Raštai
Doktrina ir Sandoros 133


133 Skyrius

Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Hairame, Ohajo valst., 1831 m. lapkričio 3 d. (History of the Church, 1:229–234). Kaip įvadą šiam apreiškimui pranašas rašė: „Tuo metu buvo daug dalykų, kuriuos vyresnieji norėjo žinoti apie evangelijos skelbimą žemės gyventojams ir apie surinkimą. Kad galėtume vaikščioti tikroje šviesoje ir būti pamokyti iš aukštybių, 1831 m. lapkričio 3 d. aš pasiteiravau Viešpatį ir gavau štai šį svarbų apreiškimą“ (History of the Church, 1:229). Pradžioje šis skyrius buvo pridėtas prie Doktrinos ir Sandorų knygos kaip priedas, o vėliau jam suteiktas skyriaus numeris.

1–6 Šventiesiems įsakoma pasiruošti antrajam atėjimui; 7–16 Visiems žmonėms įsakoma bėgti iš Babilonės, ateiti į Sionę ir pasiruošti didžiai Viešpaties dienai; 17–35 Jis stovės ant Sionės kalno, kontinentai taps vienu žemynu, ir prapuolusios Izraelio gentys sugrįš; 36–40 Per Džozefą Smitą evangelija buvo sugrąžinta, kad būtų skelbiama visame pasaulyje; 41–51 Viešpats nužengs su kerštu ant nelabųjų; 52–56 Tai bus jo išpirktųjų metai; 57–74 Evangelija bus pasiųsta gelbėti šventųjų ir sunaikinti nelabųjų.

1 Įsiklausykite, o jūs, mano bažnyčios žmonės, – sako Viešpats jūsų Dievas, – ir išgirskite Viešpaties žodį apie jus –

2 Viešpaties, kuris staiga ateis į savo šventyklą; Viešpaties, kuris nužengs su prakeiksmu ant pasaulio, kad teistų; taip ant visų tautų, kurios užmiršo Dievą, ir ant visų bedievių tarp jūsų.

3 Nes jis apnuogins savo šventą ranką visų tautų akyse, ir visi žemės pakraščiai išvys savo Dievo išgelbėjimą.

4 Todėl pasiruoškite, pasiruoškite, o mano žmonės; šventinkite save; rinkitės draugėn Sionės žemėje, o jūs, mano bažnyčios žmonės, visi jūs, kuriems neįsakyta pasilikti.

5 Išeikite iš Babilonės. Būkite švarūs, kurie nešate Viešpaties indus.

6 Sušaukite savo iškilmingus susirinkimus ir dažnai kalbėkitės vienas su kitu. Ir tegul kiekvienas žmogus šaukiasi Viešpaties vardo.

7 Taip, iš tiesų vėl sakau jums: atėjo laikas, kada jums skamba Viešpaties balsas: Išeikite iš Babilonės; susirinkite iš tautų, iš keturių vėjų, nuo vieno dangaus krašto iki kito.

8 Siųskite mano bažnyčios vyresniuosius į tolimas tautas; į jūros salas; siųskite į svetimas šalis; šaukite visas tautas, pirma kitataučius ir tada žydus.

9 Ir štai, toks bus jų šauksmas ir Viešpaties balsas visiems žmonėms: Eikite į Sionės žemę, kad mano liaudies ribos išsiplėstų ir kad jos kuolai būtų sustiprinti, ir kad Sionė išplistų į aplinkines sritis.

10 Taip, tegul tarp visų žmonių pasklinda šauksmas: Pabuskite ir kelkitės, ir išeikite pasitikti Jaunikio; štai Jaunikis ateina; išeikite jo pasitikti. Pasiruoškite didžiai Viešpaties dienai.

11 Budėkite tad, nes nežinote nei dienos, nei valandos.

12 Tegul tad tie, kurie tarp kitataučių, bėga į Sionę.

13 Ir tegul tie, kurie iš Judo, bėga į Jeruzalę, į Viešpaties namų kalnus.

14 Išeikite iš tautų, būtent iš Babilonės, iš nelabumo, kuris yra dvasinė Babilonė.

15 Bet iš tiesų, – taip sako Viešpats, – tenebus jūsų bėgimas paskubomis; bet tegul viskas prieš jus būna paruošta; ir, kuris eina, tenepažvelgia atgal, kad jo neištiktų staigus sunaikinimas.

16 Įsiklausykite ir išgirskite, o jūs, žemės gyventojai. Klausykite jūs, mano bažnyčios vyresnieji, drauge ir išgirskite Viešpaties balsą; nes jis šaukia visiems žmonėms ir visiems žmonėms visur įsako atgailauti.

17 Nes štai, Viešpats Dievas pasiuntė angelą, šaukiantį dangaus viduriu, sakantį: Paruoškite Viešpaties kelią ir tiesinkite jo takus, nes čia pat jo atėjimo valanda –

18 kai Avinėlis stovės ant Sionės kalno ir su juo šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai, turintys jo Tėvo vardą, įrašytą savo kaktose.

