Geri pamatai ateičiai
Linkiu, kad mus paskatintų ir įkvėptų Solt Leiko šventyklos patobulinimai, kurie bus atliekami per artimiausius metus.
Solt Leiko šventyklos istorija
Nusikelkime į praeitį, į karštą 1847 m. liepos 24 d. popietę, apie 14 valandą. Po sunkios 111 dienų trukusios kelionės drauge su 148 Bažnyčios nariais, pirmąja į vakarus keliavusia grupe, sergantis ir nusilpęs dėl kalnų karštinės tuometinis Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas Brigamas Jangas įvažiavo į Solt Leiko slėnį.
Po dviejų dienų, dar sveikdamas nuo ligos, Brigamas Jangas kelis Dvylikos Apaštalų Kvorumo narius ir kitus žmones išvedė į tiriamąją ekspediciją. Viljamas Kleitonas rašė: „Už daugiau nei kilometro į šiaurę nuo stovyklos priėjome nuostabų, kaip stalas lygų ir į vakarus gražiai nuožulnėjantį žemės plotą.“1
Drauge su grupe tyrinėdamas tą vietą Brigamas Jangas staiga sustojo, įbedė savo lazdą į žemę ir sušuko: „Čia stovės mūsų Dievo šventykla.“ Vienas iš jo bendražygių buvo vyresnysis Vilfordas Vudrafas, kuris sakė, kad tas pareiškimas „perėjo per [jį] kaip žaibas“, ir jis į žemę įsmeigė šaką, kad pažymėtų vietą, kur buvo įbesta prezidento Jango lazda. Šventyklai buvo paskirta 16 hektarų ir nuspręsta, kad miestas bus statomas „iš šiaurės &į pietus, iš rytų &į vakarus idealaus kvadrato formos“, o jo centre bus šventykla.2
1851 m. balandžio visuotinėje konferencijoje Bažnyčios nariai vienbalsiai nubalsavo palaikydami pasiūlymą „Viešpaties vardu“3 pastatyti šventyklą. Po dvejų metų, 1853 m. vasario 14 d., tą vietą per viešą ceremoniją, kurioje dalyvavo keli tūkstančiai šventųjų, pašventino Heberis Č. Kimbolas. Taip pat įvyko Solt Leiko šventyklos pamatų klojimo pradžios ceremonija. Po kelių mėnesių, balandžio 6-ąją, didžiuliai kertiniai akmenys buvo padėti ir pašventinti su iškilmingomis ceremonijomis, tarp jų vėliavnešių ir orkestro procesija, kurią Bažnyčios vadovai vedė nuo senojo tabernakulio iki šventyklos vietos, kur prie kiekvieno iš keturių akmenų buvo sakomos kalbos ir maldos.4
Per statybos pradžios ceremoniją prezidentas Jangas papasakojo, jog jiems tyrinėjant slėnio dirvą, pirmą sykį pastatęs koją šioje vietoje, jis matė regėjimą. Jis sakė: „[Tada] puikiai supratau, kaip suprantu ir dabar, kad čia ta vieta, kur reikia statyti šventyklą. Ji tarsi stovėjo priešais mane.“5
Po dešimties metų, 1863 m. spalio visuotinėje konferencijoje, Brigamas Jangas išsakė tokią pranašišką įžvalgą: „Noriu, kad [ši] šventykla būtų pastatyta taip, kad išstovėtų visą Tūkstantmetį. Tai ne vienintelė šventykla, kurią pastatysime; bus pastatyta ir Viešpačiui pašventinta šimtai šventyklų. Ši šventykla bus žinoma, kaip pirmoji pastarųjų dienų šventųjų šiuose kalnuose pastatyta šventykla. […] Noriu, kad ši šventykla […] stovėtų kaip įspūdingas Dievo šventųjų tikėjimo, atkaklumo ir darbštumo kalnuose paminklas.“6
Trumpai apžvelgdamas šią istoriją jaučiu pagarbią nuostabą dėl Brigamo Jango aiškiaregystės: pirma, jis pasirūpino, kiek tai buvo įmanoma naudojant to meto ir vietovės statybos metodus, jog Solt Leiko šventykla būtų pastatyta taip, kad išstovėtų Tūkstantmetį, ir antra, jis išpranašavo šventyklų skaičiaus, netgi iki šimtų šventyklų, visame pasaulyje augimą.
