8 dalis. 4 diena

2 Nefio 31

Įvadas

Nefis moko Kristaus doktrinos: turime naudoti tikėjimą Jėzumi Kristumi, atgailauti dėl savo nuodėmių, pasikrikštyti, priimti Šventąją Dvasią ir ištverti iki galo. Taip pat jis moko, kad, jei gyvensime pagal tuos mokymus, Dievas palaimins Šventosios Dvasios bendryste ir ves mus į amžinąjį gyvenimą.

2 Nefio 31:1–21

Nefis moko, kad Gelbėtojas mums parodė tobulą pavyzdį

Jėzus nuėjo pas Joną Krikštytoją, kad būtų pakrikštytas. Kadangi Jėzus nepadarė jokių nuodėmių, kodėl, jūsų manymu, Jis pasikrikštijo? Kodėl jūs pasikrikštijote? Šių klausimų apmąstymas padės jums pasiruošti šiai pamokai.

Perskaitykite 2 Nefio 31:2, 21 eilutes ir jose pažymėkite frazę „Kristaus doktrina“. Atkreipkite dėmesį į tai, kad 2 eilutėje Nefis pareiškė turįs „pasakyti apie Kristaus doktriną“. Tada 21 eilutėje jis paminėjo, kad išsakė „Kristaus doktriną“. 2 Nefio 31:3–20 eilutėse sužinome tas tiesas, kurias Nefis vadino „Kristaus doktrina“. Dvi mūsų sužinomos tiesos yra tokios: Jėzus Kristus įvykdė visą teisumą, paklusdamas visiems Tėvo įsakymams, ir mes turime sekti Jėzaus Kristaus parodytu paklusnumo pavyzdžiu pasikrikštydami ir priimdami Šventąją Dvasią.

1. Raštų studijavimo žurnale parašykite tokias lygiagrečių stulpelių antraštes: Priežastys, kodėl Jėzus pasikrikštijo ir Priežastys, kodėl mes krikštijamės. Tada perskaitykite 2 Nefio 31:4–12 eilutes ir viską, ką sužinosite, surašykite į atitinkamai pavadintą stulpelį.

Kas, anot 2 Nefio 31:11 eilutės, turi įvykti prieš krikštą?

Norėdami paaiškinti, kodėl krikštas vandeniu yra būtinas, perskaitykite šį Pranašo Džozefo Smito teiginį: „Krikštas – tai ženklas Dievui, angelams ir dangui, kad vykdome Dievo valią, ir nėra kito kelio po dangumi, kurį Dievas būtų paskyręs žmogui ateiti pas Jį, kad būtų išgelbėtas ir įeitų į Dievo karalystę, išskyrus tikėjimą Jėzumi Kristumi, atgailą ir krikštą nuodėmėms atleisti; ir bet koks kitas kelias yra bergždžias. Tada jums galioja Šventosios Dvasios dovanos pažadas“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 91).

2. Įsivaizduokite, kad draugas, ne Bažnyčios narys, paklausė jūsų, kodėl krikštas toks svarbus. Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kaip jam atsakytumėte.

3. Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kaip jūsų gyvenimą paveikė ir palaimino tai, kad sekdami Jėzaus Kristaus pavyzdžiu pasikrikštijote.

Po krikšto dar daug ką turime padaryti. Perskaitykite 2 Nefio 31:13 eilutę ir pažymėkite frazę, apibūdinančią, kaip sekdami šiuo Gelbėtojo pavyzdžiu žmonės turi būti nusiteikę.

Ką, anot 2 Nefio 31:13 eilutės, Dangiškasis Tėvas pažada mums iš savo pusės, kai mes sandorą vykdome visa širdimi ir su tikru ketinimu? (Galite pasižymėti tai Raštuose.) Perskaitykite paskutinę 2 Nefio 31:17 eilutės frazę ir išsiaiškinkite, kodėl mums reikia priimti Šventąją Dvasią. Pateiktoje tuščioje vietoje užrašykite Raštais pagrįstą doktrininį teiginį arba principą, paaiškinantį, ką Šventoji Dvasia dėl mūsų padarys.