19 Todėl pasiruoškite Jaunikio atėjimui; išeikite, išeikite jo pasitikti.

20 Nes štai, jis stovės ant Alyvų kalno ir ant galingojo vandenyno, būtent didžiosios gelmės, ir ant jūros salų, ir ant Sionės žemės.

21 Ir jis prabils savo balsu iš Sionės ir kalbės iš Jeruzalės, ir jo balsas bus girdimas tarp visų žmonių;

22 ir tai bus balsas tarsi daugelio vandenų balsas ir tarsi smarkaus griaustinio balsas, kuris sudaužys kalnus, ir slėnių nebeliks.

23 Jis įsakys didžiajai gelmei, ir ji bus nuvaryta atgal į šiaurinius kraštus, ir salos taps viena žeme;

24 ir Jeruzalės žemė, ir Sionės žemė bus sugrąžintos į savo vietą, ir žemė bus tokia, kokia ji buvo tomis dienomis, kai dar nebuvo padalinta.

25 Ir Viešpats, būtent Gelbėtojas, stovės savo žmonių vidury ir viešpataus visam kūnui.

26 Ir tie, kurie yra šiauriniuose kraštuose, iškils Viešpaties atmintyje; ir jų pranašai išgirs jo balsą ir daugiau nebesusilaikys; ir jie smogs į uolas, ir ledas tekės nuo jų akivaizdos.

27 Ir didžiosios gelmės viduryje bus nutiestas vieškelis.

28 Jų priešai taps jų grobiu,

29 ir nevaisingose dykumose atsiras gyvojo vandens tvenkiniai; ir išdžiūvusi dirva jau nebebus ištroškusi žemė.

30 Ir jie atneš savo gausius lobius Efraimo vaikams, mano tarnams.

31 Ir nuo jų akivaizdos drebės amžinųjų kalvų ribos.

32 Ir ten, būtent Sionėje, jie parpuls ir bus karūnuoti šlove, Viešpaties tarnų, būtent Efraimo vaikų, rankomis.

33 Ir jie bus pripildyti nesibaigiančio džiaugsmo giesmių.

34 Štai, tai yra nesibaigiančio Dievo palaiminimas Izraelio gentims, ir dar didesnis palaiminimas ant Efraimo ir jo draugų galvos.

35 Ir taip pat tie, iš Judo genties, po savo skausmo bus pašventinti šventumu priešais Viešpatį, kad gyventų jo akivaizdoje dieną ir naktį, per amžių amžius.

36 Ir dabar, – iš tiesų sako Viešpats, – kad tai būtų žinoma tarp jūsų, o žemės gyventojai, aš pasiunčiau savo angelą, skrendantį dangaus viduriu, turintį nesibaigiančią evangeliją, kuris pasirodė kai kuriems ir įteikė ją žmogui, kuris pasirodys daugeliui gyvenančių žemėje.

37 Ir ši evangelija bus skelbiama kiekvienai tautai ir giminei, ir liežuviui, ir liaudžiai.

38 Ir Dievo tarnai eis, garsiu balsu sakydami: Bijokite Dievo ir atiduokite jam garbę, nes atėjo jo teismo valanda;

39 ir garbinkite tą, kuris sutvėrė dangų ir žemę, ir jūrą, ir vandenų versmes;

40 šaukdamiesi Viešpaties vardo dieną ir naktį, sakydami: O kad tu perplėštum dangus, kad nužengtum žemyn, kad kalnai tekėtų nuo tavo akivaizdos.

41 Ir tai bus įvykdyta jiems; nes Viešpaties akivaizda bus kaip lydanti ugnis, kuri sudegina, ir kaip ugnis, kuri užvirina vandenis.

42 O Viešpatie, tu nužengsi, kad atskleistum savo vardą savo priešininkams, ir visos tautos drebės nuo tavo akivaizdos,

43 kai tu darysi baisius dalykus, dalykus, kurių jie nesitikėjo;

44 taip, kai tu nužengsi ir kalnai tekės nuo tavo akivaizdos, tu pasitiksi tą, kuris džiūgauja ir vykdo teisumą, kuris prisimena tave tavo keliuose.

45 Nes nuo pasaulio pradžios žmonės ausimi negirdėjo ir nesuvokė, ir jokia akis neregėjo, o Dieve, išskyrus tave, kokius didžius dalykus tu paruošei tam, kuris tavęs laukia.

46 Ir bus sakoma: Kas yra tas, kuris nužengia nuo Dievo danguje, apsirengęs dažytais apdarais; taip, iš nežinomų sričių, apsirengęs savo šlovingu drabužiu, keliaudamas savo stiprybės didybėje?

47 Ir jis tars: Aš esu tas, kuris kalbėjo teisume, galingas išgelbėti.

48 Ir Viešpaties drabužis bus raudonas, ir jo apdarai – kaip to, kuris mina vynuogių kubile.

49 Ir tokia didi bus jo akivaizdos šlovė, kad saulė susigėdus paslėps savo veidą ir mėnulis sulaikys savo šviesą, ir žvaigždės bus nusviestos iš savo vietų.

50 Ir pasigirs jo balsas: Aš sumyniau vyno spaustuvą vienas ir užtraukiau teismą visiems žmonėms; ir nė vieno nebuvo su manimi;

51 ir aš myniau juos įtūžęs ir trypiau juos įpykęs, ir jų krauju apsitaškiau savo apdarus, ir sutepiau visą savo drabužį; nes tai buvo keršto, kuris buvo mano širdyje, diena.

52 Ir dabar atėjo mano išpirktųjų metai; ir jie minės savo Viešpaties maloningumą ir viską, ką jis suteikė jiems dėl savo gerumo ir dėl savo maloningumo, per amžių amžius.

53 Jis buvo suspaustas visais jų suspaudimais. Ir jo akivaizdos angelas išgelbėjo juos; ir iš savo meilės ir iš savo gailesčio jis išpirko juos, ir nešė juos, ir nešiojo juos per visas senovės dienas;

54 taip, ir taip pat Henochas, ir buvusieji su juo; pranašai, buvusieji prieš jį; ir taip pat Nojus, ir buvusieji prieš jį; ir taip pat Mozė, ir buvusieji prieš jį;

55 ir nuo Mozės iki Elijos, ir nuo Elijos iki Jono, kurie buvo su Kristumi jo prisikėlime, ir šventieji apaštalai su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu bus Avinėlio akivaizdoje.

56 Ir bus atverti šventųjų kapai; ir jie išeis ir atsistos Avinėlio dešinėje, kai jis stovės ant Sionės kalno ir ant šventojo miesto, Naujosios Jeruzalės; ir jie giedos Avinėlio giesmę dieną ir naktį, per amžių amžius.

57 Ir tam, kad žmonės būtų padaryti šlovių, kurios bus apreikštos, dalininkais, Viešpats pasiuntė savo evangelijos pilnatvę, savo nesibaigiančią sandorą, samprotaudamas aiškiai ir paprastai –

58 kad paruoštų silpnuosius tam, kas ateina į žemę, ir Viešpaties pavedimui tą dieną, kada silpnieji suglumins išmintinguosius, ir mažytė taps stipria tauta, ir du privers bėgti dešimtis tūkstančių.

59 Ir žemės silpnaisiais Viešpats kuls tautas savo Dvasios galia.

60 Ir dėl to buvo duoti šie įsakymai; tą dieną, kada jie buvo duoti, buvo įsakyta sulaikyti juos nuo pasaulio, bet dabar jie turi eiti visam kūnui –

61 ir tai pagal Viešpaties, kuris viešpatauja visam kūnui, mintį ir valią.

62 Ir tam, kuris atgailauja ir šventina save priešais Viešpatį, bus duotas amžinasis gyvenimas.

63 O tiems, kurie neįsiklauso į Viešpaties balsą, bus išpildyta tai, kas parašyta pranašo Mozės, – kad jie bus iškirsti iš liaudies;

64 ir taip pat tai, kas parašyta pranašo Malachijaus: Nes štai ateina diena, kuri degs kaip krosnis; ir visi išdidieji, taip, ir visi, kurie elgiasi nedorai, bus ražiena; ir diena, kuri ateina, sudegins juos, – sako pulkų Viešpats, – kad nepaliks jiems nei šaknies, nei šakos.

65 Todėl toks bus jiems Viešpaties atsakymas:

66 Tą dieną, kai atėjau pas savuosius, nė vienas žmogus iš jūsų manęs nepriėmė, ir jūs buvote išvaryti.

67 Kai pašaukiau vėl, nebuvo nė vieno iš jūsų, kas atsakytų; tačiau mano ranka nė kiek nesutrumpėjo, kad negalėčiau išpirkti, nei mano galia išgelbėti.

68 Štai, savo papeikimu aš išdžiovinu jūrą. Aš paverčiu upes dykuma; jų žuvys dvokia ir gaišta iš troškulio.

69 Aš aprengiu dangus juodai ir padarau ašutinę jų dangalu.

70 Ir štai turėsite iš mano rankos – jūs atgulsite sielvarte.

71 Štai, nėra nė vieno, kas jus išgelbėtų; nes jūs nepaklusote mano balsui, kai aš šaukiau jums iš dangų; jūs nepatikėjote mano tarnais, ir kai jie buvo atsiųsti pas jus, jų nepriėmėte.

72 Todėl jie užantspaudavo liudijimą ir surišo įstatymą, ir jūs buvote perduoti tamsai.

73 Šie eis šalin į išorinę tamsą, kur verksmas ir aimanos, ir dantų griežimas.

74 Štai Viešpats, jūsų Dievas, tai pasakė. Amen.

Spausdinti