Pranašystės išsipildymas
Pranašysčių, kurias išpildė Jėzaus Kristaus evangelijos pilnatvės Sugrąžinimas, yra daug.
Brangūs broliai ir seserys, man garbė kalbėti šioje istorinėje visuotinėje konferencijoje, kurioje minimas Džozefo Smito Pirmasis Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus regėjimas, be abejo, įvykęs Šventojoje giraitėje. Nuo šio regėjimo prasidėjo nuostabus Evangelijos sugrąžinimas ir visa tai, kas per jį atsiskleidė: nuo Mormono Knygos iki kunigystės įgaliojimo ir raktų sugrąžinimo, tikrosios Viešpaties Bažnyčios suorganizavimo, Dievo šventyklų ir pranašų bei apaštalų, vadovaujančių šiam darbui šiomis pastarosiomis dienomis.
Pagal dievišką sumanymą, Šventosios Dvasios įkvėpti senovės pranašai pranašavo apie Sugrąžinimą ir apie tai, kas vyks mūsų dienomis – paskutiniame Evangelijos laikotarpyje ir laikų pilnatvėje. Šis darbas tuos senovės regėtojus labai „įkvėpė“1. Per visas laikų kartas jie pranašavo, sapnavo ir regėjo Dievo karalystės žemėje ateitį, kurią Izaijas pavadino „nuostabiu darbu“2.
Pranašysčių, kurias išpildė Jėzaus Kristaus evangelijos pilnatvės Sugrąžinimas, įskaitant Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią, yra daug. Tačiau šiandien dėmesį skirsiu tik kelioms iš savo mėgstamiausių. Jų mokiausi su savo brangiais pradinukų organizacijos mokytojais ir prie savo angeliškos mamos kojų.
Danielius, kuris dėl savo tikėjimo Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir dėl Dievo angelų užtarimo išgyveno tarp liūtų, buvo vienas iš regėjusių mūsų dienas. Aiškindamas Babilonės karaliaus Nebukadnecaro sapną, Danielius išpranašavo, kad paskutinėmis dienomis lyg „nuo kalno be žmogaus rankos pagalbos atlūž[ęs] akmuo“3 iškils Viešpaties Bažnyčia. „Be žmogaus rankos“, t. y. su dievišku įsikišimu, Viešpaties Bažnyčia didės tol, kol užpildys visą žemę, „niekada nebus sunaikinta […] ir […] pasiliks per amžius“4.
Koks nepaprastai nuodugnus Danieliaus žodžių pildymosi liudijimas yra tai, kad mes, Bažnyčios nariai visame pasaulyje, šiandien stebime ir klausomės konferencijos.
Atsidavęs apaštalas Petras minėjo nuo laikų pradžios buvusių visų dalykų atnaujinimo metą.5 Apaštalas Paulius rašė, kad laikų pilnatvės metu Dievas „suvieny[s] Kristuje visa“6, o kertiniu akmeniu bus pats Jėzus Kristus.7 Tas pranašystes labai stipriai jaučiau dalyvaudamas Romos šventyklos Italijoje pašventinime. Visi ten buvę pranašai ir apaštalai paliudijo apie Jėzų Kristų, pasaulio Išpirkėją, kaip kad tai buvo padarę Petras ir Paulius. Broliai ir seserys, ši Bažnyčia yra gyvas to „atnaujinimo“ pavyzdys, o mūsų nariai yra tų dieviškų senovės pranašysčių liudininkai.
Juozapas iš Egipto išpranašavo, kad pastarosiomis dienomis „Viešpats, mano Dievas pakels regėtoją, kuris bus rinktinis regėtojas mano strėnų vaisiui“8. „Nes jis darys [Viešpaties] darbą.“9 Sugrąžinimo pranašas Džozefas Smitas ir buvo tas regėtojas.
Jonas Apreiškėjas tokiais žodžiais pranašavo apie Visagalio angelą, sujungsiantį svarbias Sugrąžinimo dalis: „Ir aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį amžinąją Evangeliją, kad ją paskelbtų žemės gyventojams, kiekvienai giminei, genčiai, kalbai ir tautai.“10 Tas angelas buvo Moronis. Kaip rašoma Mormono Knygoje, jis matė mūsų dienas. Kelių pasirodymų metu jis ruošė Džozefą Smitą tarnystei, taip pat Mormono Knygos, dar vieno Jėzaus Kristaus testamento, vertimui.
Apie mūsų dienas pranašavo ir kiti pranašai. Malachijas kalbėjo, kad Elija „atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į tėvus“11. Elija tikrai atėjo ir todėl šiandien turime 168 visą žemę nusėjusias šventyklas. Kiekviena šventykla aptarnauja vertus narius, kurie savo ir savo numirusių protėvių labui sudaro šventas sandoras ir atlieka palaimingas apeigas. Šis Malachijo paminėtas darbas yra „Kūrėjo plano jo vaikų amžinajam likimui šerdis“12.
