3 skyrius. 4 pamoka

Tapkite Jėzaus Kristaus mokiniais visam gyvenimui

Kaip vesti šią pamoką

Krikštas yra džiaugsmingos viltį teikiančios apeigos. Priimdami krikštą parodome savo troškimą sekti Dievu ir įžengiame į kelią, vedantį į amžinąjį gyvenimą. Taip pat rodome pasiryžimą tapti Jėzaus Kristaus mokiniais visam gyvenimui.

Ši pamoka sudaryta pagal sandorą, sudaromą per krikštą. Joje yra tokie pagrindiniai skyreliai su poskyriais:

• Mūsų sandora priimti Jėzaus Kristaus vardą

• Mūsų sandora laikytis Dievo įsakymų

• Mūsų sandora tarnauti Dievui ir žmonėms

• Mūsų sandora ištverti iki galo

Padėkite žmonėms suprasti, kad jūsų mokomi principai ir įsakymai yra dalis sandoros, kurią jie sudarys per krikštą. Parodykite jiems, kaip kiekviena šios pamokos dalis padės jiems ateiti pas Kristų ir ragauti jo išgelbėjimo (žr. Omnio 1:26; taip pat žr. 1 Nefio 15:14).

Galbūt vertėtų šios pamokos mokyti per kelis apsilankymus. Mokymo apsilankymas neturėtų tęstis ilgiau nei 30 minučių. Paprastai geriau besidominčiuosius aplankyti trumpiau, bet dažniau ir kaskart pateikti nedidelę medžiagos dalį.

Suplanuokite, ko mokysite, kada mokysite ir kiek laiko užtruksite. Apsvarstykite mokomų žmonių poreikius ir siekite Dvasios vadovavimo. Galite laisvai pasirinkti, ko mokyti, pagal tai, kas geriausiai padėtų žmonėms pasiruošti krikštui ir patvirtinimui.

Kai kuriuose šios pamokos skyreliuose yra konkretūs kvietimai. Siekite įkvėpimo, kad nuspręstumėte, kaip ir kada tuos kvietimus išsakysite. Atsižvelkite į kiekvieno asmens supratimo lygį. Padėkite jam gyventi pagal evangeliją žingsnis po žingsnio.

Mūsų sandora priimti Jėzaus Kristaus vardą

Kai krikštijamės, sudarome sandorą sekti Jėzumi Kristumi „visa širdimi“. Taip pat paliudijame, kad esame „pasiryžę priimti Kristaus vardą“ (2 Nefio 31:13; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 20:37).

Jėzaus Kristaus vardo priėmimas reiškia, kad atmename Jį ir stengiamės gyventi kaip Jo mokiniai visą gyvenimą. Leidžiame Jo šviesai šviesti per mus kitiems. Save laikome Jo pasekėjais ir Jam teikiame pirmenybę.

Šiuose skyreliuose pateikiami du būdai, kaip atmename Jėzų Kristų ir Juo sekame.

Dažnai meldžiamės

Malda gali būti paprastas nuoširdus pokalbis su Dangiškuoju Tėvu. Maldoje su Juo kalbame atvirai ir sąžiningai. Išreiškiame Jam meilę ir dėkingumą už savo palaimas. Taip pat meldžiame pagalbos, apsaugos ir vadovavimo. Baigę melstis turėtume skirti laiko stabtelėti ir klausytis.

Jėzus mokė: „Privalote visuomet melstis Tėvui mano vardu“ (3 Nefio 18:19, kursyvas pridėtas; taip pat žr. Mozės 5:8). Melsdamiesi Jėzaus Kristaus vardu atsimename tiek Jį, tiek Dangiškąjį Tėvą.

Jėzus parodė pavyzdį, kuriuo galime sekti melsdamiesi. Apie maldą daug galime išmokti studijuodami Raštuose užrašytas Gelbėtojo maldas (žr. Mato 6:9–13; Jono 17).

Galime melstis pagal tokį planelį:

• Pradedame kreipdamiesi į Dangiškąjį Tėvą.

• Išsakome širdies jausmus, pavyzdžiui dėkingumą už gautas palaimas.

• Užduodame klausimus, siekiame vadovavimo ir prašome palaimų.

• Baigiame žodžiais „Jėzaus Kristaus vardu, amen“.

Raštuose esame mokomi melstis rytais ir vakarais. Tačiau melstis galime bet kada bet kokiomis aplinkybėmis. Meldžiantis asmeniškai ar su šeima gali būti prasminga melstis atsiklaupus. Turėtume visada melstis širdyje. (Žr. Almos 34:27; 37:36–37; 3 Nefio 17:13; 19:16.)

Mūsų maldos turėtų būti turiningos ir nuoširdžios. Melsdamiesi turėtume vengti kartoti tuos pačius žodžius tuo pačiu būdu.

Meldžiamės tikėdami, nuoširdžiai ir tikrai ketindami veikti pagal gautus atsakymus. Taip meldžiantis, Dievas mus ves ir padės teisingai rinktis. Jausimės arčiau Jo. Jis suteiks mums supratimo ir tiesos. Jis palaimins mus paguoda, ramybe ir stiprybe.

Raštų studijavimas

• 2 Nefio 32:8–9

• Enoso 1:1–12

• Almos 6:6; 13:28; 34:17–28; 37:36–37

• 3 Nefio 18:20

• Moronio 10:3–5

• Doktrinos ir Sandorų 6:22–23; 8:2–3; 9:7–9; 10:5; 19:28; 42:14

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Malda“

• Bible Dictionary, „Prayer“

• Gospel Topics, „Prayer“

Kvietimas

Ar kasdien melsitės Dangiškajam Tėvui?

Studijuojame Raštus

Nefis mokė: „Sotinkitės Kristaus žodžiais; nes štai, [jie] pasakys jums viską, ką turėtumėte daryti“ (2 Nefio 32:3; taip pat žr. 31:20).

Raštų studijavimas yra svarbus būdas atminti Jėzų Kristų ir Juo sekti. Iš Raštų sužinome apie Jo gyvenimą, tarnystę ir mokymus. Taip pat sužinome apie Jo pažadus. Skaitydami Raštus patiriame Jo meilę. Mūsų sielos plečiasi, mūsų tikėjimas Juo auga, o protai apšviečiami. Mūsų liudijimas apie Jo dieviškąją misiją stiprėja.

Atmename Jėzų ir sekame Juo, kai taikome Jo žodžius gyvenime. Turėtume kasdien studijuoti Raštus, ypač Mormono Knygą.

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Raštai yra Biblija, Mormono Knyga, Doktrina ir Sandoros bei Brangusis Perlas. Šios knygos taip pat vadinamos „patvirtintais Raštais“.

Raštų studijavimas

• 1 Nefio 19:22–23

• 2 Nefio 9:50–51; 25:26; 29:1–13; 31:19–20; 32:3

• Almos 32:28–30

• Doktrinos ir Sandorų 1:37–38; 18:34–36

• Jono 20:31

• 2 Timotiejui 3:14–17

• 2 Petro 1:20–21

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Raštai“

• Gospel Topics, „Scriptures“

Kvietimas

Ar skaitysite Raštus kasdien? (Galbūt vertėtų pasiūlyti žmonėms perskaityti konkrečius skyrius.)

Mūsų sandora laikytis Dievo įsakymų

Pastaba. Yra daug būdų, kaip mokyti šiame skyrelyje pateiktų įsakymų. Pavyzdžiui, galite mokyti jų per kelis apsilankymus. Arba galėtumėte kai kurių iš jų mokyti per pirmas tris pamokas. Mokydami Dievo įsakymų būtinai susiekite juos su krikšto sandora ir išgelbėjimo planu.

Krikštydamiesi sudarome sandorą su Dievu, kad „laikysi[m]ės Jo įsakymų“ (Mozijo 18:10; Almos 7:15).

Dievas duoda mums įsakymus, nes myli mus. Jis nori mums viso, kas geriausia, tiek dabar, tiek amžinybėje. Kaip mūsų Dangiškasis Tėvas, Jis žino, ko reikia mūsų dvasinei ir fizinei gerovei. Taip pat Jis žino, kas atneš mums didžiausią laimę. Kiekvienas Dievo įsakymas yra dieviška dovana, duota tam, kad nukreiptų priimant sprendimus, saugotų ir padėtų mums augti.

Viena iš priežasčių, kodėl atėjome į žemę, yra mokytis ir augti išmintingai naudojantis valios laisve (žr. Abraomo 3:25). Pasirinkimas paklusti Dievo įsakymams ir atgailauti juos pažeidus padeda mums keliauti šioje dažnai labai sudėtingoje mirtingojo gyvenimo kelionėje.

Dievo įsakymai yra stiprybės ir palaimų šaltinis (žr. Doktrinos ir Sandorų 82:8–9). Laikydamiesi Dievo įsakymų sužinome, kad jie nėra gyvenimą apsunkinančios ir laisvę ribojančios taisyklės. Tikroji laisvė kyla iš klusnumo Jo įsakymams. Klusnumas yra per Šventąją Dvasią šviesos ir pažinimo teikiančios stiprybės šaltinis. Jis atneša mums didesnę laimę ir padeda pasiekti visą Dievo vaikų dieviškąjį potencialą.

Dievas žada mus laiminti, kai laikomės Jo įsakymų. Kai kurios palaimos gaunamos laikantis tam tikrų konkrečių įsakymų. Jo didžiausios palaimos yra ramybė šiame gyvenime ir amžinasis gyvenimas būsimajame pasaulyje. (Žr. Mozijo 2:41; Almos 7:16; Doktrinos ir Sandorų 14:7; 59:23; 93:28; 130:20–21.)

Dievo palaimos yra tiek dvasinės, tiek materialinės. Kartais turime kantriai laukti pasitikėdami, kad jos ateis pagal Jo valią ir Jo nustatytu laiku (žr. Mozijo 7:33; Doktrinos ir Sandorų 88:68). Kad pažintume kai kurias palaimas, turime būti dvasiškai dėmesingi ir pastabūs. Tai ypač teisinga kalbant apie palaimas, kurios ateina paprastais ir, regis, įprastais būdais.

Kai kurias palaimas galima pamatyti tik žvelgiant atgal į praeitį. Kitos galbūt ateis tik po šio gyvenimo. Nepaisant Dievo palaimų gavimo laiko ir jų pobūdžio, galime būti tikri, kad jas gausime stengdamiesi gyventi pagal Jėzaus Kristaus evangeliją (žr. Doktrinos ir Sandorų 82:10).

Dievas visus savo vaikus myli tobulai. Jis kantrus mūsų silpnybėms ir atlaidus, kai atgailaujame.

Du didžiausi įsakymai

Kartą Jėzaus paklausė: „Koks įsakymas yra didžiausias?“ Jis atsakė „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.“

Tada Jėzus pridūrė, kad antras didžiausias įsakymas panašus į pirmą: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mato 22:36–39). „Nėra jokio kito įsakymo, didesnio už šiuodu“ (Morkaus 12:31).

Kaip Dievo dvasiniai vaikai, turime didžiulį gebėjimą mylėti. Jis yra mūsų dvasinio paveldo dalis. Gyvenimas pagal du didžiuosius įsakymus – pirmiausia mylėti Dievą ir mylėti savo artimą – yra būdinga Jėzaus Kristaus mokinių savybė.

Meilė Dievui

Yra daug būdų rodyti savo meilę Dievui. Galime laikytis Jo įsakymų (žr. Jono 14:15, 21). Galime gyvenime Jam teikti pirmenybę ir pasiduoti Jo valiai. Galime savo troškimus, mintis ir visą širdį sutelkti į Jį (žr. Almos 37:36). Galime gyventi dėkodami už Jo mums suteiktas palaimas ir dosniai dalydamiesi tomis palaimomis (žr. Mozijo 2:21–24; 4:16–21). Per maldą ir tarnavimą kitiems galime išreikšti ir stiprinti savo meilę Jam.

Kaip ir kiti įsakymai, Dievo įsakymas mylėti Dievą skirtas mūsų labui. Tai, ką mylime, nulemia tai, ko siekiame. Tai, ko siekiame, nulemia tai, ką mąstome ir darome. O tai, ką mąstome ir darome, nulemia tai, kas esame ir kuo tapsime.

Meilė kitiems

Meilė žmonėms yra mūsų meilės Dievui tęsinys. Gelbėtojas mokė daugelio būdų, kaip mylėti kitus (pvz., žr. Luko 10:25–37 ir Mato 25:31–46). Tiesiame jiems draugystės ranką ir kviečiame į savo širdį ir gyvenimą. Mylime tarnaudami – dovanodami save netgi paprastais būdais. Mylime žmones naudodami Dievo mums duotas dovanas, kad juos palaimintume.

Meilė kitiems apima kantrumą, gerumą ir sąžiningą elgesį su jais. Ji apima geranorišką atlaidumą. Ji reiškia pagarbų elgesį su visais žmonėmis.

Kai mylime ką nors, esame laiminami tiek mes, tiek tas asmuo. Mūsų širdis tobulėja, gyvenimas tampa prasmingesnis, o džiaugsmas stiprėja.

Palaimos

Du didieji įsakymai – mylėti Dievą ir mylėti savo artimą – yra visų Dievo įsakymų pagrindas (žr. Mato 22:40). Kai pirmiau mylime Dievą ir taip pat mylime kitus, visa kita mūsų gyvenime atsistos į savo vietą. Ši meilė lems mūsų požiūrį į gyvenimą, tai, kam skirsime laiką, kokie bus mūsų interesai ir prioritetai.

Raštų studijavimas

• 2 Nefio 31:20

• Mozijo 2–5

• Moronio 7:45–48; 10:32

• Mato 22:36–40; 25:31–46

• Morkaus 12:28–33

• Luko 10:25–37

• Jono 13:34–35; 14:15, 21

• 1 Jono 4:7–8, 20–21; 5:3

• Jozuės 22:5

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Tikroji meilė“, „Meilė“

• Gospel Topics, „Charity“, „Love“

Sekame pranašu

Dievas šaukia pranašus būti Jo atstovais žemėje. Per savo pranašus Jis atskleidžia tiesą, vadovauja ir įspėja.

Dievas pašaukė Džozefą Smitą būti pirmuoju pastarųjų dienų pranašu (žr. 1-ą pamoką). Džozefo Smito darbo tęsėjai, tarp jų ir dabar vadovaujantis pranašas, taip pat buvo Dievo pašaukti vadovauti Jo Bažnyčiai. Turėtume įgyti liudijimą apie dievišką dabartinio pranašo pašaukimą ir laikytis jo mokymų.

Šiuolaikinių pranašų ir apaštalų mokymai kintančių vertybių pasaulyje suteikia amžinosios tiesos inkarą. Jei seksime Dievo pranašu, pasaulio sumaištis ir kivirčai mūsų nesužlugdys. Šiame gyvenime rasime didesnę laimę ir šioje mūsų amžinosios kelionės dalyje būsime vedami teisinga kryptimi.