Solt Leiko šventyklos renovacija
Kaip ir Brigamas Jangas, dabartinis pranašas taip pat labai rūpinasi Solt Leiko ir visomis kitomis šventyklomis. Bėgant metams Pirmoji Prezidentūra reguliariai rekomenduodavo Pirmininkaujančiajai Vyskupijai įsitikinti, kad Solt Leiko šventyklos pamatai tvirti. Kai tarnavau Pirmininkaujančiojoje Vyskupijoje, Pirmosios Prezidentūros prašymu atlikome visapusišką Solt Leiko šventyklos pastato apžiūrą, taip pat įvertinimą pagal naujausius seisminio projektavimo ir statybos metodų srities pasiekimus.
Štai tuo metu Pirmajai Prezidentūrai pateikto apžiūros dokumento ištraukos: „Projektuojant ir statant Solt Leiko šventyklą buvo panaudoti geriausi inžineriniai sprendimai, kvalifikuotas darbas, statybinės medžiagos, pastato įrengimai ir kiti to meto ištekliai. Nuo pat pašventinimo 1893 metais šventykla yra tvirta ir tarnauja kaip tikėjimo [ir] vilties švyturys ir žibintas žmonėms. Buvo skiriama daug pastangų tinkamai eksploatuoti šventyklą, ją valyti ir palaikyti jos gerą būklę. Granitinių išorinių ir vidinių grindų sijų, ir laikančiųjų sijų būklė yra gera. Naujausi tyrimai patvirtina, kad Brigamo Jango šventyklai parinktos vietos gruntas labai geras ir turi puikias sutankinimo savybes.“7
Per apžiūrą padaryta išvada, kad siekiant atnaujinti ir modernizuoti šventyklą, įskaitant prieangio aikštelę ir paviršius aplink pamatus, pasenusias komunalines sistemas, taip pat krikštyklos patalpas, reikia atlikti įprastą remontą ir atnaujinimus. Tačiau taip pat buvo rekomenduota atlikti atskirą, didesnės apimties, su seisminiu saugumu susijusį patobulinimą, pradedant nuo šventyklos pamatų ir iki viršaus.
Šventyklos pamatai
Kaip galbūt atsimenate, pats prezidentas Brigamas Jangas labai aktyviai dalyvavo klojant šios šventyklos pamatus, kurie puikiai tarnavo šventyklai nuo pat jos užbaigimo prieš 127 metus. Pagal naujus seisminio saugumo patobulinimų pasiūlymus šventykloje bus panaudota pagrindo atskyrimo technologija, kuri šventyklos statymo metu buvo net neįsivaizduojama. Ši technologija laikoma naujausiu ir pažangiausiu inžinerijos sprendimu apsaugos nuo žemės drebėjimo srityje.
Ši visai neseniai sukurta technologija panaudojama prie šventyklos pamatų ir suteikia tvirtą apsaugą nuo žemės drebėjimo padaromos žalos. Iš esmės ji struktūriškai sustiprina šventyklą, kad ši išliktų tvirta net tada, kai gruntas ir aplinka patiria seisminius žemės drebėjimo smūgius.
Apie šventyklos renovaciją, per kurią bus panaudota ši technologija, Pirmoji Prezidentūra pranešė praeitais metais. Pirmininkaujančiajai Vyskupijai vadovaujant, statybos darbai pradėti prieš kelis mėnesius, 2020-ųjų sausį. Manoma, kad darbai bus baigti apytikriai per ketverius metus.
Užtikrinti sau asmeninį pamatą
Kai mąstau apie tuos ateinančius ketverius šios nuostabios, išaukštintos ir pagarbą keliančios Solt Leiko šventyklos metus, juos laikau ne uždarymo, o greičiau atnaujinimo laiku! Panašiai ir savęs galime paklausti: „Kaip šis išsamus Solt Leiko šventyklos atnaujinimas galėtų įkvėpti mus atlikti savo dvasinį atnaujinimą, rekonstrukciją, atgimimą, atgaivinimą ar atkūrimą?“
Atidus savęs įvertinimas gali parodyti, kad ir mums bei mūsų šeimoms gali būti naudinga atlikti kai kuriuos būtinus priežiūros ir remonto darbus, netgi patobulinimą seisminio saugumo srityje! Pradėti tokį procesą galime klausdami:
„Kaip atrodo mano pamatas?“
„Iš ko padaryti mano storasieniai, patvarūs ir tvirti kertiniai akmenys, sudarantys mano asmeninį pamatą, ant kurio stovi mano liudijimas?“
„Kokios yra pamatinės mano, kaip dvasinės ir emocinės asmenybės, dalys, kurios padės man ir mano šeimai išlikti tvirtiems ir pastoviems, net kad atlaikytume žemės drebėjimą ir triukšmingus seisminius įvykius, kurie, be abejo, įvyks mūsų gyvenime?“
Dažnai tokius į žemės drebėjimą panašius įvykius sunku prognozuoti ir jie būna įvairiausio intensyvumo: iškilus klausimui ar abejonei, užklupus sielvartui ar kokiai nors bėdai, stengiantis nugalėti asmeninį užsigavimą dėl Bažnyčios vadovų, narių, doktrinos ar taisyklių. Geriausia apsauga nuo viso to glūdi mūsų dvasiniame pamate.
