Džozefas ir Ema

Bendros pastangos atnešant pasauliui Mormono Knygą

Ema Heil sėdi prie upės netoli savo namų.

Ema Heil užaugo didelėje šeimoje Pensilvanijoje, netoli Niujorko valstijos, kurioje gyveno Džozefas Smitas. Ema ir jos šeima tikėjo Dievą. Ema mėgo skaityti, dainuoti, jodinėti žirgais ir irkluoti kanoja netoli namų esančioje upėje.

Šventieji, 1:31–32

Džozefas Smitas su tėvu eina pro Emos Heil namus. Ema žiūri pro langą ir pastebi Džozefą.

Kai Emai buvo 21-eri, Džozefas Smitas su tėvu atvyko dirbti pas vieną iš Emos kaimynų. Emos tėvas pakvietė juos apsistoti jo namuose.

Džozefo Smito – Istorijos 1:56–57; Šventieji, 1:31–32

Džozefas ir Ema kalbasi šalia Emos namų. Emos tėvai stovi tarpduryje.

Džozefas ir Ema susipažino. Jiems patiko būti kartu. Tačiau Emos tėvai nemėgo Džozefo. Jie netikėjo, kad jis matė angelą.

Šventieji, 1:32–33

Ema ir Džozefas Smitas kartu važiuoja arklio traukiamomis rogėmis.

Maždaug po metų Džozefas pasipiršo Emai. Ema ir Džozefas mylėjo vienas kitą. Jie susituokė ir apsigyveno pas Džozefo tėvus Niujorko valstijoje.

Džozefo Smito – Istorijos 1:57–58; Šventieji, 1:34–35

Ema ir Džozefas Smitai važiuoja į mišką arklio traukiamu vežimu.

Praėjo ketveri metai nuo tada, kai Moronis papasakojo Džozefui apie aukso plokšteles. Atėjus laikui, Ema su Džozefu atėjo prie kalvos, kur buvo paslėptos plokštelės.

Džozefo Smito – Istorijos 1:59; Šventieji, 1:36–37

Moronis perduoda aukso plokšteles Džozefui Smitui.

Ant kalvos Džozefą pasitiko angelas Moronis ir padavė jam plokšteles. Jis pasakė Džozefui, kad jeigu jis iš visų jėgų rūpinsis plokštelėmis, jos bus saugios.

Džozefo Smito – Istorijos 1:59; Šventieji, 1:37–38

Džozefas Smitas neša aukso plokšteles. Vyras jį vejasi ir bando plokšteles atimti.

Žmonės išgirdo, kad Džozefas turi aukso plokšteles, ir kai kurie iš jų bandė tas plokšteles iš jo pavogti. Džozefas turėjo rasti, kur jas paslėpti. Nešant plokšteles iš slėptuvės miške, Džozefą užpuolė keli vyrai. Jis pargriovė juos ir nubėgo į tėvų namus.

Džozefo Smito – Istorijos 1:60; Šventieji, 1:38, 40–41

Džozefas Smitas parsineša aukso plokšteles namo ir leidžia šeimos nariams jas paliesti.

Kai Džozefas parsinešė plokšteles namo, jo sesuo padėjo jas padėti ant stalo. Moronis Džozefui buvo liepęs niekam neleisti pamatyti plokštelių, tačiau jo šeima galėjo liesti plokšteles, kol jos buvo įvyniotos į audinį.

Šventieji, 1:41

Ema ir Džozefas persikelia į naujus namus.

Dievas norėjo, jog Džozefas išverstų aukso plokšteles, kad žmonės galėtų jas skaityti. Tačiau žmonės Niujorko valstijoje vis bandė jas pavogti. Kad plokštelės būtų saugios, Džozefui teko jas slėpti. Taigi Džozefas su Ema persikėlė į namą netoli Emos tėvų. Jie vylėsi, kad galės ramiai išversti plokšteles.

Džozefo Smito – Istorijos 1:61–62; Šventieji, 1:43, 45–46

Džozefas Smitas bučiuoja Emą į kaktą. Ji padeda jam versti aukso plokštelių tekstą.

Džozefas pradėjo versti plokšteles. Jis naudojo ypatingus įrankius, kuriuos Dievas paruošė jam padėti. Džozefui verčiant Ema užrašinėjo jo žodžius. Valandų valandas jie kartu darbavosi. Ema labai stebėjosi. Ji žinojo, kad jos vyras verčia Dievo galia.

Džozefo Smito – Istorijos 1:35; Šventieji, 1:49