1 Korintiečiams 15:32–54
Celestialiniai, terestrialiniai ir telestialiniai kūnai
Kodėl verta sekti Jėzumi Kristumi, net jei atrodo, kad kiti laimę randa nuodėmėje? Paulius paaiškino vieną iš priežasčių, mokydamas korintiečius apie skirtingus šlovės laipsnius prisikėlime. Ši pamoka gali padėti jums stengiantis būti vertiems celestialinio prisikėlimo per Jėzų Kristų.
Galimos mokymosi užduotys
Ateities palaiminimai pagal Dievo planą
-
Jei žinotumėte, kad mokytojas šiandien apdovanos visus, kurie vilkės tam tikros spalvos drabužius, ar tai turėtų įtakos jūsų aprangai?
-
Ar nusimintumėte, jei apie tai sužinotumėte per vėlai? Kodėl taip arba ne?
Kadangi Dangiškasis Tėvas mus myli, Jis mums pasakė, kas nutiks po šio gyvenimo ir kokie poelgiai atneš laimę, o kokie – apgailestavimą. Šiandien studijuodami Raštus ieškokite tiesų, galinčių jus paskatinti rinktis tai, kas vestų į amžinąją laimę.
Nupieškite paprastą iliustraciją ar schemą to, ką jau žinote apie Dievo išgelbėjimo planą. Įtraukite tai, kur buvome prieš gimimą, gyvenimą žemėje ir kas vyksta po mirties. Piešdami būtinai apmąstykite Jėzaus Kristaus vaidmenį visame mūsų Tėvo plane.
-
Kaip Dangiškojo Tėvo plano mums po mirties supratimas gali paveikti sprendimus, kuriuos priimate žemiškajame gyvenime?
-
Kodėl Jėzus Kristus užima pagrindinę vietą šiame plane?
1 Korintiečiams 15:1–29 apaštalas Paulius patikslino klaidingą įsitikinimą, kad „nebus mirusiųjų prisikėlimo“ ( 1 Korintiečiams 15:13). Tuomet jis įspėjo korintiečius, kad nesileistų suklaidinami žmonių, kurie sako: „Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“ ( 1 Korintiečiams 15:32), nes tai išreiškia klaidingą įsitikinimą, kad nėra gyvenimo po mirties, todėl nesvarbu, ką darome šiame gyvenime.
Kitas klaidingas įsitikinimas yra tas, kad, nepriklausomai nuo mūsų poelgių, Dievas visiems suteiks amžinojo gyvenimo palaiminimus (žr. 2 Nefio 28:8 ; Almos 1:4).
-
Kaip tokie klaidingi įsitikinimai, kad nėra gyvenimo po mirties arba kad Dievas visiems suteiks amžinojo gyvenimo palaiminimus, gali paveikti mūsų poelgius ir požiūrį? Kodėl?
Perskaitykite 1 Korintiečiams 15:40–42 ir susiraskite Pauliaus mokymą apie prisikėlimą Dangiškojo Tėvo plane. Naudinga žinoti, kad Džozefo Smito vertime 1 Korintiečiams 15:40 taip pat kalbama apie telestialinius kūnus.
-
Kodėl svarbu žinoti tiesą, kad pagal Dangiškojo Tėvo planą prisikėlusių kūnų šlovės laipsniai skiriasi?
Šlovės laipsniai
Per šiuolaikinius pranašus gautas apreiškimas suteikia papildomų įžvalgų apie Pauliaus mokymą. Išstudijuokite Doktrinos ir Sandorų 76:50–52, 62–64, 69–70, 71–76, 81–85 ; 88:21–24 ir perskaitykite toliau pateiktą prezidento Tomo S. Monsono (1927–2018) teiginį. Ieškokite atsakymų į tris po teiginiu pateiktus klausimus.
Dėl Kristaus pergalės prieš mirtį mes visi būsime prikelti. Tai sielos išpirkimas. Paulius rašė: „Taip pat yra dangaus kūnai ir žemės kūnai, bet vienokia dangaus kūnų šlovė ir kitokia žemės kūnų.“ ( 1 Korintiečiams 15:40).
Mes siekiame dangiškosios, celestialinės, šlovės. Trokštame gyventi Dievo akivaizdoje. Norime būti amžinosios šeimos nariai. Tokios palaimos užsitarnaujamos visą gyvenimą stengiantis, siekiant, atgailaujant ir galiausiai pasiekiant sėkmę.