Kas galėtų būti mūsų asmeninio ir šeimos gyvenimo dvasiniai kertiniai akmenys? Jais gali būti paprasti, aiškūs ir vertingi gyvenimo pagal Evangeliją principai: šeimos malda, Raštų, taip pat Mormono Knygos, studijavimas, šventyklos lankymas, mokymasis Evangelijos iš vadovėlio Ateik ir sek paskui mane ir namų vakaras. Kiti naudingi šaltiniai, stiprinantys jūsų dvasinį pagrindą, gali būti Tikėjimo Teiginiai, pareiškimas apie šeimą ir „Gyvasis Kristus“.
Mano tvirtą dvasinio pamato pagrindą sudaro principai, kuriais grindžiami pokalbio šventyklos rekomendacijai gauti klausimai – ypač pirmi keturi klausimai. Juos matau kaip dvasinius kertinius akmenis.
Be abejo, žinome tuos klausimus, nes prezidentas Raselas M. Nelsonas visus juos mums perskaitė praėjusioje visuotinėje konferencijoje.
-
Ar tikite Dievą, Amžinąjį Tėvą, Jo Sūnų Jėzų Kristų ir Šventąją Dvasią ir ar turite liudijimą apie Juos?
-
Ar turite liudijimą apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir Jo, kaip jūsų Gelbėtojo ir Išpirkėjo, vaidmenį?
-
Ar turite liudijimą apie Jėzaus Kristaus Evangelijos sugrąžinimą?
-
Ar palaikote Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Prezidentą kaip pranašą, regėtoją bei apreiškėją ir kaip vienintelį asmenį žemėje, turintį įgaliojimą naudotis visais kunigystės raktais?8
Ar matote, kaip galėtumėte šiuos klausimus panaudoti kaip vertingus jūsų asmeninio pamato elementus, padedančius jums jį statyti ir įtvirtinti? Paulius mokė efeziečius apie bažnyčią, „pastatyt[ą] ant apaštalų ir pranašų pamato, turin[čią] kertiniu akmeniu patį Jėzų Kristų, ant kurio darniai auga visas pastatas į šventą šventyklą Viešpatyje“9.
Vienas didžiausių mano gyvenimo džiaugsmų – susipažinti su po visą pasaulį pasklidusiais Bažnyčios nariais, gyvais tikėjimo Jėzumi Kristumi ir Jo Evangelija pavyzdžiais, ir būti jų įkvėptam. Jie turi tvirtus asmeninius pamatus, leidžiančius jiems, nepaisant sielvarto ir skausmo, su ramiu supratingumu atlaikyti seisminius įvykius.