Mes gyvename tuo išpranašautu laikotarpiu; esame žmonės, kuriems pavesta skelbti Antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą; turime surinkti tuos Dievo vaikus, kurie išklausys ir priims amžinosios Evangelijos tiesas, sandoras ir pažadus. Prezidentas Nelsonas pasakė, kad tai yra „didžiausias iššūkis, didžiausias siekis ir didžiausias darbas žemėje mūsų laikais!“13 Aš liudiju apie šį stebuklą.
Prezidentui Raselui M. Nelsonui pavedus, šių metų vasarį aš pašventinau Durbano šventyklą Pietų Afrikoje. Tą dieną prisiminsiu visą gyvenimą. Aš buvau su nariais, kurie į Evangeliją atėjo panašiai, kaip senovėje buvo išpranašavęs Jeremijas, – „po vieną iš miesto ir po du iš giminės“14. Jėzaus Kristaus doktrina mus visus plačiajame pasaulyje suvienija kaip Dievo sūnus ir dukteris, kaip brolius ir seseris Evangelijoje. Kad ir kaip atrodome ir rengiamės, esame viena liaudis Dangiškojo Tėvo, kurio planas nuo pat pradžios buvo ir yra vėl sujungti Jo šeimą per šventų šventyklos sandorų sudarymą ir laikymąsi.
1834 m. Kertlande, Ohajo valstijoje, esančioje mokyklėlėje susirinkusiai nedidelei kunigijos grupelei pranašas Džozefas pranašavo: „Šį vakarą čia matote tik saujelę kunigijos, bet ši Bažnyčia pripildys Šiaurės ir Pietų Ameriką, ji pripildys pasaulį.“15
Pastaraisiais metais keliaudamas po pasaulį susitikinėjau su Bažnyčios nariais. Mano broliai iš Dvylikos Kvorumo vykdė panašius pavedimus. Bet ar kas gali suspėti su mūsų brangiojo pranašo, prezidento Nelsono, darbo tvarkaraščiu, nes per pirmuosius savo, kaip Bažnyčios prezidento, metus jis aplankė šventuosius „32 šalyse ir Jungtinių Valstijų teritorijose“16, liudydamas apie gyvąjį Kristų.
Prisimenu, kai jaunystėje gavau savo pašaukimą į misiją. Norėjau tarnauti Vokietijoje, kur tarnavo mano tėtis, brolis ir svainis. Nelaukdamas, kol kiti grįš namo, aš nuskubėjau prie pašto dėžutės ir atplėšiau pašaukimą. Perskaičiau, kad esu šaukiamas į Rytinių valstijų misiją, kurios centras buvo Niujorko mieste. Buvau nusivylęs, tad nuėjau į vidų ir Raštuose ėmiau ieškoti paguodos. Doktrinoje ir Sandorose pradėjau skaityti: „Štai, šioje vietovėje, aplinkinėse srityse, aš turiu daug žmonių; ir šios rytinės žemės aplinkinėse srityse bus atvertos veiksmingos durys.“17 Toji pranašystė, 1833 metais duota pranašui Džozefui Smitui, man buvo tikras apreiškimas. Tuomet supratau, kad buvau pašauktas būtent į tą misiją, kurioje Viešpats norėjo, kad tarnaučiau. Mokiau apie Sugrąžinimą ir jo dramatišką pradžią, kai mūsų Tėvas Danguje prabilo Džozefui Smitui ir tarė: „Tai mano Mylimasis Sūnus. Jo klausyk!“18
Visai Bažnyčiai ypač reikšminga yra viena Izaijo pranašystė, užrašyta daugiau nei prieš 700 metų iki Jėzaus Kristaus gimimo: „Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas iškils aukščiau už visus kalnus ir kalnelius. Į jį plūs visos tautos.“19
Dabar įsivaizduoju, kaip milijonai mūsų narių ir draugų prie šios konferencijos yra elektroniniu būdu prisijungę per televiziją, internetą ir kitas priemones. Lyg visi drauge būtume susėdę „aukščiau už visus kalnus ir kalnelius“20. Brigamas Jangas ištarė tokius pranašiškus žodžius: „Štai tinkama vieta.“21 Šventieji, tarp kurių buvo ir mano paties protėviai pionieriai, plušėjo, kad „sulig valia ir pageidavimu to, kuris įsakinėja žemės tautoms“22, Uolėtuosiuose kalnuose įsteigtų Sionę.