Raštų studijavimas

• Mozijo 15:11–12

• 3 Nefio 12:1–2

• Doktrinos ir Sandorų 1:4, 37–38; 21:1–7; 136:37–38

• Apaštalų darbų 10:34–43

• Efeziečiams 2:19–20; 4:11–14

• Amoso 3:7

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Pranašas“, „Pranašė“, „Pranašystė“

• Gospel Topics, „Prophets“, „Prophecy“

Kvietimas

Ar seksite dabartinio pranašo patarimais?

Tinkami krikšto pokalbio klausimai

Ar tikite, kad [dabartinis Bažnyčios prezidentas] yra Dievo pranašas? Ką jums tai reiškia?

Laikomės dešimties Dievo įsakymų

Dievas dešimt įsakymų apreiškė senovės pranašui vardu Mozė, kad vestų jo žmones. Šie įsakymai tiek pat tinka ir mūsų laikams. Jie moko mus garbinti Dievą ir rodyti Jam pagarbą. Dar jie moko mus, kaip elgtis vieniems su kitais.

• „Neturėk kitų dievų šalia manęs“ (Išėjimo 20:3). Kiti „dievai“ gali būti daugelis dalykų, pvz., turtai, galia ar aukšta padėtis.

• „Nedaryk sau jokio drožinio“ (Išėjimo 20:4).

• „Netark Viešpaties, savo Dievo, vardo be reikalo“ (Išėjimo 20:7).

• „Atsimink sabato dieną, kad ją švęstum“ (Išėjimo 20:8).

• „Gerbk savo tėvą ir motiną“ (Išėjimo 20:12).

• „Nežudyk“ (Išėjimo 20:13).

• „Nesvetimauk“ (Išėjimo 20:14).

• „Nevok“ (Išėjimo 20:15).

• „Neliudyk neteisingai prieš savo artimą“ (Išėjimo 20:16).

• „Negeisk“ (Išėjimo 20:17).

Mokymo įžvalga. Jokių kitų dievų šalia manęs

Daugelio kultūrų žmonės garbina objektus, kurie primena jiems Dievybę ar protėvius. Kartais tie objektai, pavyzdžiui statulėlės, religiniai simboliai ar mažos šventyklėlės, gali būti jų garbinimo dėmesio centras. Padėkite mokomiems žmonėms sutelkti tikėjimą ir garbinimą į Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų.

Raštų studijavimas

• Mozijo 13:11–24

• Doktrinos ir Sandorų 35:24; 59:5–6

• Išėjimo 20:1–17

• Pakartoto Įstatymo 5:6–21

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Įsakymų, Dešimt“

• Gospel Topics, „Ten Commandments“

Kvietimas

Ar laikysitės Dešimties Dievo įsakymų?

Gyvename pagal skaistybės įstatymą

Skaistybės įstatymas yra esminė Dievo plano mus išgelbėti ir išaukštinti dalis. Lytinis vyro ir žmonos artumas yra Dievo paskirtas tam, kad būtų gimdomi vaikai ir išreiškiama meilė santuokoje. Toks artumas ir galia kurti žmogišką gyvybę yra nuostabūs ir šventi.

Dievo skaistybės įstatymas reiškia susilaikymą nuo lytinių santykių už teisėtos vieno vyro ir vienos moters santuokos ribų. Šis įstatymas taip pat reiškia visišką ištikimybę savo sutuoktiniui po santuokos.

Kad padėtų mums laikytis skaistybės įstatymo, pranašai primena mums, kad mūsų mintys ir žodžiai turi būti švarūs. Turime vengti bet kokios formos pornografijos. Norėdami laikytis skaistybės įsakymo turime elgtis ir atrodyti kukliai.

Kandidatai krikštytis turi gyventi pagal skaistybės įsakymą.

Atgaila ir atleidimas

Dievo akimis skaistybės įstatymo sulaužymas yra labai rimtas prasižengimas (žr. Išėjimo 20:14; Efeziečiams 5:3). Taip darant piktnaudžiaujama Jo duota šventa galia kurti gyvybę. Tačiau Jis ir toliau mus myli, net jeigu sulaužėme šį įstatymą. Jis kviečia mus atgailauti ir tapti švarius per apmokančiąją Jėzaus Kristaus auką. Nuodėmės sukeltą neviltį gali pakeisti miela Dievo atleidimo atnešta ramybė (žr. Doktrinos ir Sandorų 58:42–43).

Palaimos

Skaistybės įstatymą Dievas davė, kad palaimintų mus ir į žemę Jo siunčiamus dvasinius vaikus. Klusnumas šiam įstatymui yra esminis asmeninės ramybės ir meilės, pasitikėjimo bei vienybės mūsų šeiminiuose santykiuose pagrindas.

Jei gyvensime pagal skaistybės įstatymą, būsime apsaugoti nuo dvasinės žalos, kurią sukelia lytinis artumas už santuokos ribų. Taip pat išvengsime emocinių ir fizinių problemų, kurios dažnai kyla dėl tokių santykių. Mūsų pasitikėjimas Dievo akivaizdoje augs (žr. Doktrinos ir Sandorų 121:45). Būsime atviresni Šventosios Dvasios įtakai. Būsime geriau pasiruošę sudaryti šventas sandoras šventykloje, kurios mūsų šeimas sujungia amžinybei.

Drauge gyvenančios poros

Drauge gyvenanti, bet teisėtos santuokos tarp vyro ir moters nesudariusi pora negali būti pakrikštyta, kol nepradės gyventi pagal skaistybės įstatymą. Tai reiškia, kad ji turi liautis gyventi kartu – ar tai būtų heteroseksuali, ar tos pačios lyties pora – arba, jei tai vyras ir moteris, susituokti. Tai taip pat apima tikėjimo panaudojimą atgailai, kaip paaiškinta Doktrinos ir Sandorų 20:37. Santuoka tarp vyro ir moters yra esminė Dievo plano dalis.

Kvietimas gyventi pagal skaistybės įstatymą gali sukelti labai sudėtingų iššūkių kai kuriems jūsų mokomiems žmonėms. Būkite pamaldūs ir jautriai atsižvelkite į kiekvieno žmogaus padėtį. Mokydami vadovaukitės Dvasios nurodymais. Būkite atsargūs ir neaptarinėkite konkrečių detalių. Jei reikia, dėl konkrečių situacijų prašykite savo misijos prezidento patarimo.

Raštų studijavimas

• 3 Nefio 12:27–30

• Doktrinos ir Sandorų 42:22; 59:6; 63:16

• Mato 5:27–28

• Efeziečiams 5:3–5

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Skaistybė“.

• Gospel Topics, „Chastity“

Kvietimai

Ar stengsitės, kad jūsų mintys ir elgesys būtų moraliai švarūs? Ar gyvensite pagal skaistybės įstatymą?

Tinkami krikšto pokalbio klausimai

• Ką suprantate apie skaistybės įstatymą, draudžiantį bet kokius lytinius santykius už teisėtos santuokos tarp vyro ir moters ribų? Ar esate pasiryžę paklusti šiam įstatymui prieš krikštą ir po jo?

• Ar esate kada nors prisidėję prie aborto? [Pastaba. Su žmogumi, kuris į šį klausimą atsako „taip“, turi pakalbėti misijos prezidentas arba paskirtas patarėjas prieš gaunant leidimą krikštytis.]

Laikomės dešimtinės įstatymo

Viena didi narystės Bažnyčioje privilegija yra galimybė mokėti dešimtinę. Mokėdami dešimtinę padedame tolesniam Dievo darbui ir laiminame Jo vaikus.

