Krašto vadovų žinia
Kvietimas sekti pranašu
Kai 2018 m. sausio mėn. prezidentas Raselas M. Nelsonas buvo pristatytas žiniasklaidai kaip pranašas ir Bažnyčios prezidentas, tuometinė mano kolegė, kuri nebuvo bažnyčios narė, pasakė man mūsų naujojo prezidento amžių. „Nesijaudink“, – atsakiau jai. Juk ji negalėjo žinoti, kad jis kasdien atlieka savo bažnytines pareigas, vykdydamas savo pašaukimą keliauja po visą pasaulį, sulaukęs vyresnio amžiaus mokėsi kinų kalbos ir, būdamas jaunas 93-metis, vis dar entuziastingai leisdavosi Jutos slidinėjimo trasomis.
Tačiau jos žodžiuose buvo juntama ir subtili kritika, kurią girdime iš įvairių pasauliečių: Kaip „šiuolaikinėje visuomenėje“ galima „aklai“ sekti vienu žmogumi? Toks teiginys parodo, kad pasaulis dar nesuvokia pranašo vaidmens. Vyresnysis Nylas L. Andersenas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paskelbė: „Svarbiausias Viešpaties pranašo vaidmuo yra mokyti mus apie Gelbėtoją ir vesti pas Jį. … Pranašas nestovi tarp [mūsų] ir Gelbėtojo. Tiesą sakant, Jis stovi šalia [mūsų] ir rodo kelią pas Gelbėtoją.“1
Taigi pranašo pareiga – nukreipti mūsų akis ir širdį į Viešpatį Jėzų Kristų – vienintelį mūsų Išpirkėją ir Gelbėtoją. Nestebina, kad vienas iš pirmųjų prezidento Nelsono kvietimų po jo paskyrimo buvo toks: „Kokios išminties jums trūksta? Ką jaučiate turį skubiai sužinoti ar suprasti? Sekite pranašo Džozefo pavyzdžiu. Raskite ramią vietą, kur galėtumėte reguliariai nueiti. Nusižeminkite prieš Dievą. Išliekite savo širdį Dangiškajam Tėvui. Kreipkitės į Jį atsakymų ir paguodos. Maldoje Jėzaus Kristaus vardu papasakokite savo rūpesčius, baimes, silpnybes – taip, tai, ko trokšta jūsų širdis. O tada klausykitės! Užsirašykite į jūsų protą atėjusias mintis. Užsirašykite kilusius jausmus ir imkitės veiksmų, kurių imtis buvote paskatinti. … Jums nereikia spėlioti, kas yra tikra. Jums nereikia spėlioti, kuo galite užtikrintai pasitikėti. Per asmeninį apreiškimą jūs galite gauti asmeninį liudijimą.“2
Man patinka šis amžinas Jėzaus Kristaus Evangelijos principas, kad galime ir turime gauti asmeninį apreiškimą ir asmeninį liudijimą. Tai neturi nieko bendra su aklu paklusnumu. Greičiau priešingai. Aklas paklusnumas prieštarautų šiam principui.
Tiesą sakant, Jėzaus Kristaus Bažnyčia buvo atkurta būtent dėl poreikio gauti asmeninius atsakymus. Kai jaunasis Džozefas Smitas sugrįžo pamatęs savo stebuklingą Pirmąjį regėjimą, ir susirūpinusi motina jo paklausė, kaip jis jaučiasi, jis galėjo daug ką pasakyti. Tačiau tą akimirką viena mintis buvo itin svarbi, ir jis norėjo ja pasidalyti: „Niekis, viskas tvarkoje – man viskas gerai. … Aš sužinojau.“3 Anksčiau jis kalbėjosi su daugybe tikybos mokytojų, studijavo pranašų žodžius Biblijoje, klausėsi šeimos ir draugų patarimų. Tačiau tą akimirką, kai jis gavo atsakymus tiesiai iš Viešpaties, jis buvo pasiruošęs savo didžiai, pasiaukojančiai ir nuostabiai tarnystei.
Šis pavyzdys iš Džozefo Smito gyvenimo ir prezidento Nelsono kvietimas yra meilingi pasiūlymai kiekvieną dieną siekti asmeninio apreiškimo. Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, sekti pranašu reiškia išsiaiškinti patiems, gauti savo liudijimą ir siekti Dievo vadovavimo savo gyvenime ir atliekant įvairias pareigas.
Tad visi klausykimės savo pranašo patarimų ir juos apmąstykime, nuolat aiškinkimės, ką Viešpats mus asmeniškai kviečia daryti, o tada ryžtingai visa širdimi tai darykime.