Bažnyčia Vengrijoje
1887 metais netoli Konstantinopolio (Stambulo), Turkijoje, atsivertė vengras Misča Markovas. 1899 metais jis tarnavo misionieriumi savo gimtojoje žemėje, bet ten dėl pamokslavimo buvo suimtas ir išsiųstas iš Vengrijos. Vyresnysis Markovas bandė dalintis Evangelija kaimyninėse šalyse, bet dėl ten patirtų sunkumų jis su savo porininku pamokslavo Temesvaryje, Vengrijoje, kol vyriausybė jų neprivertė išvykti. Išvykimo išvakarėse abu jie pakrikštijo ir patvirtino 12 žmonių ir 31 nario bendruomenei paskyrė vadovus.
Iki I Pasaulinio karo pradžios prie Bažnyčios Vengrijoje prisijungė 106 žmonės. Politiniai suvaržymai tada stabdė misionierišką darbą iki pat praeito amžiaus devinto dešimtmečio.
1988 metų birželį Vengrija teisiškai pripažino Bažnyčią. Po metų Prezidentas Tomas S. Monsonas pašventino pirmuosius šalyje susirinkimų namus. Vengrijos Budapešto misija buvo sukurta 1990 metų liepą.
Štai keli faktai apie šiandieninę Bažnyčią Vengrijoje:
|
Narių |
4 253 |
|
Misijų |
1 |
|
Apylinkių ir skyrių |
19 |
|
Šeimos istorijos centrų |
5 |