Seminarija
Jokūbo knyga


Jokūbo knygos STUDIJŲ ĮVADAS

Kodėl verta studijuoti šią knygą?

Studijuodami Jokūbo knygą, galite išmokti daug svarbių pamokų iš vyro, kuris turėjo nepajudinamą tikėjimą Jėzumi Kristumi. Jokūbas ne kartą liudijo apie Gelbėtoją ir kvietė savo žmones ir kitus, skaitysiančius jo žodžius, atgailauti. Jis mokė ir rodė, kaip svarbu uoliai vykdyti Viešpaties duotus pašaukimus. Jis įspėjo savo žmones apie išdidumo, turtų ir amoralumo keliamus pavojus. Taip pat Jokūbas pacitavo ir komentavo Zenoso alegoriją apie alyvmedžius, kuri iliustruoja nenuilstančias Gelbėtojo pastangas įgyvendinti visų Dievo vaikų išgelbėjimą. Susidūręs su antikristu Šeremu, Jokūbas parodė, kaip tinkamai atsakyti tiems, kurie prieštarauja mūsų įsitikinimams arba juos kritikuoja.

Kas parašė šią knygą?

Šią knygą parašė Jokūbas, penktasis Sarijos ir Lehio sūnus. Jis gimė tyruose, kai šeima keliavo į pažado žemę. Vaikystėje Jokūbas „dėl savo brolių grubumo… iškentė[jo] suspaudimus ir daug sielvarto“ (2 Nefio 2:1). Tačiau Lehis pažadėjo Jokūbui, kad Dievas „pašvęs [jo] suspaudimus [jo] naudai“ ir kad jis savo dienas praleis „tarnaudamas savo Dievui“ (2 Nefio 2:2–3). Jaunystėje Jokūbas matė Gelbėtojo šlovę (žr. 2 Nefio 2:3–4). Nefis pašventė Jokūbą būti nefitų mokytoju ir kunigu (žr. 2 Nefio 5:26), o vėliau patikėjo jam mažąsias Nefio plokšteles (žr. Jokūbo knygos 1:1–4). Jokūbas, būdamas ištikimas kunigijos vadovas ir mokytojas, uoliai stengėsi įtikinti savo žmones tikėti Kristų (žr. Jokūbo knygos 1:7). Jis gavo apreiškimų apie Gelbėtoją, jam tarnavo angelai, jis girdėjo Viešpaties balsą (žr. Jokūbo knygos 7:5) ir regėjo Išpirkėją (žr. 2 Nefio 11:2–3). Jokūbas buvo Enoso tėvas ir šiam prieš savo mirtį patikėjo plokšteles.

Kada ir kur tai buvo parašyta?

Jokūbo knyga prasideda maždaug 544 m. pr. Kr. kada Nefis patikėjo Jokūbui mažąsias plokšteles. Ji baigiasi prieš pat Jokūbo gyvenimo pabaigą, kada jis perdavė plokšteles savo sūnui Enosui. Jokūbas vedė šį metraštį gyvendamas Nefio žemėje.