Nekantraujantis mokytis
„Siekite mokytumo, būtent mokymusi ir taip pat tikėjimu.“ (DS 88:118.)
Raselas kruopščiai susidėjo savo pieštukus ir sąsiuvinius į kuprinę. Susišukavo plaukus ir apžiūrėjo, ar jo rūbai atrodo tvarkingai. Apsikabinęs ir atsisveikinęs su mama, jis nuskubėjo link autobusų stotelės. Jam atrodė, kad jis tuoj sprogs, jei autobusas greitai neatvažiuos. Jis labai nekantravo pirmą kartą nuvykti į mokyklą.
Kasmet Raselas stebėdavo, kaip jo vyresni broliai ir seserys eidavo link stotelės, kur įlipdavo į mokyklon vežantį autobusą. Jis norėdavo važiuoti kartu su jais. Negana to, jis taip pat norėjo mokytis to, ko ir jie. Jis norėjo daugiau sužinoti apie dinozaurus. Jam norėjosi žinoti, kaip veikia traukiniai. Jis norėjo išmokti skaityti. Jis buvo tikras, kad mokykloje jam labai patiks.
Raselo mokytoja panelė Vilson nusišypsojo, kai jis įžengė į klasę. Ji parodė jam jo suolą. Ji taip pat parodė, kur pasikabinti kuprinę.
„Galbūt pirmiausia mokysimės apie dinozaurus“, – pamanė Raselas.
„Sveiki atvykę į mokyklą, – tarė panelė Vilson. – Dabar mes visi vienas kitam prisistatysime ir ką nors apie save papasakosime.“
Raselas susiraukė. „Na, mums tikrai reikėtų su visais susipažinti, – pagalvojo. – Galbūt apie dinozaurus mokysimės po to.“
Kai atėjo Raselo eilė prisistatyti, jis tarė: „Mano vardas Raselas. Aš nekantrauju mokytis apie viską – ypač apie traukinius ir dinozaurus.“
„Tai puiku, Raselai“, – tarė panelė Vilson. Raselas nusišypsojo. Jis buvo tikras, kad netrukus pradės mokytis apie traukinius ir dinozaurus.
Bet jie nesimokė. Jie pavalgė ir pradėjo žaisti su apvaliomis, trikampėmis ir kvadratinėmis kaladėlėmis.
„Panele Vilson, kada mokysimės apie dinozaurus ir traukinius?“ – paklausė Raselas.
„Ne dabar, Raselai, – atsakė ji. – Dabar laikas skaityti pasakojimą.“
„Ar pasakojimas bus apie dinozaurus?“
„Ne, Raselai.“
Po pasakojimo jie mokėsi apie abėcėlę. O vėliau atėjo laikas skirstytis į namus.
Raselas buvo supykęs.
Važiuodamas namo autobuse, prie lango, jis sėdėjo susiraukęs. Iš stotelės nubėgo namo ir lyg audra įsiveržė pro priekines duris. Jis nubėgo į savo kambarį ir įsikniaubė į antklodę.
Atėjo mama ir padėjo ranką Raselui ant galvos. „Na, kaip praėjo tavo pirma diena?“ – paklausė ji.
„Siaubingai. Neketinu daugiau mokytis ir ten nebegrįšiu. Šiandien mes tik žaidėme kaladėlėmis ir skaitėme pasakojimus.“
„Žinai, Raselai, tai tik pirmoji tavo diena“, – tarė mama.
Raselas atsitiesė ir pažvelgė į mamą. „Noriu mokytis apie dinozaurus ir traukinius ir skaityti – dabar.“
Mama prisėdo šalia Raselo ant lovos. „Negali išmokti visko iš karto. Tai užtruks. Kuo daugiau išmoksi dabar, tuo daugiau sugebėsi įsisavinti po to.“
„Kaip suprasti?“ – paklausė Raselas.
„Na, abėcėlę turi išmokti, kad galėtum išmokti skaityti. O skaityti turi išmokti, kad galėtum skaityti apie tai, kas tau įdomu“, – paaiškino ji.
Raselas susimąstė. Galbūt yra kitų dalykų, kurių reikia mokytis, o ne tik apie dinozaurus ir traukinius. „Ką gi, rytoj pabandysiu nueiti į mokyklą“, – tarė jis.
Mama jam nusišypsojo.
„Bet, mama, ar negalėtume iš bibliotekos pasiimti knygos apie dinozaurus?“
„Esu tikra, kad galime.“
Džimo Madseno iliustracijos