Ugnis naudojama tokioms medžiagoms kaip metalai išgryninti. Ji išdegina nešvarumus, taip padarydama medžiagą grynesnę. Tai panašu į tai, kas atsitinka su mumis dvasiškai, kai gauname Šventosios Dvasios dovaną. Tai dar vadinama „ugnies krikštu“ (žr. 2 Nefio 31:13). Šventoji Dvasia liudija apie Tėvą ir Sūnų ir atneša nuodėmių atleidimą. Prezidentas Merionas G. Romnis iš Pirmosios Prezidentūros mokė: „Šis ugnies ir Šventosios Dvasios krikštas […] apvalo, išgydo ir išskaistina sielą“ (Learning for the Eternities, comp. George J. Romney [1977], 133).

Norėdami rasti dar vieną „Kristaus doktrinos“ sudedamąją dalį, perskaitykite 2 Nefio 31:15–16 eilutes ir paryškinkite tai, ką surasite. 2 Nefio 31:13 eilutėje rastas frazes susiekite su nurodymais, duotais 2 Nefio 31:15–16 eilutėse, ir apmąstykite, kaip galite su „tikru ketinimu“ ir „visa širdimi“ ištverti iki galo.

4. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į tokius klausimus:

   1. Kaip terminus „visa širdimi“, „nedarydami jokios veidmainystės“ ir „su tikru ketinimu“ galima būtų pritaikyti tokioms veikloms kaip kasdienis Raštų studijavimas ar lankymasis Bažnyčioje?

   2. Kuo skiriasi žmogus, kuris „kalba maldas“, ir žmogus, kuris meldžiasi „visa širdimi“?

   3. Kuo skiriasi žmogus, kuris „priima sakramentą“, ir žmogus, kuris sakramentą priima „su tikru ketinimu“?

Perskaitykite 2 Nefio 31:18 eilutę ir išsiaiškinkite, kur patenkame tada, kai praeiname pro atgailos ir krikšto vartus. Naudodami tikėjimą, atgailaudami, krikštydamiesi ir priimdami Šventąją Dvasią mes įžengiame į „ankštą ir siaurą kelią“. Ankštas šiuo atveju reiškia ribotas, tikslus, reiklus ir neleidžiantis jokių nukrypimų. Kaip, anot 2 Nefio 31:18 eilutės, galime žinoti, ar esame ankštame ir siaurame kelyje?

Patirti Šventosios Dvasios dovaną yra daugiau, nei tiesiog kartas nuo karto jausti malonius jausmus. Šventosios Dvasios bendrystė yra liudijimas nuo Dievo, kad esame kelyje, vedančiame į amžinąjį gyvenimą.

5. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į tokius klausimus:

   1. Kaip Šventosios Dvasios bendrystė padėjo jums išlikti šiame ankštame ir siaurame kelyje?

   2. Kaip dar Šventoji Dvasia palaimino jūsų gyvenimą?

Sąrašo žymėjimas

Raštuose radę kokių nors dalykų sąrašą, galite pažymėti jį, kad būtų lengviau suprasti, ko Viešpats ir Jo pranašai moko. Visų to sąrašo dalių sunumeravimas gali padėti jums lengvai pastebėti jį tekste. Suteikę tokiam sąrašui paprastą pavadinimą ir sunumeravę jį, lengviau pastebėsite jį tekste ir atsiminsite, ko išmokote.

Perskaitykite 2 Nefio 31:19–21 eilutes ir Raštuose sudarykite sąrašą sunumeruodami kitus dalykus, kuriuos turime daryti, kad išliktume tame kelyje. (Atkreipkite dėmesį, kad 2 Nefio 31:19–20 yra Raštų įvaldymo ištrauka. Ją galite pažymėti išskirtiniu būdu, kad ateityje būtų lengviau rasti.)

6. Raštų studijavimo žurnale užrašykite vieną sakinį, kuris apibūdintų, ką jums reiškia „veržtis pirmyn, bū[nant] nepajudinam[am] dėl Kristaus“ (2 Nefio 31:20).

Pateiktose tuščiose eilutėse apibendrinkite 2 Nefio 31:19–20 eilutes, užrašydami vieną teiginį apie principą:

Jeigu mes , tai . (Galite persirašyti tai į Raštus.)

Vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pateikė tokį viltį įžiebiantį patarimą tiems, kurie jaučiasi nuklydę nuo ankšto ir siauro kelio: „Savo gyvenimo kelionėje susiduriate su daugeliu kliūčių ir padarote kai kurių klaidų. Vadovavimasis Raštais padeda atpažinti klaidą ir kas būtina pataisyti. Nustojate eiti neteisinga kryptimi. Kruopščiai studijuojate Raštuose pateikiamą kelio žemėlapį. Tada einate tolyn, jei reikia su atgaila ir nuostolių padengimu, kad vėl įeitumėte į „ankštą ir siaurą kelią, vedantį į amžinąjį gyvenimą“ [2 Nefio 31:18]“ („Living by Scriptural Guidance,“ Ensign, Nov. 2000, 17).

Apmąstykite, kaip šis teiginys ir šiandien jūsų studijuotos ištraukos atneša jums „vilties skaistumą“ (2 Nefio 31:20).

Raštų įvaldymas – 2 Nefio 31:19–20

7. Skirkite penkias minutes mokytis atmintinai 2 Nefio 31:20 eilutę. Paprašykite šeimos nario ar draugo patikrinti, kiek šią ištrauką mokate atmintinai, arba galite patys ranka uždengti tą eilutę ir mėginti nežiūrėdami pasakyti ją iš atminties. Pamėginkite Raštų studijavimo žurnale tą eilutę užrašyti iš atminties.

8. Remdamiesi 2 Nefio 31:20 eilute, pasirinkite vieną iš dalykų, kuriuos turime daryti, norėdami likti teisingame kelyje, dalyką, kurį jūs darote gerai. Tada Raštų studijavimo žurnale aprašykite, kaip tai darote. O tada pasirinkite vieną gyvenimo sritį, kur norėtumėte pasitobulinti, ir parašykite, kaip tai darysite.

Komentaras ir papildoma informacija

Kaip galime išvengti veidmainiavimo?

2 Nefio 31:13 eilutėje Nefis įspėja vengti veidmainystės. Veidmainystė yra tada, kai apsimetame tuo ar kitų akyse vaidiname tai, kas iš tiesų neatspindi tikrosios mūsų tapatybės. Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo apie neveidmainiavimą:

„Ar mes tikrai gyvename pagal Evangeliją, ar tik vaidiname teisuolius mus supantiems žmonėms, kurie mano mus esant ištikimus, o realybėje mūsų širdys ir neregimi poelgiai nedera su Viešpaties mokymais?

Ar mes neužsidedame „dievotumo pavidalo“ ir taip neneigiame „dievotumo galios“? [žr. Džozefas Smitas–Istorija 1:19]?

Ar mes tikrai esame teisūs, o gal paklusniais dedamės tik tuomet, kai manome, kad esame stebimi?

Viešpats aiškiai pareiškė, kad Jo neapgaus išorė, Jis perspėjo, kad nemeluotume nei Jam, nei kitiems. Jis perspėjo mus saugotis tokių, kurie rodo netikrą išorę, kurie apsigaubia šviesia apgaule, slepiančia tamsią realybę. Žinome, kad Viešpats „žiūri į širdį“, o ne į tai, kas „akimis matoma“[žr. 1 Samuelio 16:7]“ („True to the Truth,“ Ensign, May 1997, 15–16).

Kaip mes „ištveriame iki galo“?

Frazė „ištverti iki galo“ 2 Nefio 31:16 dažnai vartojama sakant, kad turime kantriai iškęsti visus gyvenimo sunkumus. Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas paaiškino, kad ištverti iki galo taip pat reiškia išlikti ištikimiems Kristui iki savo gyvenimo pabaigos:

„Ištvėrimas iki galo yra doktrina apie išsilaikymą į amžinąjį gyvenimą vedančiame kelyje, į kurį įžengiama per tikėjimą, atgailą, krikštą ir Šventosios Dvasios priėmimą. Kad ištvertume iki galo reikia visos mūsų širdies. […]

Ištverti iki galo reiškia, kad savo gyvenimą tvirtai įsodiname į Evangelijos dirvą, būname aktyvūs Bažnyčioje, nuolankiai tarnaujame savo artimui, gyvename kaip Kristus ir laikomės sudarytų sandorų. Ištveriantieji yra harmoningi, nuoseklūs, nuolankūs, nuolat tobulinasi ir yra be klastos. Savo liudijimo jie negrindžia pasaulietiniu mąstymu – jie grindžia jį tiesa, pažinimu, patyrimu ir Dvasia“ („Press On,“ Ensign Nov. 2004, 101).

9. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite šitai:

   2 Nefio 31 skyrių išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: