1 Ir aš, Abraomas, turėjau Urimus ir Tumimus, kuriuos Viešpats, mano Dievas, buvo man davęs chaldėjų Ūre;

2 ir aš išvydau žvaigždes – kad jos buvo labai didžios, ir kad viena iš jų buvo arčiausiai Dievo sosto; ir prie jos buvo daug didžių;

3 ir Viešpats tarė man: Šios yra valdovai; ir didžiosios vardas yra Kolobas, kadangi ji yra prie manęs, nes aš esu Viešpats, tavo Dievas: šitą aš pastačiau valdyti visas, kaip ta, ant kurios tu stovi, priklausančias tai pačiai tvarkai.

4 Ir Viešpats pasakė man, per Urimus ir Tumimus, kad Kolobas pagal savo apsisukimų laikus ir laikotarpius atitinka Viešpatį; kad vienas apsisukimas Viešpačiui yra viena diena, pagal jo matavimą, ir kad tai yra tūkstantis metų pagal laiką, paskirtą tai, ant kurios tu stovi. Tai yra Viešpaties laiko matavimas, pagal Kolobo matą.

5 Ir Viešpats sakė man: Planeta, kuri yra mažesnis šviesulys, būtent skirtas valdyti naktį, mažesnis už tą, kuris skirtas valdyti dieną, matavimo atžvilgiu yra virš, arba viršesnė už tą, ant kurios tu stovi, nes ji juda lėtesnėje tvarkoje; taip yra todėl, kad ji yra virš žemės, ant kurios tu stovi, todėl jos laiko matas yra ne toks didelis, kaip anos dienų, mėnesių ar metų skaičius.

6 Ir Viešpats sakė man: Dabar, Abraomai, egzistuoja šie du faktai, štai tavo akys tai mato; tau duota pažinti matavimo laikus ir paskirtą laiką, taip, žemės, ant kurios tu stovi, paskirtą laiką, ir didesniojo šviesulio, skirto valdyti dieną, paskirtą laiką, ir mažesniojo šviesulio, skirto valdyti naktį, paskirtą laiką.

7 Dabar, matavimo atžvilgiu, mažesniojo šviesulio paskirtas laikas yra ilgesnis nei žemės, ant kurios tu stovi, laiko matas.

8 Ir kur egzistuoja šie du faktai, ten bus dar kitas faktas virš jų, tai yra, bus dar kita planeta, kurios laiko matas bus dar ilgesnis;

9 ir taip vienos planetos laiko matas pranoks kitą, kol ateisi iki Kolobo, kuris atitinka Viešpaties laiko matą; tas Kolobas pastatytas prie Dievo sosto, kad valdytų visas planetas, kaip ta, ant kurios tu stovi, priklausančias tai pačiai tvarkai.

10 Ir tau duota žinoti paskirtą laiką visų žvaigždžių, skirtų duoti šviesą, kol ateisi iki pat Dievo sosto.

11 Taip aš, Abraomas, kalbėjau su Viešpačiu veidas į veidą, kaip vienas žmogus kalba su kitu; ir jis man apsakė darbus, kuriuos padarė jo rankos;

12 ir jis sakė man: Mano sūnau, mano sūnau (ir jo ranka buvo ištiesta), štai aš tau parodysiu juos visus. Ir jis uždėjo savo ranką man ant akių, ir aš mačiau tuos jo rankomis padarytus dalykus, kurių buvo daugybė; ir jų vis daugėjo prieš mano akis, ir aš negalėjau matyti jų pabaigos.

13 Ir jis sakė man: Tai Šineha, kas yra saulė. Ir jis sakė man: Kokob yra žvaigždė. Ir jis sakė man: Olėja yra Mėnulis. Ir jis sakė man: Kokaubim reiškia žvaigždės, arba visi dideli šviesuliai, esantys dangaus skliaute.

14 Ir buvo nakties metas, kai Viešpats pasakė man šiuos žodžius: Aš padauginsiu tave ir tavo sėklą po tavęs kaip šituos; ir jeigu galėtum suskaičiuoti smilteles, tokia bus ir tavo sėklų daugybė.

