„Viešpats atsiunčia Oliverį Kauderį“, Doktrinos ir Sandorų istorijos (2024)
„Viešpats atsiunčia Oliverį Kauderį“, Doktrinos ir Sandorų istorijos
1828 – 1829 m.
Viešpats atsiunčia Oliverį Kauderį
Mokymasis apie tai, kaip Dievas kalba su mumis
Džozefas ir Ema toliau vertė Mormono Knygą. Darbas buvo sunkus, ir jie taip pat turėjo dirbti savo ūkyje. Džozefas meldėsi, kad Dangiškasis Tėvas atsiųstų ką nors, kas padėtų jam versti Mormono Knygą.
Šventieji, 1:56, 58
Toli Niujorko valstijoje jaunas mokytojas Oliveris Kauderis gyveno su Džozefo Smito tėvais. Oliveris mokė jaunesniuosius Džozefo brolius ir seseris.
Šventieji, 1:58–59
Oliveris sužinojo apie Džozefą ir aukso plokšteles. Jis susidomėjo. Jis kalbėjosi su Džozefo tėvais. Jie papasakojo Oliveriui, kad Džozefas dirba Dievo darbą.
Šventieji, 1:59
Tada Oliveris dar labiau susidomėjo. Džozefo tėvai pasiūlė Oliveriui pasimelsti ir pačiam išsiaiškinti, ar tai Dievo darbas. Taigi vieną vakarą Oliveris meldėsi iš visos širdies. Dievas siuntė jam minčių ramybę. Oliveris žinojo, kad Džozefas Smitas yra Dievo tarnas. Jis pajuto, kad turėtų padėti Džozefui.
Šventieji, 1:60
Pasibaigus mokslo metams, Oliveris atvyko susitikti su Džozefu ir Ema. Džozefas ir Oliveris nemiegojo iki vėlumos ir kalbėjosi apie aukso plokšteles ir Dievo darbą.
Šventieji, 1:60
Oliveris pasakė, kad užrašinės, kai Džozefas vers. Jam patiko tai, ką sužinojo apie Jėzų. Jam taip pat kilo klausimų ir jis norėjo sustiprinti tikėjimą.
Šventieji, 1:61
Per pranašą Džozefą Viešpats perdavė Oliveriui žinią. Jis liepė Oliveriui prisiminti tą naktį, kai jis meldėsi. Dievas siuntė jam ramybę. Apie tą maldą žinojo tik Dievas. Oliverio tikėjimas sustiprėjo. Jis toliau padėjo Džozefui, o Viešpats jį daug ko išmokė apie tai, kaip Dievas kalba su mumis.
Doktrinos ir Sandorų 6:14–24; 8:1–3; 9:7–9; Šventieji, 1:62–64