Jėzus Kristus yra jūsų stiprybė
Koks jūsų požiūris?
Jūsų požiūris į knygelės Jaunimo stiprybės vardan principus gali padėti jums pakilti į naujas aukštumas.
Anglakalbiai pilotai lėktuvo padėtį horizonto atžvilgiu vadina „attitude“ – požiūriu. Ar lėktuvas nosimi „žiūri“ aukštyn ar žemyn? Ar jis kyla, ar leidžiasi, ar skrenda horizontaliai? Žodis „požiūris“ taip pat gali reikšti mąstyseną, kaip elgtis su gyvenimo pakilimais ir nuosmukiais. Yra toks senas posakis apie skrydį ir gyvenimą: „Mūsų požiūris lemia mūsų aukštį.“
Su kokiu požiūriu skaitysime knygelę Jaunimo stiprybės vardan. Pasirinkimų vadovas? Mūsų požiūris į šios knygelės principus gali pakeisti gyvenimą ir nulemti, ar pakilsime į naujas aukštumas, ar nusmuksime į žemesnį lygį.
Gelbėtojas nurodė mums puikią vietą pradėti. Jis pasakė: „Palaiminti romieji“ (Mato 5:5). Romūs galime būti būdami teisūs, nuolankūs ir norintys sekti evangelijos mokymais. Štai trys klausimai, išreiškiantys skirtingą požiūrį į mums duotus principus.
1 požiūris: Koks blogas galiu būti?
Tokio požiūrio žmonės sako: „Kur yra riba? Noriu gyventi kuo arčiau jos neperžengdamas jos.“ Tai taip pat pavojinga, kaip parašiutininkui galvoti: „Kaip arti galiu prisiartinti prie žemės prieš išskleisdamas parašiutą?“
2 požiūris: Koks geras privalau būti?
Toks požiūris kyla iš nenoro stengtis. Tai panašu į klausimą dėstytojui: „Ką mažiausiai privalau padaryti, kad gaučiau įskaitą? Tai panašu į parašiutininko mintį: „Noriu gerai susidėti parašiutą, bet ne tiek gerai.“
3 požiūris: Koks šaunus galiu būti?
Kartą vienas berniukas man pasakė, kad į seminariją išėjo 5 valandą ryto. Pasakiau, kad tai labai anksti. „Kodėl tai darai?“ Jis paprastai atsakė: „Nes noriu. Man tai labai patinka. Seminarija yra geriausia mano dienos dalis.“ Jo mąstysena buvo „Aš noriu būti šaunus!“ Jam paklusnumas buvo siekis, o ne dirgiklis.
Tai panašu į šuolį su parašiutu: „Atidžiai susidedu parašiutą ir išskleidžiu jį gerokai prieš atsitrenkdamas į žemę, nes mėgstu šokinėti parašiutu ir noriu tai daryti toliau“. Toks požiūris padės mums pakilti dar aukščiau.
Mormono Knygoje minimas karaliaus Lamonio tėvas pasakė gražią maldą, kuri puikiai išreiškia šį trečią požiūrį:
„O Dieve, […] apreikšk man save, ir aš paliksiu visas savo nuodėmes, kad pažinčiau Tave“ (Almos 22:18).
Karalius nesakė: „Koks blogas galiu būti ir vis tiek pažinti Tave?“ arba „Koks mažiausiai geras privalau būti, kad vis tiek pažinčiau Tave?“ Ne, jo nusistatymas buvo „Aš paliksiu visas savo nuodėmes, kad pažinčiau Tave“.
Aukštesni ir šventesni įpročiai
Viešpats parodė mums pasitikėjimą ne tam, kad juo piktnaudžiautume, o kad ieškotume aukštesnių ir šventesnių įpročių. Jei pasirinkimų vadove kažkas nėra taip aišku, kaip tikėjomės, neklauskime: „Ką Dievas leis?“, bet „Kas Dievui patiktų?“ Pastarasis klausimas rodo geranorišką širdį, kurią Viešpats trokšta, kad kiekvienas iš mūsų ugdytume, mokydamas mus būti romius.
Jei įlipu į lėktuvą, nenoriu, kad pilotas klaustų savęs: „Koks blogas galiu būti?“ ar net „Koks mažiausiai geras privalau būti?“ Noriu, kad jis ar ji klaustų savęs: „Koks šaunus galiu būti?“ Tiek skrendant lėktuvu, tiek gyvenime požiūris lems mūsų aukštį. Vadovas Jaunimo stiprybės vardan parašytas ne mažiausiai ribai, o mokinystės doktrinai paaiškinti. Tai tikrai kitas lygis.