15 Ir Viešpats tarė man: Abraomai, aš tau parodau tai prieš jums einant į Egiptą, kad galėtumėt skelbti visus šiuos žodžius.

16 Jei egzistuoja du dalykai, ir vienas viršesnis už kitą, tai bus ir už juos didesnių dalykų; todėl Kolobas yra didžiausias iš visų Kokaubim, kuriuos matei, kadangi jis yra arčiausiai manęs.

17 Dabar, jei būtų du dalykai, vienas viršesnis už kitą, ir mėnulis būtų viršesnis už žemę, tai galėtų egzistuoti ir planeta arba žvaigždė, viršesnė už jį; ir nėra nieko, ką Viešpats, tavo Dievas, apsiims savo širdyje padaryti ir nepadarys.

18 Kaip ten bebūtų, jis padarė didesnę žvaigždę; ir, lygiai taip, jei būtų dvi dvasios, ir viena būtų sąmoningesnė už kitą, vis tiek šios dvi dvasios, nepaisant to, kad viena sąmoningesnė už kitą, neturi pradžios; jos egzistavo anksčiau, jos neturės pabaigos, jos egzistuos toliau, nes jos yra gnolaum, arba amžinos.

19 Ir Viešpats sakė man: Egzistuoja tokie du faktai: yra dvi dvasios, viena sąmoningesnė už kitą; bus dar kita, sąmoningesnė už jas; aš esu Viešpats, tavo Dievas, aš – sąmoningesnis už jas visas.

20 Viešpats, tavo Dievas, pasiuntė savo angelą išvaduoti tavęs iš Elkenos kunigo rankų.

21 Aš gyvenu vidur jų visų; todėl dabar aš nusileidau pas tave, kad paskelbčiau tau darbus, kuriuos padarė mano rankos, – tuo mano išmintis pranoksta juos visus, nes aš valdau viršuj danguose ir apačioj žemėje su visa išmintimi ir protingumu, visas sąmones, kurias tik matė tavo akys nuo pradžios; pradžioje aš nusileidau vidur visų sąmonių, kurias matei.

22 Dabar Viešpats buvo parodęs man, Abraomui, sąmones, suorganizuotas prieš pasaulio buvimą; ir tarp visų šitų buvo daug kilnių ir didžių;

23 ir Dievas matė tas sielas, kad jos buvo geros, ir jis stovėjo vidur jų, ir tarė: Šituos aš padarysiu savo valdovais; nes jis stovėjo tarp tų, kurie buvo dvasios, ir jis matė, kad jos buvo geros; ir jis tarė man: Abraomai, tu esi vienas iš jų; tu buvai išrinktas prieš tau gimstant.

24 Ir tarp jų stovėjo vienas, panašus į Dievą, ir šis tarė esantiems su juo: Mes nusileisime žemyn, nes ten yra erdvė, ir paimsime tų dalelių, ir padarysime žemę, ant kurios šie gyvens;

25 ir tuo išmėginsime juos, kad pamatytume, ar jie darys viską, ką Viešpats, jų Dievas, jiems įsakys.

26 Ir tiems, kurie išlaikys savo pirmąją būseną, bus pridėta; o tie, kurie neišlaikys savo pirmosios būsenos, neturės šlovės toje pačioje karalystėje su tais, kurie išlaikys savo pirmąją būseną; ir tiems, kurie išlaikys savo antrąją būseną, bus pridėta šlovė ant jų galvų per amžių amžius.

27 Ir Viešpats tarė: Ką man pasiųsti? Ir vienas kaip Žmogaus Sūnus atsakė: Štai aš, siųsk mane. Ir kitas atsakė ir tarė: Štai aš, siųsk mane. Ir Viešpats tarė: Aš siųsiu pirmąjį.

28 Ir antrasis supyko ir neišlaikė savo pirmosios būsenos; ir tą dieną daugelis nusekė paskui jį.