Dešimtinės įstatymas įsteigtas Senojo Testamento laikais. Pavyzdžiui, pranašas Abraomas mokėjo dešimtinę nuo viso savo turto (žr. Almos 13:15; Pradžios 14:18–20).

Žodis dešimtinė reiškia vieną dešimtąją dalį. Kai mokame dešimtinę, mes vieną dešimtąją savo pajamų dalį paaukojame Bažnyčiai (žr. Doktrinos ir Sandorų 119:3–4; šioje ištraukoje nauda reiškia pajamas). Visa, ką turime, yra dovana iš Dievo. Mokėdami dešimtinę parodome Jam dėkingumą tuo, kad grąžiname dalį Jo mums duotų gėrybių.

Dešimtinės mokėjimas yra tikėjimo išraiška. Taip pat tai yra būdas pagerbti Dievą. Jėzus mokė, kad turėtume „pirmiausia [siekti] Dievo karalystės“ (Mato 6:33), o dešimtinė – tai būdas taip daryti.

Dešimtinės lėšų panaudojimas

Dešimtinės lėšos yra šventos. Savo dešimtinę atiduodame vyskupijos nariui, o daugelyje kraštų dešimtinę galime sumokėti internetu. Vyskupija, gavusi dešimtinę, perveda ją Bažnyčios vyriausiajai valdybai.

Taryba, kurią sudaro Pirmoji Prezidentūra, Dvylikos Apaštalų Kvorumas ir Pirmininkaujančioji Vyskupija, nusprendžia, kaip panaudoti dešimtinės lėšas Dievo darbe (žr. Doktrinos ir Sandorų 120:1). Šios lėšos gali būti naudojamos:

• šventykloms bei maldos namams statyti ir prižiūrėti;

• Raštams versti ir leisti;

• vietinių Bažnyčios bendruomenių renginiams ir veikloms finansuoti;

• misionieriškam darbui visame pasaulyje remti;

• šeimos istorijos darbui remti;

• mokykloms ir švietimui finansuoti.

Dešimtinė nenaudojama vietinių Bažnyčios vadovų tarnystei apmokėti. Jie tarnauja savanoriškai, be jokio atlygio.

Palaimos

Už dešimtinės mokėjimą Dievas žada palaiminimus, kur kas didesnius nei mūsų mokamos dešimtinės. Jis atvers mums dangaus langus ir išlies apsčiai palaiminimų (žr. Malachijo 3:10; taip pat žr. 7–12 eilutes). Šie palaiminimai gali būti tiek dvasiniai, tiek materialiniai.

Raštų studijavimas

• Doktrinos ir Sandorų 119; 120

• Mato 6:33

• Hebrajams 7:1–2

• Pradžios 14:18–20

• Kunigų 27:30–33

• Malachijo 3:7–12

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Dešimtinė“

• Gospel Topics, „Tithing“

Kvietimas

Ar pasikrikštiję paklusite dešimtinės įstatymui?

Tinkami krikšto pokalbio klausimai

Kaip suprantate dešimtinės įstatymą? Ar esate pasiryžę paklusti šiam įstatymui?

Dešimtinės ir kitų atnašų mokėjimas

Parodykite naujiems nariams, kaip dešimtinę ir atnašas sumokėti vyskupijos nariui (panaudojant paaukojimų blanką) arba internetu (žr. donations.ChurchofJesusChrist.org).

Paaiškinkite, kad vyskupija ir raštininkai vykdo kruopščią visų dešimtinių ir kitų atnašų apskaitą. Visa finansinė informacija laikoma griežtai konfidencialia.

Kiekvienų metų pabaigoje nariai susitinka su vyskupu dešimtinės aptarimo pokalbiui. Šiuo privataus susitikimo metu nariai aptaria, kiek ištikimai mokėjo dešimtinę, ir gali gauti ataskaitą apie savo paaukojimus.

Paklūstame Išminties žodžiui

Viešpaties sveikatos įstatymas

Mūsų kūnas yra šventa Dievo dovana. Visiems mums reikia fizinio kūno, kad taptume panašesni į Jį. Mūsų kūnai yra tokie svarbūs, kad Raštuose jie lyginami su šventyklomis (žr. 1 Korintiečiams 6:19–20).

Viešpats nori, kad su savo kūnu elgtumės pagarbiai. Kad padėtų mums taip elgtis, Jis apreiškė sveikatos įstatymą, kuris vadinasi Išminties žodžiu. Šiame apreiškime esame mokomi sveikai maitintis ir nevartoti medžiagų, kurios kenkia mūsų kūnui – ypač nevartoti alkoholio, tabako ir karštų gėrimų (t. y. arbatos ir kavos).

Pagal Išminties žodžio dvasią, šiuolaikiniai pranašai perspėjo nevartoti ir kitų medžiagų, kurios yra žalingos, nelegalios ar sukelia priklausomybę. Pranašai taip pat perspėjo nepiktnaudžiauti receptiniais vaistais. (Jūsų misijos prezidentas pasakys, ar jūsų geografinėje vietovėje esama kokių kitų medžiagų, kurių neturite vartoti.)

Palaimos

Viešpats Išminties žodį davė dėl mūsų fizinės ir dvasinės gerovės. Jis žada mums didžias palaimas už šio įsakymo laikymąsi. Tarp šių palaimų yra sveikata, išmintis, pažinimo lobiai ir apsauga (žr. Doktrinos ir Sandorų 89:18–21).

Klusnumas Išminties žodžiui padės mums būti jautresniems Šventosios Dvasios raginimams. Nors visi patiriame sveikatos sutrikimų, klusnumas šiam įstatymui padės mums turėti sveikesnį kūną, protą ir dvasią.

Kandidatai krikštytis turi paklusti Išminties žodžiui.

Patarimų, kaip padėti su priklausomybėmis kovojantiems žmonėms, ieškokite 10-ame skyriuje.

Raštų studijavimas

• Doktrinos ir Sandorų 59:15–20; 88:124; 89

• 1 Korintiečiams 6:19–20

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Išminties žodis“

• Gospel Topics, „Health“, „Word of Wisdom“

• Life Help, „Addiction“

Kvietimas

Ar paklusite Išminties žodžiui?

Tinkami krikšto pokalbio klausimai

Kaip suprantate, kas yra Išminties žodis? Ar esate pasiryžę paklusti šiam įstatymui prieš krikštą ir po jo?

Švenčiame šabo dieną

Poilsio ir garbinimo diena

Šabas yra šventa diena, kurią Dievas mums paskyrė, kad kiekvieną savaitę ilsėtumės nuo darbų ir garbintume Jį. Vienas iš Mozei duotų dešimties įsakymų yra „atmink sabato [šabo] dieną, kad ją švęstum“ (Išėjimo 20:8; taip pat žr. 9–11 eilutes).

Šiuolaikiniame apreiškime Viešpats dar kartą patvirtino, kad šabas „yra diena, skirta tau pailsėti nuo savo darbų ir atnašauti savo garbinimus Aukščiausiajam“ (Doktrinos ir Sandorų 59:10). Jis taip pat sakė, kad šabas turėtų būti džiūgavimo, maldos ir padėkos diena (žr. 14–15 eilutes).

Dievo garbinimas per šabą apima kassavaitinį dalyvavimą sakramento susirinkime. Šiame susirinkime garbiname Dievą ir priimame sakramentą, kad atmintume Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą. Priimdami sakramentą atnaujiname sandoras su Dievu ir parodome, kad esame pasiryžę atgailauti dėl savo nuodėmių. Sakramento apeigos yra mūsų šabo dienos šventimo šerdis.

Bažnyčioje taip pat dalyvaujame pamokose, kuriose toliau mokomės Jėzaus Kristaus evangelijos. Kai drauge studijuojame Raštus, auga mūsų tikėjimas. Kai tarnaujame ir stipriname vieni kitus, auga mūsų meilė.

Be ilsėjimosi nuo darbų, šabo dieną taip pat turime vengti apsipirkimų ir kitų veiklų, dėl kurių jaustumės kaip įprastą dieną. Atidedame į šalį pasaulietiškas veiklas ir savo mintis bei veiksmus sutelkiame į dvasinius dalykus.

Gera darymo diena

Šabo dieną daryti gera yra tiek pat svarbu, kaip ir nuo kai ko susilaikyti, kad ją laikytume šventa. Mokomės evangelijos, stipriname tikėjimą, puoselėjame santykius, tarnaujame ir dalyvaujame kitose dvasią pakylėjančiose veiklose su šeima ir draugais.

Palaimos

Švęsdami šabo dieną išreiškiame savo atsidavimą Dangiškajam Tėvui ir Jėzui Kristui. Jei mūsų užsiėmimai šabo dieną atitiks tai, kam Dievas šią dieną skyrė, jausime džiaugsmą ir ramybę. Būsime dvasiškai puoselėjami ir fiziškai atsigavę. Taip pat jausimės arčiau Dievo ir stiprinsime ryšį su Gelbėtoju. Sugebėsime geriau išsisaugoti „nesusitepę pasauliu“ (Doktrinos ir Sandorų 59:9). Šabas mums taps žavesio diena (žr. Izaijo 58:13; taip pat žr. 14-ą eilutę).

Raštų studijavimas

• 3 Nefio 18:1–12

• Doktrinos ir Sandorų 59:9–19

• Mozės 3:1–3

• Mato 12:10–13

• Išėjimo 20:8–11; 31:12–13, 16–17

• Izaijo 58:13–14

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Gospel Topics, „Sabbath Day“

• Raštų rodyklė, „Šabo diena“

Kvietimai

• Ar švęsite šabo dieną ir kas savaitę lankysitės bažnyčioje?

• Ar po krikšto stengsitės ištikimai priimti sakramentą?

• Ar eisite su mumis, kad susitiktumėte su mūsų vietinės bendruomenės vyskupu (ar skyriaus prezidentu)?

Tinkami krikšto pokalbio klausimai

Ką supratote apie šabo dienos šventimą, taip pat apie kassavaitinį sakramento priėmimą ir tarnavimą kitiems? Ar esate pasiryžę paklusti šiems reikalavimams prieš krikštą ir po jo?

Darbas per šabą

Bažnyčios nariams kartais tenka dirbti per šabą, kad įvykdytų darbdavio reikalavimus arba pasirūpintų savais ar visuomenės poreikiais. Esant tokiai padėčiai, nariai turėtų kiek įmanoma daugiau išlaikyti šabo dvasią širdyje. Nariai dėl tokios padėties gali pasitarti su savo vadovais.

Paklūstame šalies įstatymams ir juos gerbiame

Pastarųjų dienų šventieji tiki, kad būtina paklusti šalies įstatymams ir būti gerais piliečiais (žr. Doktrinos ir Sandorų 134; Tikėjimo Teiginių 1:12). Bažnyčios nariai skatinami tarnauti, kad bendruomenės ir tautos taptų geresnės. Jie taip pat raginami palaikyti aukštas moralines vertybes visuomenėje ir vyriausybėje.

Bažnyčios nariai skatinami dalyvauti savo šalies valdyme ir politiniuose procesuose pagal vietos įstatymus. Postus vyriausybėje užimantys nariai tas pareigas atlieka kaip suinteresuoti piliečiai, o ne kaip Bažnyčios atstovai.

Raštų studijavimas

• Doktrinos ir Sandorų 58:21; 134

• Tikėjimo Teiginių 1:12

Sužinokite daugiau apie šį principą

• „Politinė ir pilietinė veikla“ 38.8 Visuotinio žinyno skyriuje

• Gospel Topics, „Citizenship“

Kvietimas

Ar paklusite šalies, kurioje gyvenate, įstatymams?

Tinkami krikšto pokalbio klausimai

Ar esate padarę rimtą nusikaltimą? Jei taip, ar dabar jums yra paskirtas bandomasis laikotarpis ar lygtinis paleidimas? [Pastaba. Su žmogumi, kuris į šį klausimą atsako „taip“, turi pakalbėti misijos prezidentas arba paskirtas patarėjas prieš gaunant leidimą krikštyti.]

Mūsų sandora tarnauti Dievui ir žmonėms

Tarnavimas

Kai esame pakrikštijami, sudarome sandorą tarnauti Dievui ir žmonėms. Tarnavimas žmonėms yra vienas pagrindinių būdų tarnauti Dievui (žr. Mozijo 2:17). Pranašas Alma mokė norinčius krikštytis, kad jie turi būti „pasiryžę nešti vienas kito naštas, […] pasiryžę gedėti su tais, kurie gedi; […] ir guosti tuos, kuriems reikia paguodos“ (Mozijo 18:8–9).

Netrukus po krikšto nauji nariai paprastai gauna pašaukimą tarnauti Bažnyčioje. Šie pašaukimai yra savanoriški ir neapmokami. Jei juos priimame ir stropiai tarnaujame, auga mūsų tikėjimas, vystome talentus ir laiminame žmones.

Kita tarnystės Bažnyčioje dalis yra buvimas „tarnaujančiuoju broliu“ ar „tarnaujančiąja seserimi“. Eidami šias pareigas tarnaujame paskirtiems pavieniams asmenims ir šeimoms.

Kaip Jėzaus Kristaus mokiniai, ieškome progų tarnauti kasdien. Kaip ir Jis, mes vaikščiojame darydami gera (žr. Apaštalų darbų 10:38). Tarnaujame kaimynams ir kitiems žmonėms. Galime pasinaudoti tarnavimo galimybėmis per programą „JustServe“ ten, kur ji veikia. Galime paremti Bažnyčios humanitarinės pagalbos pastangas ir prisidėti prie reagavimo į nelaimes darbų.

Raštų studijavimas

• Mozijo 2:17; 4:15–16, 26; 18:8–10; 23:18

• Doktrinos ir Sandorų 42:38

• Mato 25:31–46

• Luko 10:25–37

• Jokūbo laiško 1:27; 2:17

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Tarnystė“

• Gospel Topics, „Service“

Kvietimas

Ar priimsite pašaukimą ar pavedimą, ką nors atlikti, jeigu jis bus jums pasiūlytas (įskaitant pavedimą būti tarnaujančiuoju broliu ar tarnaujančiąja seserimi)?

Dalijamės evangelija

Sudarydami krikšto sandorą pažadame „būti Dievo liudytojais“ (Mozijo 18:9). Vienas iš būdų būti Jo liudytojais – tai dalytis Jėzaus Kristaus evangelija. Padėti kitiems priimti evangeliją yra viena džiaugsmingiausių tarnysčių, kokią galime atlikti (žr. Doktrinos ir Sandorų 18:15–16). Tai galinga meilės išraiška.

Patyrę gyvenimo pagal evangeliją palaimas, mes natūraliai norime apie jas papasakoti. Šeimos nariai, draugai ir pažįstami dažnai susidomi, kai rodome ištikimybės pavyzdį ir jie mato, kaip evangelija laimina mūsų gyvenimą. Evangelija galime dalytis paprastai ir natūraliai (žr. Visuotinio žinyno 23).

Kviečiame žmones drauge su mumis dalyvauti tarnavimo, visuomeniniuose, pramoginiuose ir bažnytiniuose renginiuose. Galime pakviesti juos į bažnyčios susirinkimą ar krikšto apeigas. Galime pakviesti juos internete pažiūrėti filmuką, kuriame aiškinama Jėzaus Kristaus evangelija, paskaityti Mormono Knygą arba apsilankyti šventyklos atvirų durų renginyje. Yra šimtai būdų kviesti žmones. Pakviesti dažnai reiškia tiesiog įtraukti savo šeimą, draugus ir kaimynus į tai, ką jau darome.

Jei prašysime, Dievas padės mums atpažinti progas dalytis evangelija ir papasakoti žmonėms, kaip ji laimina mūsų gyvenimą.

Daugiau informacijos, kaip gyvenime taikyti principus „mylėti, dalytis ir kviesti“, ieškokite 9-o skyriaus poskyryje „Susivienykite su nariais“.

Raštų studijavimas

• Doktrinos ir Sandorų 88:81

• Mato 28:19–20

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Misionieriškas darbas“

• Gospel Topics, „Missionary Work“

Kvietimai

• Ar melsitės už misionierius ir prašysite progų dalytis evangelija?

• Ar stengsitės taikyti principus „mylėti, dalytis ir kviesti“ bendraudami su draugais, giminaičiais ir kitais?

Pasninkas ir pasninko atnašos

Dievas pasninko įstatymą įsteigė kaip būdą mums vystyti savo dvasinę stiprybę ir padėti stokojantiems.

Pasninkauti reiškia kurį laiką nieko negerti ir nevalgyti. Bažnyčia paprastai pirmą kiekvieno mėnesio sekmadienį paskiria kaip pasninko dieną. Pasninko diena paprastai apima susilaikymą nuo maisto ir gėrimo 24 valandas, jei fiziškai pajėgiame. Kitos svarbios pasninko sekmadienio dalys yra malda ir liudijimo išsakymas. Taip pat esame skatinami pasninkauti ir kitu metu, kai jaučiame poreikį.

Ugdome dvasinę stiprybę

Pasninkavimas gali padėti mums tapti nuolankiems, artintis prie Dievo ir pasijusti dvasiškai atnaujintiems. Prieš pradėdamas tarnystę, Jėzus Kristus pasninkavo (žr. Mato 4:1–2). Raštuose yra daug pasakojimų apie pranašus ir kitus žmones, kurie pasninkavo, kad taptų dvasiškai stipresni ir gautų konkrečių palaimų sau ar kitiems.

Pasninkas ir malda eina drauge. Kai pasninkaujame ir meldžiamės tikėdami, esame jautresni ir galime gauti asmeninį apreiškimą. Taip pat esame imlesni ir lengviau atpažįstame tiesą bei geriau suprantame Dievo valią.

Padedame stokojantiems

Pasninkaudami aukojame Bažnyčiai pinigus, kad padėtume rūpintis stokojančiais. Tie pinigai vadinami pasninko atnašomis. Esame kviečiami aukoti bent jau nesuvalgyto maisto kainą atitinkančią sumą. Esame raginami būti dosnūs ir, jei galime, mokėti daugiau nei kainuotų tas nesuvalgytas maistas. Pasninko atnašų mokėjimas yra vienas būdų, kaip galime tarnauti kitiems.

Pasninko atnašos naudojamos parūpinant maisto ir kitų reikmenų stokojantiems tiek vietinėje bendruomenėje, tiek visame pasaulyje. Informacijos apie tai, kaip mokėti pasninko atnašas, ieškokite šios pamokos skyrelyje „Dešimtinės ir kitų atnašų mokėjimas“.

Raštų studijavimas

Pasninkas

• Almos 5:45–46; 6:6; 17:2–3

• Moronio 6:5

• Doktrinos ir Sandorų 59:12–16; 88:76

• Izaijo 58:6–11

Rūpinimasis tais, kuriems reikia pagalbos

• Mozijo 4:16–27

• Almos 4:12–13

• Mato 25:31–46

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Pasninkas, pasninkauti“

• Visuotinio žinyno 22.2.2

• Gospel Topics, „Fasting and Fast Offerings“

Kvietimai

• Ar kitą pasninko sekmadienį pasninkausite ir melsitės dėl konkretaus poreikio?

• Ar (po krikšto) aukosite pasninko atnašas?

Mūsų sandora ištverti iki galo

Krikštydamiesi sudarome sandorą su Dievu, kad ištversime iki galo gyvendami pagal Jėzaus Kristaus evangeliją (žr. 2 Nefio 31:20; taip pat žr. Mozijo 18:13). Stengiamės būti Jėzaus Kristaus mokiniais visą gyvenimą.

Mormono Knygos pranašas Nefis krikštą apibūdino kaip vartus, pro kuriuos įžengiame į evangelijos kelią (žr. 2 Nefio 31:17). Po krikšto mes toliau „verž[iamės] pirmyn, būdami nepajudinami dėl Kristaus“ (2 Nefio 31:20).

Taip verždamiesi pirmyn mokinystės keliu pasiruošiame įžengti į šventyklą. Ten, priimdami šventyklos apeigas, sudarysime kitas sandoras su Dievu. Šventykloje būsime apdovanoti galia ir galėsime būti užantspauduoti kaip šeimos amžinybei. Sandorų, kurias sudarome šventykloje, laikymasis atvers duris visoms Dievo mums paruoštoms dvasinėms privilegijoms ir palaimoms.

Jei toliau ištikimai eisime evangelijos keliu, galiausiai gausime didžiausią Dievo dovaną – amžinojo gyvenimo dovaną (žr. 2 Nefio 31:20; Doktrinos ir Sandorų 14:7).

Tolesniuose poskyriuose paaiškinami kai kurie aspektai to, ką Dievas parūpino, kad padėtų mums ištverti iki mirtingosios kelionės pabaigos – ir rasti tame džiaugsmo.

Kunigystė ir Bažnyčios organizacijos

Kunigystė – tai įgaliojimas ir galia iš Dievo. Per kunigystę Dangiškasis Tėvas vykdo savo darbą – „įgyvendinti [savo vaikų] nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“ (Mozės 1:39). Dievas suteikia įgaliojimą ir galią savo sūnums ir dukterims žemėje, kad padėtų atlikti šį darbą.

Kunigystė laimina mus visus. Tokios apeigos kaip krikštas ir sakramentas priimamos per tuos, kurie turi kunigystės pareigybes. Taip pat gauname gydymo, paguodos ir patarimo palaiminimus.

Kunigystė ir bažnyčios vadovai bei pašaukimai

Bažnyčiai vadovauja Jėzus Kristus per pranašus ir apaštalus. Šiuos vadovus pašaukia Dievas, jie įšventinami ir gauna kunigystės įgaliojimą veikti Gelbėtojo vardu.

Senovėje Kristus savo apaštalams suteikė tokį pat kunigystės įgaliojimą, kuris leido jiems vadovauti Jo Bažnyčiai po Jo įžengimo į dangų. Galiausiai tas įgaliojimas buvo prarastas, kai žmonės atmetė evangeliją, o apaštalai mirė.

1829 metais dangiškieji pasiuntiniai sugrąžino kunigystę per pranašą Džozefą Smitą ir Viešpats vėl įsteigė savo Bažnyčią su apaštalais ir pranašais. (Žr. 1-ą pamoką.)

Vietiniu lygiu vyskupai ir kuolų prezidentai turi kunigystės įgaliojimą vadovauti Bažnyčios bendruomenėms.

Kai vyrai ir moterys pašaukiami ir paskiriami tarnauti Bažnyčioje, jiems suteikiamas Dievo įgaliojimas veikti pagal tą pašaukimą. Šis įgaliojimas suteikiamas misionieriams, vadovams, mokytojams ir kitiems iki tol, kol jie atleidžiami iš tų pašaukimų. Jis suteikiamas vadovaujant tiems, kurie turi kunigystės raktus.

Kunigystės įgaliojimas gali būti naudojamas tik teisiai (žr. Doktrinos ir Sandorų 121:34–46). Šis įgaliojimas – tai šventas pasitikėjimas, kad deramai atstovausime Gelbėtojui ir veiksime Jo vardu. Jis visada skiriamas žmonėms laiminti ir tarnauti kitiems.

Aarono kunigystė ir Melchizedeko kunigystė

Bažnyčioje kunigystė susideda iš Aarono kunigystės ir Melchizedeko kunigystės. Vadovaujant asmenims, turintiems kunigystės raktus, Aarono kunigystė ir Melchizedeko kunigystė suteikiamos vertiems vyriškos lyties Bažnyčios nariams. Suteikus atitinkamą kunigystę, asmuo įšventinamas į tos kunigystės pareigybę, pavyzdžiui, diakono ar vyresniojo. Jį turi įšventinti žmogus, turintis būtiną įgaliojimą.

Gaudamas kunigystę vyras ar vaikinas su Dievu sudaro sandorą, kad vykdys šventas pareigas, tarnaus kitiems ir padės statyti Bažnyčią.

Vaikinai Aarono kunigystę gali gauti ir būti įšventinti į diakono pareigybę nuo tų metų, kai jiems sukanka 12, sausio. Jie gali būti įšventinti į mokytojo pareigybę tais metais, kai jiems sukanka 14, o į kunigo pareigybę – tais metais, kai jiems sukanka 16. Tinkamo amžiaus atsivertusieji vyrai Aarono kunigystę gali gauti netrukus po krikšto ir patvirtinimo. Turintieji Aarono kunigystę atlieka tokias apeigas kaip sakramentas ir krikštas.

Kurį laiką tarnavęs Aarono kunigystės kunigu, vertas vyras, kuriam jau sukako 18, gali gauti Melchizedeko kunigystę ir būti įšventintas į vyresniojo pareigybę. Melchizedeko kunigystę gavę vyrai gali atlikti tokias kunigystės apeigas kaip gydymo ir paguodos palaiminimai šeimos nariams ir kitiems žmonėms.

Informacijos apie kunigystės suteikimą naujiems nariams ieškokite Visuotinio žinyno, 38.2.9.1.

Kvorumai ir Bažnyčios organizacijos

Kunigijos kvorumai. Kvorumas – tai organizuota kunigystę turinčiųjų grupė. Kiekvienoje apylinkėje suaugę vyrai yra vyresniųjų kvorumo nariai. Vaikinai yra diakonų, mokytojų arba kunigų kvorumų nariai.

Paramos bendrija. 18 metų ir vyresnės moterys yra Paramos bendrijos narės. Paramos bendrijos narės stiprina šeimas, pavienius asmenis ir visuomenę.

Merginų organizacija. Prie Merginų organizacijos merginos prisijungia nuo tų metų, kai joms sukanka 12, sausio.

Pradinukai. Vaikai nuo 3 iki 11 metų yra Pradinukų organizacijos nariai.

Sekmadieninė mokykla. Visi suaugusieji ir jaunimas lanko sekmadieninę mokyklą, kur drauge studijuoja Raštus.

Daugiau informacijos apie kunigystę rasite Visuotinio žinyno 3 skyriuje.

Daugiau informacijos apie kunigijos kvorumus ir Bažnyčios organizacijas rasite Visuotinio žinyno, 8–13 skyriuose.

Raštų studijavimas

• Mozijo 18:17

• Almos 13:1–19

• Doktrinos ir Sandorų 20:38–65; 84:19–20; 107; 121:34–46

• Tikėjimo Teiginių 1:5

• Luko 9:1–6

• Jono 15:16

• Jokūbo laiško 5:14–15

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Visuotinis žinynas, 3 skyrius „Kunigystės principai“

• Gospel Topics, „Aaronic Priesthood“, „Melchizedek Priesthood“, „Priesthood“

Kvietimai

• Ar ruošitės priimti Aarono kunigystę? (Vaikinams nuo 11 metų ir suaugusiems vyrams)

• Ar ruošitės priimti Melchizedeko kunigystę? (Suaugusiems vyrams)

• Ar aktyviai dalyvausite atitinkamoje Bažnyčios organizacijoje?

Santuoka ir šeimos

Santuoka

Santuoka tarp vyro ir moters įsteigta Dievo. Ji yra Jo plano, skirto amžinajai Jo vaikų pažangai, šerdis.

Santuokinė vyro ir žmonos sąjunga turėtų būti labiausiai branginamas žemiškas ryšys. Jie turi šventą atsakomybę būti ištikimi vienas kitam ir savo santuokos sandorai.

Dievo akyse vyras ir žmona yra lygūs. Vienas neturėtų būti viršesnis už kitą. Jų sprendimai turėtų būti priimami vieningai ir su meile, visapusiškai dalyvaujant abiem.

Vyrui ir žmonai mylint vienam kitą ir darbuojantis drauge, santuoka gali būti jų didžiausios laimės šaltinis. Jie gali padėti vienas kitam ir savo vaikams žengti į priekį link amžinojo gyvenimo.

Šeima

Kaip ir santuoką, šeimą įsteigė Dievas, ir ji yra Jo plano mūsų amžinajai laimei šerdis. Mūsų šeimos veikiausiai bus laimingos, jei gyvename pagal Jėzaus Kristaus mokymus. Tėvai turi mokyti savo vaikus Jėzaus Kristaus evangelijos ir rodyti gyvenimo pagal ją pavyzdį. Šeimos suteikia mums progų vieniems kitus mylėti ir tarnauti.

Tėvai savo šeimai turėtų skirti didžiausią pirmenybę. Šventa tėvų privilegija ir atsakomybė yra rūpintis vaikais, kuriuos pagimdė ar įsivaikino.

Visos šeimos patiria sunkumų. Jei sieksime Dievo paramos ir laikysimės Jo įsakymų, šeimos sunkumai gali padėti mums mokytis ir augti. Kartais šie sunkumai padeda mums mokytis atgailauti ir atleisti.

Bažnyčios vadovai ragina Bažnyčios narius kas savaitę rengti namų vakarą. Gimdytojai šį laiką skiria tam, kad mokytų vaikus evangelijos, stiprintų šeimos santykius ir smagiai leistų laiką drauge. Bažnyčios vadovai taip pat išleido pareiškimą, kuriame mokoma svarbių tiesų apie šeimą (žr. „Šeima. Pareiškimas pasauliui“, ChurchofJesusChrist.org).

Kiti šeimos stiprinimo būdai yra šeimos malda, bendras Raštų studijavimas ir bendras garbinimas bažnyčioje. Taip pat galime tyrinėti giminės istoriją, rinkti šeimos pasakojimus ir tarnauti kitiems.

Daug žmonių turi ribotas galimybes tuoktis arba patirti meilės kupinus šeimos santykius. Daug yra patyrę ištuoką ir kitas sunkias šeimines aplinkybes. Tačiau evangelija laimina mus asmeniškai, kad ir kokios būtų mūsų šeimos aplinkybės. Jeigu būsime ištikimi, Dievas parūpins mums būdą patirti meilingos šeimos palaimas ar šiame, ar būsimame gyvenime.

Raštų studijavimas

Santuoka

• Doktrinos ir Sandorų 42:22; 49:15

• Efeziečiams 5:25

• Pradžios 2:18, 24

Šeima

• Mozijo 4:14–15

• Almos 56:47; 57:21

• 3 Nefio 18:21

• Doktrinos ir Sandorų 68:25–28

• Efeziečiams 6:4

• Patarlių 22:6

• „Šeima. Pareiškimas pasauliui“

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Šeima“, „Santuoka, susituokti“

• Visuotinis žinynas, 2 skyrius „Pagalba pavieniams asmenims ir šeimoms išgelbėjimo ir išaukštinimo darbe“

• Gospel Topics, „Marriage“, „Family“, „Parenting“

Kvietimai

Šiuos kvietimus pritaikykite pagal kiekvieno žmogaus situaciją.

• Ar kas savaitę rengsite namų vakarus, kasdien melsitės su šeima ir kasdien studijuosite Raštus?

• Ar per šabo dieną garbinsite su visa šeima?

Šventyklos ir šeimos istorijos darbas už mirusius protėvius

Dangiškasis Tėvas myli visus savo vaikus ir trokšta jų išgelbėjimo ir išaukštinimo. Vis dėlto milijardai žmonių mirė neišgirdę Jėzaus Kristaus evangelijos ar nepriėmę gelbstinčių evangelijos apeigų. Tai tokios apeigos kaip krikštas, patvirtinimas, vyrų įšventinimas į kunigystę, šventyklos endaumentas ir amžinoji santuoka.

Iš savo malonės ir gailestingumo Viešpats šiems žmonėms parūpino kitą būdą priimti evangeliją ir jos apeigas. Dvasių pasaulyje evangelija skelbiama tiems, kurie mirė jos nepriėmę (žr. Doktrinos ir Sandorų 138). Šventyklose galime atlikti apeigas už mūsų mirusius protėvius ir kitus žmones. Tada šie mirę žmonės dvasių pasaulyje gali priimti arba atmesti evangeliją ir už juos atliktas apeigas.

Prieš atlikdami šias apeigas, turime nustatyti, kurie mūsų protėviai nėra jų gavę. Pagrindinis mūsų atliekamo šeimos istorijos darbo tikslas yra nustatyti šeimos narių tapatybes, kad jie galėtų priimti apeigas. Radę informacijos apie juos, ją įvedame į Bažnyčios duomenų bazę svetainėje FamilySearch.org. Tada mes (arba kiti) galime už juos atlikti vikarines apeigas šventykloje.

Nustačius protėvius ir už juos atlikus apeigas, mūsų šeimos gali būti sujungtos amžinybei.

Šeimos istorijos darbas ir lankymasis šventykloje

Naujus narius ir mokomus žmones supažindinkite su apylinkės šventyklos ir šeimos istorijos darbo vadovu (arba su kitu nariu, kuris žino, kaip daryti šventyklos ir šeimos istorijos darbą). Šis vadovas gali padėti žmonėms nustatyti jų mirusius giminaičius, kuriems reikia šventyklos apeigų. Kassavaitiniame koordinaciniame susirinkime suplanuokite, kaip padėti naujiems nariams pradėti vykdyti šeimos istorijos ir šventyklos darbą.

Nauji ir kiti nariai iš savo vyskupo gali gauti šventyklos rekomendaciją, kad galėtų atlikti vikarinius krikštus ir patvirtinimus už savo mirusius protėvius ir kitus žmones. Tokią rekomendaciją narys gali gauti nuo tų metų, kuriais jam sukanka 12, sausio. Kad galėtų gauti šią rekomendaciją, vyrai turi turėti Aarono kunigystę. Raginkite naujus narius gauti rekomendaciją kaip galima greičiau.

Jei šventykla yra netoliese, jei įmanoma, vykite į ją drauge su naujais nariais. Drauge su jais dalyvaukite šventyklos apeigose.

Raštų studijavimas

• Doktrinos ir Sandorų 128; 138

• 1 Korintiečiams 15:29

• 1 Petro 3:18–21; 4:6

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Visuotinis žinynas, 28 skyrius „Šventyklos apeigos gyviesiems“

• Gospel Topics, „Baptisms for the Dead“, „Family History“

Kvietimai

• Ar pasiruošite priimti šventyklos apeigas už mirusius protėvius?

• Ar dalyvausite šeimos istorijos darbe ir pateiksite mirusių protėvių vardus, kad už juos būtų atliktos šventyklos apeigos?

Šventyklos, endaumentas, amžinoji santuoka ir amžinosios šeimos

Šventyklos

Šventykla yra Viešpaties namai. Tai šventa vieta, kur priimdami Dievo šventas apeigas galime sudaryti sandoras su Juo. Jei laikysimės tų sandorų, matysime, kaip mūsų gyvenime pasireiškia dievotumo galia (žr. Doktrinos ir Sandorų 84:19–22; 109:22–23).

Endaumentas

Viena iš šventykloje atliekamų apeigų yra vadinama endaumentu. Žodis endaumentas reiškia „dovaną“. Šią pažinimo ir galios dovaną gauname iš Dievo. Per endaumentą sudarome sandoras su Dievu, kurios susieja mus su Juo ir Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi (žr. 1-ą skyrių).

Suaugusieji savo šventyklinį endaumentą gali gauti mažiausiai po vienų narystės Bažnyčioje metų. Daugiau informacijos apie endaumentą rasite Visuotinio žinyno 27.2.

Amžinoji santuoka ir amžinoji šeima

Dėl Dievo duoto laimės plano šeimos tarpusavio santykiai gali tęstis ir po mirties. Šventykloje galime susituokti laikui ir amžinybei. Dėl to šeimos nariai gali būti drauge amžinai.

Po to, kai gauna šventyklinį endaumentą, susituokusios poros gali būti užantspauduotos, tai yra sutuoktos amžinybei. Jų vaikai gali būti užantspauduoti prie jų.

Užantspauduoti šventykloje vyras ir žmona turi laikytis sudarytų sandorų, kad gautų amžinosios santuokos palaimas.

Jautrumas mokant apie amžinas šeimas

Dėl šeiminių aplinkybių kai kurie žmonės gali nenorėti būti kartu amžinai. Kiti šiame gyvenime negali turėti sutuoktinio ar vaikų.

Priminkite mokomiems žmonėms, kad Dievo planas yra laimės planas. Padėkite jiems suprasti, kad gyvenimas pagal evangeliją dabar gali padėti jiems pasiruošti amžinai šeimai ateityje, net jeigu tai būtų po šio gyvenimo.

Visi suaugusieji, kad ir kokia būtų jų šeiminė ar santuokinė padėtis, turėtų ruoštis gauti endaumentą šventykloje. Endaumento gavimas labai juos sustiprins. Taip pat padėkite jiems suprasti, kad jie turi galimybę per šventyklos darbą sujungti mirusius protėvius.

Raštų studijavimas

• Doktrinos ir Sandorų 43:16; 95:8–9; 97:10–16; 109; 131:1–4

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Visuotinio žinyno, 27 skyrius „Šventyklos apeigos gyviesiems“

• Gospel Topics, „Temples“, „Endowment“, „Marriage“

• temples.ChurchofJesusChrist.org

Kvietimas

Ar pasiruošite įžengti į šventyklą ir priimti šventyklos apeigas?