1823 m.

Džozefą Smitą aplanko angelas Moronis

Žinia apie šventą knygą

Praėjo treji metai nuo Džozefo Smito pirmojo regėjimo. Džozefas jautėsi blogai dėl kai kurių nuo tada padarytų klaidų. Jis norėjo sužinoti, ką Dievas mano apie jį.

Džozefo Smito – Istorijos 1:28–29; Šventieji, 1:20

Vieną naktį, kai visi užmigo, Džozefas nusprendė pasimelsti. Dievas anksčiau buvo atsakęs į jo maldas ir Džozefas žinojo, kad Jis vėl į jas atsakys.

Džozefo Smito – Istorijos 1:29; Šventieji, 1:21–22

Džozefui besimeldžiant, kambarį užpildė šviesa. Džozefas pamatė ore prie lovos stovintį angelą. Angelas pasakė, kad jo vardas Moronis. Ir kad jį siuntė Dievas. Jis pasakė, kad Dievas atleido Džozefui ir turi jam darbo. Žmonės visame pasaulyje sužinos apie Džozefą ir Dievo jam pavestą darbą.

Džozefo Smito – Istorijos 1:30–33

Moronis pasakė, kad yra knyga, pagaminta iš aukso lakštų, arba plokštelių. Ji užkasta kalvoje netoli Džozefo namų. Knyga yra apie senovės Amerikoje gyvenusius žmones. Jie žinojo apie Jėzų Kristų ir Jo evangeliją. Moronis pasakė, kad Dievas padės Džozefui išversti tą knygą, kad žmonės galėtų ją skaityti.

Džozefo Smito – Istorijos 1:34, 46

Tą naktį Moronis apsilankė tris kartus, o kitą dieną – dar kartą. Džozefas papasakojo tėvui, ką matė. Džozefo tėvas buvo laimingas. „Tai buvo Dievo duotas regėjimas“, – pasakė jis Džozefui.

Džozefo Smito – Istorijos 1:35–50; Šventieji, 1:22–25

Džozefas nuėjo prie kalvos ir joje po sunkiu akmens luitu rado aukso plokšteles. Siekdamas jas paimti jis pagalvojo apie jų kainą. Pasirodė Moronis ir pasakė Džozefui, kad šis dar nepasiruošęs paimti plokštelių. Jis liepė Džozefui kasmet vis grįžti į šią vietą, kol bus pasiruošęs.

Džozefo Smito – Istorijos 1:51–54; Šventieji, 1:25–27