Šiandien stoviu ant šventos žemės, kurią aplankė milijonai lankytojų. 2002-aisiais Solt Leik Sityje vyko žiemos olimpinės žaidynės. Tabernakulio choras giedojo atidarymo ceremonijose, o Bažnyčia svečiams ir dalyviams iš daugybės tautų buvo paruošusi įvairių koncertų ir programų. Niekada nepamiršiu, kaip per įvairias to meto vakaro žinias fone matydavosi šventykla.
Bėgant metams, Jungtinių Valstijų prezidentai, karaliai, teisėjai, ministrai pirmininkai, ambasadoriai ir pareigūnai iš daugelio šalių atvyko į Solt Leik Sitį ir susitiko su mūsų vadovais. Prezidentas Nelsonas priėmė vadovus iš Nacionalinės spalvotų žmonių pažangos asociacijos – Jungtinių Valstijų organizacijos, prižiūrinčios, kad nediskriminuojant visų rasių žmonėms būtų užtikrinamos vienodos teisės. Prisimenu, kai man būnant kartu su šiais draugais ir vadovais, prezidentas Nelsonas prisijungė prie jų prašymo pasaulyje didinti pilietiškumą ir rasinę harmoniją.23
Į Šventyklos aikštę atvyko ir daugiau žmonių, kad pasitartų su Bažnyčios vadovais. Pavyzdžiui, pernai metais, paminėsiu tik kelis įvykius, pas mus vyko Jungtinių Tautų 68-oji pilietinės visuomenės konferencija – pirmasis tokio pobūdžio pasaulinis susibūrimas, įvykęs ne Niujorko mieste. Mes priėmėme Vietnamo religinių reikalų komitetą ir ambasadorius iš Kubos, Filipinų, Argentinos, Rumunijos, Sudano, Kataro ir Saudo Arabijos. Taip pat priėmėme Musulmonų pasaulio lygos generalinį sekretorių.
Tai, ką čia miniu, yra išsipildymas Izaijo pranašystės, kad paskutinėmis dienomis tautos plūs į „Viešpaties namų kaln[ą]“24. Didingoji Solt Leiko šventykla stovi tos didybės ir šlovės centre.
Tačiau žmones patraukė ne kraštovaizdis, kad ir kaip didingai jis atrodytų; patraukė esmė tyro pamaldumo, kurį savo dvasia, augimu, gerumu ir dosnumu pademonstravo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia ir jos žmonės; patraukė mūsų į Dievo panaši meilė; mūsų pasišventimas aukštesniam reikalui – reikalui, kurį Džozefas Smitas vadino „Kristaus reikalu“25.
Mes nežinome, kada sugrįš Gelbėtojas, tačiau štai ką tikrai žinome. Turime būti pasiruošę širdimi ir protu, verti Jį priimti ir pagerbti būti dalimi viso to, kas taip seniai buvo išpranašauta.
Liudiju, kad prezidentas Raselas M. Nelsonas yra Viešpaties pranašas žemėje, šalia kurio yra Dievo pašaukti apaštalai, palaikyti kaip pranašai, regėtojai ir apreiškėjai. Mano brangūs broliai ir seserys, Sugrąžinimas tebevyksta.
Užbaigsiu Džozefo Smito pranašyste, apie kurios žodžių tikrumą aš ir liudiju: „Jokia nešventa ranka negali sustabdyti šio darbo pažangos; gali siautėti persekiojimai, gali burtis nedorėlių gaujos, gali rinktis armijos, gali šmeižti apkalbos, bet Dievo tiesa žengs pirmyn drąsiai, didingai ir nepriklausomai, kol persmelks kiekvieną žemyną, aplankys kiekvieną šalį, pereis kiekvieną kraštą ir nuskambės kiekvienoje ausyje, kol Dievo tikslai bus įvykdyti ir didysis Jehova pasakys, kad darbas atliktas.“26 Liudiju, kad pildosi šios Džozefo Smito pranašystės.
Pažadu, kad jei seksite įkvėptais mūsų brangaus pranašo, prezidento Raselo M. Nelsono, jo patarėjų, apaštalų ir kitų Bažnyčios vadovų patarimais ir jei įsiklausysite į senovės pranašus, išpranašavusius mūsų dienas, tai iki pat savo širdies ir sielos gelmių būsite pripildyti Sugrąžinimo dvasios ir darbo. Pažadu, kad savo gyvenime matysite Dievo ranką, girdėsite Jo raginimus ir jausite Jo meilę. Jėzaus Kristaus vardu, su dėkingumu už Jo Evangelijos ir Jo Bažnyčios sugrąžinimą, parodantį Jo neprilygstamą meilę, amen.