„Martinas Harisas padeda Džozefui“, Doktrinos ir Sandorų istorijos (2024)
„Martinas Harisas padeda Džozefui“, Doktrinos ir Sandorų istorijos
1828 – 1829 m.
Martinas Harisas padeda Džozefui
Mokymasis pasikliauti Viešpačiu
Vieną dieną, Džozefui ir Emai gyvenant Pensilvanijoje, jų aplankyti užsuko draugas, vardu Martinas Harisas. Martinas turėjo didelį ūkį Niujorko valstijoje. Jis žinojo apie Džozefo darbą su aukso plokštelėmis. Jis jau buvo padėjęs Džozefui, o dabar norėjo sužinoti, ar dar kaip nors gali padėti.
Šventieji, 1:49
Džozefas ir Ema buvo jam dėkingi. Daugelis žmonių manė, kad Džozefas meluoja. Buvo gera turėti tokį draugą kaip Martinas, kuris tikėjo, kad aukso plokštelės yra tikros.
Šventieji, 1:49
Kai Džozefas vertė plokšteles, Martinas užrašinėjo jo žodžius. Martinas džiaugėsi galėdamas padėti Viešpačiui šiame svarbiame darbe.
Šventieji, 1:50
Martino žmona Liusė buvo nepatenkinta. Ji netikėjo, kad Džozefas tikrai turi aukso plokšteles. Ji manė, kad Džozefas apgaudinėja Martiną. Ji norėjo, kad Martinas grįžtų Niujorko valstijon ir liautųsi talkininkauti Džozefui.
Šventieji, 1:49–50
Tačiau Martinas toliau darbavosi su Džozefu. Jis pagalvojo, kad jei Liusė galės perskaityti tai, prie ko jie darbuojasi, ji taip pat patikės. Jis paprašė Džozefo leisti pasiimti į Niujorko valstiją išverstus puslapius ir parodyti žmonai. Džozefas atsakė, kad pasimels ir paklaus Dievo.
Šventieji, 1:50–51
Dievas jam liepė neleisti Martinui paimti puslapių. Martinas prašė Džozefo melstis dar kartą. Džozefas meldėsi ir gavo tą patį atsakymą. Tačiau Martinas labai norėjo tuos puslapius parodyti savo žmonai, o Džozefas norėjo padėti savo draugui. Džozefas meldėsi trečią kartą. Šį kartą Dievas leido Džozefui pačiam nuspręsti, ką daryti.
Šventieji, 1:51
Džozefas leido Martinui nugabenti lapus į Niujorko valstiją, bet parodyti juos buvo galima tik kai kuriems šeimos nariams. Tuos lapus jis turėjo sugrąžinti po dviejų savaičių. Martinas sutiko ir išėjo su lapais.
Šventieji, 1:51
Kol Martinas buvo išvykęs, Džozefui ir Emai gimė kūdikis. Tačiau kūdikis mirė, ir Ema susirgo. Ema ir Džozefas labai liūdėjo.
Šventieji, 1:51–52
Džozefas nerimavo dėl Emos. Jis taip pat nerimavo dėl Martino. Praėjo dvi savaitės, o Martinas vis negrįžo. Ema taip pat nerimavo.
Šventieji, 1:52
Ema pasiūlė Džozefui vykti į Niujorko valstiją ir ieškoti Martino. Džozefas susitiko su Martinu savo tėvų namuose. Džozefui pasiteiravus Martino apie lapus, Martinas labai nuliūdo. Jis pasakė, kad lapai buvo prarasti. Jis visur jų ieškojo, bet negalėjo rasti.
Šventieji, 1:52–53
Džozefas labai nuliūdo ir išsigando. Jis žinojo, kad suklydo leisdamas Martinui paimti lapus. Jis grįžo namo ir papasakojo Emai, kas nutiko. Pasirodė angelas Moronis ir pasiėmė aukso plokšteles. Jis pasakė, kad jei Džozefas bus nuolankus ir atgailaus, galės atgauti plokšteles ir vėl jas versti.
Doktrinos ir Sandorų 3:5–11; 10:1–3; Šventieji, 1:53–54
Daug savaičių Džozefas galvojo apie tai, ką padarė negerai. Jis meldėsi ir prašė atleidimo. Dievas jam atleido. Jis pasakė Džozefui, kad tuos lapus pavogė žmonės, bandantys sustabdyti Dievo darbą. Tačiau niekas negali sustabdyti Dievo darbo. Dievas buvo suplanavęs tęsti savo darbą.
Doktrinos ir Sandorų 3:1–10; Šventieji, 1:54–55
Moronis grąžino Džozefui plokšteles. Dievas pasakė Džozefui ir Martinui, kad, jeigu jie bus nuolankūs ir pasikliaus Juo, galės ir toliau įvairiais būdais padėti Jo darbe. Jie galės padėti išnešti pasauliui Mormono Knygą. Ši knyga padės žmonėms visame pasaulyje atgailauti ir tikėti Jėzų Kristų.
Doktrinos ir Sandorų 3:16–20; 5:21–35; Šventieji, 1:56–57