(Tomas S. Monsonas, Gyvenimo lenktynės, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
-
Koks Gelbėtojo vaidmuo mūsų kelionėje į celestialinę šlovę?
-
Ką turime daryti, kad gautume celestialinę šlovę?
-
Kodėl verta stengtis gauti celestialinę, o ne terestrialinę ar telestialinę šlovę?
Apmąstykite, kur matote save kelyje į celestialinę karalystę. Ar pasikliaujate Gelbėtoju, kad jis padėtų jums gyventi taip, kad galėtumėte gauti šiuos palaiminimus?
Ar tikrai galime pasiekti celestialinę šlovę?
Kai kurie žmonės nuliūsta, kai supranta, kaip toli jiems iki celestialinio gyvenimo žemėje. Perskaitykite, ko vyresnysis Dyteris F. Uchtdorfas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie mūsų amžinąją pažangą, arba peržiūrėkite filmuką „God among Us“ (liet. „Dievas yra tarp mūsų“) nuo 5:01 iki 6:58, esantį ChurchofJesusChrist.org.
Mano širdį užlieja dėkingumas Dangiškajam Tėvui. Suvokiu, kad Jis nepasmerkė Savo vaikų klupinėti mirtingajame gyvenime be vilties šviesia ir amžina ateitimi. Jis parūpino nurodymus, kurie apreiškia kelią, kaip grįžti pas Jį. Viso to centre yra Jo Mylimas Sūnus, Jėzus Kristus, ir Jo auka už mus. […]
Visi esame kūdikiai lyginant su tomis šlovingomis ir didingomis esybėmis, kuriomis esame sukurti tapti. Nė vienas mirtingasis nuo ropojimo prie vaikščiojimo, o tada prie bėgiojimo nepereina be dažnų suklupimų, mėlynių ir sumušimų. Būtent taip mes mokomės.
(Dyteris F. Uchtdorfas, Dievas yra tarp mūsų, 2021 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
-
Ką vyresniojo Uchtdorfo teiginys padeda jums suprasti apie Dangiškąjį Tėvą?
-
Kokią įtaką tai daro jūsų jausmams Jam ir jūsų santykiams su Juo?
-
Ką jaučiatės paskatinti daryti dėl to, ką šiandien sužinojote?
Komentarai ir pagalbinė informacija
Ką daryti, jei šiame gyvenime stengiamės gyventi su tikėjimu, bet mirę vis dar esame netobuli?
Pranašas Džozefas Smitas (1805–1844) paaiškino:
Lipdami kopėčiomis turite pradėti nuo apačios ir kilti laiptelis po laiptelio, kol užlipsite iki viršaus; taip yra ir su Evangelijos principais: turite pradėti nuo pirmo ir tęsti, kol išmoksite visus išaukštinimo principus. Bet praeis daug laiko, kol, praėję pro uždangą, juos išmoksite. Šiame pasaulyje visko nesuprasime; net anapus kapo ribos turėsime daug dirbti, kad įsisavintume savo išgelbėjimą ir išaukštinimą.
(Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 257–258)
Ką reiškia šie žodžiai: „Sėjamas gendantis kūnas, prikeliamas negendantis“ ( 1 Korintiečiams 15:42)?
Paulius palygino mirtingą kūną su netobula arba sugedusia sėkla (žr. 1 Korintiečiams 15:37–38, 42). Kai mirsime ir būsime palaidoti (pasėti ar pasodinti), mes vieną dieną pakilsime kaip augalas, augantis iš žemės. Mūsų prikelti kūnai nebeges, o bus tobulinami Dievo galia.
Kas gaus celestialinę šlovę?
Celestialinė karalystė yra vieta, paruošta tiems, kurie „priėmė Jėzaus liudijimą“ ir yra „padaryti tobuli per naujosios sandoros tarpininką Jėzų, kuris atliko šį tobulą apmokėjimą praliedamas savo paties kraują“ ( Doktrinos ir Sandorų 76:51, 69). Kad paveldėtume šią dovaną, turime priimti išgelbėjimo apeigas, laikytis įsakymų ir atgailauti dėl savo nuodėmių. Išsamų paaiškinimą apie tuos, kurie paveldės celestialinę šlovę, žr. Doktrinos ir Sandorų 76:50–70 ; 76:92–96 .