Norėčiau tai iliustruoti tokiu pavyzdžiu: neseniai sakiau kalbą per nuostabios, energingos, jaunos motinos bei žmonos (mūsų šeimos draugės) laidotuves. Ji buvo veržli pirmosios lygos futbolo žaidėja, kai susipažino ir ištekėjo už savo vyro, studijavusio odontologiją. Jie buvo palaiminti nuostabia, ne pagal metus protinga dukra. Sunkius šešerius metus ta sesuo narsiai kovėsi su įvairių formų vėžiu savo kūne. Nepaisant nuolatinių emocinių ir fizinių kančių ji pasikliovė mylinčiu Dangiškuoju Tėvu. Jos sekėjai socialiniuose tinkluose dažnai cituodavo jos garsų posakį: „Dievas glūdi detalėse.“
Vienoje iš savo žinučių socialiniame tinkle ji atsakė į kažkieno jai užduotą klausimą: „Kaip, patirdama tiek sielvarto gyvenime, dar galite tikėti?“ Ji tvirtai atsakė tokiais žodžiais: „Nes būtent tikėjimas padeda man ištverti šiuos tamsius laikus. Tai, kad tikime, nereiškia, jog mums neįvyks nieko blogo. Tikėjimas leidžia man tikėti, kad vėl suspindės šviesa. Ir kad ta šviesa bus net šviesesnė dėl to, kad patyriau tamsą. Nepaisant tos didžiulės bėgant metams mano matytos tamsos, vis dėlto šviesos aš mačiau daug daugiau. Mačiau stebuklus. Jaučiau angelus. Sužinojau, kad mano Dangiškasis Tėvas mane nešė. Viso to nebūčiau patyrusi, jei gyvenimas būtų buvęs lengvas. Galbūt nežinoma mano gyvenimo ateitis, bet ne tikėjimo. Jei pasirinkčiau netikėti, pasirinkčiau tik eiti tamsoje. Nes be tikėjimo lieka tik tamsa.“10
Jos nepalaužiamas liudijimas apie tikėjimą Viešpačiu Jėzumi Kristumi – tiek žodžiais, tiek poelgiais – buvo tikras įkvėpimas kitiems. Nors jos kūnas buvo silpnas, ji pakylėdavo kitus būti stipresnius.
Žinau daugybę kitų Bažnyčios narių, panašių į šią seserį, tokių pat kovotojų kaip ji, kurie kas dieną gyvena tikėdami, stengdamiesi būti tikri ir drąsūs mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus mokiniai. Jie mokosi apie Kristų. Jie pamokslauja apie Kristų. Jie stengiasi sekti Jo pavyzdžiu. Nesvarbu, ar jų gyvenimo dienos bėga drebant žemei ar ne, jų dvasinis pamatas yra stiprus ir nepajudinamas.
Būtent šios atsidavusios sielos supranta gilią giesmės žodžių „koks pagrindas tvirtas tikėjimui jūs“ ir „užtarimo pas Jėzų skubės“11 prasmę. Esu be galo dėkingas, kad galiu eiti šalia tų, kurie paruošė sau dvasinį pamatą, vertą šventųjų vardo, ir kurie pakankamai stiprūs ir tvirti, kad atlaikytų daugybę gyvenimo sunkumų.
Nemanau, kad įmanoma perdėti tokio tvirto pamato mūsų gyvenime svarbą. Jau ankstyvame amžiuje mūsų pradinukai mokosi to dainuodami šią tiesą:
Išminčius statė namą ant uolos,
ir užgriuvo jo namą liūtis. […]
Į namą daužės tvanas ir liūtis,
tebestovi tas namas tvirtai.12
Ši esminė doktrina patvirtinama ir Raštuose. Gelbėtojas mokė Amerikos žmones:
„Ir jeigu visuomet tai darysite, palaiminti jūs, nes esate pastatyti ant mano uolos.
Bet kas iš jūsų darys daugiau ar mažiau negu tai, tie pastatyti ne ant mano uolos, bet pastatyti ant smėlio pagrindo; ir kada prapliups liūtys ir tvanai užeis, ir vėjai pūs ir daužysis į juos, jie sugrius.“13
Bažnyčios vadovai nuoširdžiai viliasi, kad ši svarbi Solt Leiko šventyklos renovacija prisidės prie Brigamo Jango troškimo, kad „[ši] šventykla būtų pastatyta taip, kad išstovėtų per visą Tūkstantmetį“, išsipildymo. Linkiu, kad mus asmeniškai ir kaip šeimas paskatintų ir įkvėptų Solt Leiko šventyklos patobulinimai, kurie bus atliekami per artimiausius metus, kad ir mes – metaforiškai – „[statytume save] taip, kad išstovėt[ume] per visą Tūkstantmetį“.
Taip bus, jei vykdysime apaštalo Pauliaus nurodymą „pasidė[ti] gerus pamatus ateičiai, kad pasiek[tume] [amžinąjį] gyvenimą“14. Karštai meldžiu, kad mūsų dvasinis pamatas būtų tvirtas ir nepajudinamas, kad mūsų liudijimas apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir Jo, kaip mūsų Gelbėtojo ir Išpirkėjo, vaidmenį taptų mūsų pagrindiniu kertiniu akmeniu. Apie Jį aš liudiju Jo, būtent Jėzaus Kristaus, vardu, amen.