Savarankiškumo palaimos
Verslas klesti
Kai Tedžiui Raisui užsivėrė vienos durys, dėl žinių, įgytų per savarankiškumo pamokas, netrukus atsivėrė kitos.
Raulio Sandovalio nuotrauka
Dabar Santo Dominge, Dominikos Respublikoje, 4:00 ryto, o Tedis Raisas jau atsikėlęs ir dirba. Kad išlaikytų klestintį verslą, jam šiandien reikės daug ką nuveikti. Jis ima pjaustyti pomidorus ir duoną. Tada gamina savo ypatingąjį padažą.
6:00 jam padėti atvyksta du darbuotojai ir pasiruošimas pagreitėja. 8:00 jie jau yra paruošę 300 sumuštinių, supakavę juos į tam skirtą popierių ir sudėlioję į maišelius. Atvyksta dar šeši darbuotojai ir visa komanda išvyksta prekiauti.
9:00 jau parduoti visi sumuštiniai, išskyrus keletą – tris ar keturis, kuriuos Tedis pasilieka, kad pamaitintų savo komandą.
Verslas Tedžiui sekasi. Bet ne visada buvo lengva. Tiesą sakant, per pastaruosius penkerius metus jam nepavykdavo rasti pastovaus pasirinktos teisininko profesijos darbo.
Tai kaipgi Tedis nuo klientų konsultavimo perėjo prie prekybos sumuštiniais? Tam prireikė daug sunkaus darbo, bet taip pat ir sumanaus per Bažnyčios iniciatyva rengiamas savarankiškumo pamokas išmoktų principų taikymo.
Darbo praradimas
Prieš penkerius metus gyvenimas Tedžiui atrodė nuostabus. Jis turėjo gerą teisininko darbą, buvo neseniai vedęs ir pakrikštijęs savo žmoną. „Bet patyrėme šiokių tokių išbandymų, – sako jis, – ir aš praradau darbą.“
Kitus ketverius metus jam sunkiai sekėsi susirasti darbą. „Buvo daug darbų, kuriuos galėjau dirbti, bet niekas nenorėjo man mokėti. Kai ką ėmiausi dirbti savarankiškai, bet man nepavyko.“
Jo žmona Stefani turėjo gerą darbą, bet jos vienos gaunamos algos nepakako sąskaitoms apmokėti. Netrukus jie susilaukė vaiko. Buvo džiugu, bet jų finansinė padėtis tapo dar prastesnė. Jie prarado namą, turėjo parduoti automobilį ir išleido visas santaupas. Galiausiai jiems teko persikelti į nedidelį Stefani mamos namą.
Bet Tedis nepasidavė. Netrukus jam pasitaikė netikėta galimybė.
Savarankiškumo galia
Po kelerių vargo metų Tedis žinojo, kad atėjo laikas kažką keisti.
„Nutariau lankyti Bažnyčios rengiamas savarankiškumo pamokas, – sakė jis. – Buvau apie jas girdėjęs, bet visada maniau, kad tai ne man. Maniau, kad jos apie savarankišką darbą. Pamokos buvo nuostabios.“
Iš pradžių Tedis prisijungė prie grupės „Asmeniniai finansai“. Po to prisijungė prie grupės „Verslo pradžia ir vystymas“. Tų grupių pamokos ne tik padėjo Tedžiui įgyti žinių apie verslą, bet taip pat ir sustiprėti dvasiškai.
„Tos pamokos viską pakeitė, – sako jis. – Nutariau daryti viską, ko jose buvo mokoma. Mano finansinė padėtis iš karto pasikeitė. Pradėjau mokėti visą dešimtinę, kasdien melstis, studijuoti Raštus ir naudoti tikėjimą. Viskas pasikeitė: pradėjau taupyti pinigus ir švęsti šabo dieną. Mane palaimino kiekvienas principas.“
Mokydamasis su grupe „Verslo pradžia ir vystymas“ Tedis sužinojo, kaip nustatyti, kokia prekė reikalinga žmonėms ten, kur jis gyvena. Įvertinus, ko žmonės ieško, pradėjo lietis įkvėpimas. Toje vietovėje žmonės mėgo šviežius sumuštinius, bet jie norėjo, kad jie būtų užsakomi ir pristatomi.
„Daugelis restoranų turi savo ypatingą padažą, dėl kurio jų maistas tampa išskirtinis, – sako Tedis. – Taigi sukūriau savo ypatingą sumuštinių padažą!“
Verslo plėtojimas
Pradėjęs verslą Tedis pirmą dieną pagamino 30 sumuštinių.
„Po trisdešimties minučių grįžau namo, – sako jis. – Žmona susirūpino, pamačiusi mane ant sofos. Ji paklausė, ką veikiu taip anksti sugrįžęs namo – ar neturėčiau pardavinėti sumuštinių? Bet aš jau buvau juos visus pardavęs!“
Per kelias kitas savaites Tedis susisiekė su vietinėmis verslo įstaigomis ir mokyklomis. Daug kas noriai pirko jo sumuštinius ir verslas ėmė plėstis. Jis greitai perprato, kaip pasirūpinti daržovėmis, kad jos ilgiau išliktų šviežios. Jis taip pat žino, kiek laiko gali saugoti savo ypatingąjį padažą. Jis užsako duoną ir atsiima ją kiekvieną vakarą. Šeštadieniais su nuolaida perka daržoves, kurios kainuoja mažiau, bet vis dar bus tinkamos pirmadienį.
Netrukus jis pradėjo gauti konkrečių sumuštinių rūšių užsakymus ir užsakymus dideliais kiekiais ypatingoms progoms. Jam prireikė pagalbos ir jis ėmėsi samdyti darbuotojus.
Tedis užmezgė draugiškus ryšius su vietos mokyklomis ir verslo įstaigomis ir taip sukūrė aktyvių ir pastovių klientų bazę. Po keturių mėnesių jis jau turėjo aštuonis darbuotojus ir penkias dienas per savaitę kasdien parduodavo 300 sumuštinių. Jo pardavimų komanda buvo tokia efektyvi, kad parduodavo visus sumuštinius net ir vasarą, kai mokyklos uždarytos. Dabar Tedis vėl pasiruošęs plėsti verslą.
Idėja užsiimti sumuštinių verslu jis buvo įkvėptas dėl to, kad lankė savarankiškumo pamokas. „Dėl Bažnyčioje gautų patarimų ir palaiminimų, – sako jis, – dabar turiu labai stiprų liudijimą apie Bažnyčią ir Jėzų Kristų.“