Almos 36

Įvadas

Grįžęs iš misijos pas zoramininkus, Alma pasišaukė tris savo sūnus ir kiekvienam iš jų davė pamokymus (žr. Almos 35:16). Jo pamokymai Helamanui yra užrašyti Almos 36–37 skyriuose, pamokymai Šiblonui užrašyti Almos 38 skyriuje, o pamokymai Koriantonui – Almos 39–42 skyriuose. Alma liudijo Helamanui, kad Dievas išvaduos pasitikinčius Juo. Norėdamas parodyti šią tiesą, Alma papasakojo, kaip prieš daugelį metų pats buvo išvaduotas iš nuodėmių skausmo. Pradėjęs šauktis Jėzaus Kristaus vardo, jis užgimė iš Dievo ir prisipildė džiaugsmo. Nuo tada darbavosi, siekdamas kitus atvesti pas Jėzų Kristų.

Almos 36:1–5

Alma moko savo sūnų Helamaną apie Dievo galią, padedančią mums sunkumuose

Apmąstykite, kaip šeimos nario, draugo ar Bažnyčios vadovo liudijimas ar konkretus mokymas palaimino jūsų gyvenimą.

Perskaitykite Almos 36:1–5 ir įsivaizduokite save Helamano, besiklausančio tėvo liudijimo, vietoje. Ką turėjo atminti Helamanas, kaip kad norėjo Alma? (žr. 2 eilutę.) Ko Alma norėjo, kad Helamanas iš jo pasimokytų? (Žr. 3 eilutę.)

Galite Raštuose, šalia Almos 36:3, užsirašyti šį principą: Kai pasitikime Dievu, Jis palaiko mus visuose mūsų sukumuose ir suspaudimuose. Pagalvokite apie metą savo gyvenime, kai turėjote sunkumų. Nurodytoje vietoje aprašykite kelis būdus, kaip tuo metu jums padėjo ir jus palaikė Dievas.

Almos 36:6–22

Alma nupasakoja savo maištą ir paaiškina, kaip gavo atleidimą

Alma nupasakojo savo sūnui Helamanui tai, kaip Dievas išvadavo jį iš nuodėmių skausmo. Perskaitykite Almos 36:6–10 ir peržvelkite, kas jaunystėje atsitiko Almai, kartu su Mozijo sūnumis išėjus sunaikinti Bažnyčios.

Mormono Knygoje pateikti trys pasakojimai apie tai, kaip Almai ir Mozijo sūnums pasirodo angelas. Almos 36 skyriuje yra detaliausias pasakojimas apie tai, ką per tris dienas ir naktis, negalėdamas nei judėti, nei kalbėti, patyrė Alma. (Kitus pasakojimus rasite Mozijo 27 ir Almos 38 skyriuose.) Perskaitykite Almos 36:11–16 ir pažymėkite frazes arba žodžius, kuriais Alma nupasakoja po angelo pasirodymo patirtą baimę ir skausmą.

Dvylikos Apaštalų Kvorumo Prezidentas Boidas K. Pakeris paaiškino mums, ką reiškia kankinamas ir akėjama:

„Kankinamas (angl. „racked“) reiškia kankinimo veiksmą. Senovėje būdavo naudojamas įtaisas (angl. „rack“), prie kurio velenų pririšdavo aukos kulkšnis ir riešus, o po to sukdavo – taip būdavo sukeliamas nepakeliamas skausmas.

Akėčios – tai toks rėmas su virbais. Traukiamos per žemę jos plėšo ir drasko dirvą. Raštuose dažnai rašoma apie „kančios akėjamas“ sielas ir protus“ (“The Touch of the Master’s Hand,” Ensign, May 2001, 23).

Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kodėl, jūsų manymu, apibūdindamas savo jausmus, Alma pavartojo tokius stiprius žodžius. Taip pat parašykite, kaip šie žodžiai apibūdina nusidėjusio ir neatgailavusio žmogaus kaltę ir skausmą.

Raštuose, šalia Almos 36:11–16, galite užsirašyti šią frazę : Nuodėmė gali privesti prie skausmo ir apgailestavimo.

Perskaitykite Almos 36:17–18 ir raskite, apie ką pranašaujant jis prisiminė savo tėvą. Atkreipkite dėmesį, ką padarė Alma, prisiminęs, ko jį mokė tėvas.

Dvylikos Apaštalų Kvorumo narys vyresnysis Džefris R. Holandas pasidalino tokiomis mintimis apie tai, ką patyrė Alma: „Almą paveikė jo tėvo mokymas, tačiau ypač svarbu tai, kad jis prisiminė būtent tą pranašavimą apie „Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, atėjimą apmokėti pasaulio nuodėmių“ (Almos 36:17). Tai vardas ir žinia, kurią privalo išgirsti kiekvienas žmogus. Alma ją išgirdo ir tuo metu, kai patyrė deginančias pragaro kančias ir nenumaldomą sąžinės graužatį, šaukėsi: „O Jėzau, tu Dievo Sūnau, pasigailėk manęs.“ (Almos 36:18.) […] Kad ir kokios būtų mūsų maldos ar kitos reikmės, viskas kažkaip priklauso nuo šio maldavimo: „O Jėzau, tu Dievo Sūnau, pasigailėk manęs.“ Jis pasiruošęs parodyti tą pasigailėjimą. Jis užmokėjo Savo paties gyvybe, kad galėtų tai duoti“ (However Long and Hard the Road [1985], 85).

Prisiminkite metą, kai meldėtės, kad gautumėte Jėzaus Kristaus Apmokėjimo palaiminimų, įskaitant nuodėmių atleidimo palaiminimą. Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kodėl, jūsų manymu, svarbu prašyti, kad Viešpats suteiktų Atpirkimo palaiminimų jūsų gyvenime.
Perskaitykite Almos 36:19–22 ir pažymėkite frazes ir žodžius, apibūdinančius tai, kaip pasikeitė Alma po to, kai meldė pasigailėjimo. Raštų studijavimo žurnale užrašykite keletą iš tų žodžių ir frazių ir paaiškinkite, ko jie moko apie Gelbėtojo Atpirkimo galią.

Iš Raštų sužinome šį principą: Jei naudosime tikėjimą Jėzaus Kristaus Apmokėjimu, tai Jis išlaisvins mus iš nuodėmių skausmo ir pripildys džiaugsmo. Pagalvokite, ką galite daryti, norėdami panaudoti daugiau tikėjimo Jėzumi Kristumi, kad kaip Alma būtumėte išvaduoti iš nuodėmių sukelto skausmo ir graužaties.

Perskaitykite šią situaciją ir apmąstykite, kaip galėtumėte reaguoti: draugas, kuris skaito Mormono Knygą, paprašo pagalbos suprasti Almos žodžius, užrašytus Almos 36:19. Draugas jūsų paklausia: „Jei prisimenu savo nuodėmes ir vis dar galiuosi dėl jų, ar tai reiškia, kad man nėra atleista?“

Perskaitykite šį Pirmosios Prezidentūros nario Prezidento Dyterio F. Uchtdorfo paaiškinimą ir paryškinkite tas frazes, kurios jūsų manymu, galėtų padėti jūsų draugui:

„Šėtonas bandys mus įtikinti, kad mūsų nuodėmės nėra atleistos, nes mes prisimename jas. Šėtonas yra melagis, jis bando užtemdyti mūsų regėjimą ir nuklaidinti mus tolyn nuo atgailos ir atleidimo kelio. Dievas nežadėjo, kad mes užmiršime savo nuodėmes. Prisimenamos nuodėmės padės mums nebedaryti tų pačių klaidų. Bet jei liksime atsidavę ir ištikimi, prisiminimas apie nuodėmes ilgainiui išblės. Tai bus dalis to reikalingo gijimo ir pasišventimo proceso. Alma liudijo, kad po to, kai šaukėsi Jėzaus malonės, jis vis dar prisimindavo savo nuodėmes. Bet tas nuodėmių atminimas jo nebekankino ir nebevargino, nes jis žinojo, jog jam buvo atleista (žr. Almos 36:17–19).

Mūsų pareiga yra vengti to, kas sugrąžintų senus nuodėmių prisiminimus. Kai išlaikome „sudužusią širdį ir atgailaujančią dvasią“ (3 Nefio 12:19), galime pasitikėti Dievu, kad Jis „daugiau nebeprisimins [mūsų nuodėmių]“ (DS 58:42)“ („Saugaus grįžimo taškas“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Taip pat svarbu pastebėti, kad Alma nesakė, kad daugiau nebeprisiminė savo nuodėmių, bet kad nebeprisiminė nuodėmių sukelto skausmo ir kad nebebuvo daugiau „akėjamas“ tų prisiminimų (Almos 36:19). Tikra atgaila nušluoja skausmą ir kaltę (žr. Enoso 1:6–8).

Raštų studijavimo žurnale užrašykite atsakymą minėtam draugui, pasiremdami įžvalgomis iš Prezidento Uchtdorfo paaiškinimo. Atsakyme paminėkite, kodėl, jūsų manymu, tai, kad vis dar prisimename savo nuodėmes, yra palaiminimas, net jei po atgailos ir nesame „akėjami [savo] nuodėmių prisiminimų“ (Almos 36:19).

Almos 36:23–30

Alma paaiškina, kodėl jis nepaliaujamai darbuojasi, kad atvestų kitus į atgailą

Kaip jaučiatės su draugais dalindamiesi skaniu maistu? Ką visų pirma norite padaryti, išgirdę džiugią naujieną? Kodėl, jūsų manymu, daugelis žmonių beveik iš karto nori su kuo nors pasidalinti tuo, ką išgirdo? Perskaitykite Almos 36:23–24 ir raskite, kaip šie klausimuose apibūdinti jausmai siejasi su Almos išgyvenimais, patirtais po atsivertimo. Ką Alma norėjo, kad pajaustų kiti žmonės?

Perskaitykite Almos 36:25–26 ir nustatykite, kaip Almos pastangos mokyti Evangelijos paveikė jį patį ir kitus. Remdamiesi tuo, ką iš šių eilučių sužinojote apie dalijimąsi Evangelija, užbaikite šį principą: Dalindamiesi Evangelija su kitais, mes gauname .

Užbaigtą principą užsirašykite Raštų studijavimo žurnale ir paaiškinkite, kodėl, jūsų manymu, jis yra teisingas. Į paaiškinimą galite įtraukti savo patyrimus, kai jautėte džiaugsmą dalindamiesi Evangelija su kitais.

Pagalvokite apie kokį nors pažįstamą – draugą, šeimos narį, apylinkės arba skyriaus narį, kuriam jūsų liudijimas apie Gelbėtoją ir sugrąžintąją Jo Evangeliją būtų naudingas. Apmąstykite, kaip su tuo asmeniu galėtumėte pasidalinti savo liudijimu apie tai, kaip Jėzus Kristus gali išvaduoti mus iš nuodėmės sukelto skausmo ir pripildyti mus džiaugsmo. Galite apsvarstyti galimybę parašyti šiam žmogui laišką ar žinutę elektroniniu paštu arba užsirašyti keletą pastabų, ruošdamiesi tam laikui, kai kalbėsitės su šiuo žmogumi.

Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Almos 36 skyrių išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: