Almos 45–49

Įvadas

Alma, davęs paskutinius nurodymus savo sūnui Helamanui, paliko Nefio žmones, ir apie jį daugiau niekas negirdėjo. Sunkiais laikais, kurie prasidėjo nefitams, Helamanas ir vadas Moronis tapo jų dvasiniais ir karo vadovais. Lamanitų vadas Amalikijas, taikydamas į velnio darbus panašius metodus, savanaudiškai siekė nedorų tikslų. Vadas Moronis paruošė savo žmones tais sunkiais laikais būti ištikimus Dievui.

Almos 45

Helamanas patiki savo tėvo Almos žodžiais ir pradeda tarnystę

Prisiminkite su tėvais arba kunigystės vadovu vykusį pokalbį. Prisiminkite, kokio pobūdžio klausimus jie jums uždavė. Alma, prieš išvykdamas iš šalies, Helamanui uždavė tris svarbius klausimus. Perskaitykite Almos 45:2–7, raskite ir pažymėkite tuos klausimus. („Žodži[us]“, kuriuos 2 eilutėje mini Alma, galima rasti Almos 37:1.) Pagalvokite, kaip atsakytumėte į šiuos Almos klausimus: Ar tikite Raštais? Ar tikite Jėzų Kristų? Ar laikysitės įsakymų?

Helamanui išsakius savo liudijimą, Alma kalbėjo su juo apie nefitų ateitį. Jis pranašavo apie jų sunaikinimą ir apie sunaikinimą visų kitų žmonių, kurie šioje išrinktojoje žemėje pribręs nedorybe. Perskaitykite Almos 45:16 ir apsvarstykite šią tiesą: Viešpats negali žiūrėti į nuodėmę net su mažiausiu nuolaidžiavimu.

Norėdami geriau suprasti šį principą, prisiminkite, kad per Savo Apmokėjimą Gelbėtojas sumokėjo už visas mūsų nuodėmes, jei atgailausime ir prašysime Jo atleidimo. Dievas negali toleruoti jokių nuodėmių. Tačiau, jei atgailausime, neturėsime kentėti už savo nuodėmes dėl to, kad Gelbėtojas geranoriškai kentėjo už mus.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 1:31–33. Galite šias eilutes užsirašyti kaip dalines nuorodas šalia Almos 45:16.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į tokį klausimą: Ką, galvodami apie Gelbėtojo geranoriškumą apmokėti mūsų nuodėmes, jaučiate Jam?

Kaip parašyta Almos 45:20–24, Helamanas pradėjo savo tarnybą kaip Viešpaties pranašas ir Bažnyčios vadovas. Kartu su kitais Bažnyčios vadovais jis paskyrė kunigus ir mokytojus visose vietose, bet dėl nesutarimų ir didėjančio pasididžiavimo žmonės atsisakė klausyti savo vadovų.

Almos 46

Vadas Moronis suburia teisiuosius ginti savo teises ir religiją

Kaip parašyta Almos 46:1–7, kai kurie ant Helamano ir jo brolių supykę žmonės nusprendė palikti Bažnyčią ir sekti paskui nedorėlį Amalikiją, panorusį tapti karaliumi. Perskaitykite Almos 46:8–10 ir suraskite pamokas, kurių Mormonas norėjo, kad mes pasimokytume iš šios pavojingos situacijos.

Siekdamas apginti žmonių laisvę, vyriausiasis nefitų armijos vadas Moronis suplėšė savo apsiaustą ir paėmė jo dalį, iš kurios padarė „laisvės vėliavą“ žmonėms suburti, kad gintų savo laisvę.

Perskaitykite Almos 46:12–13 ir pasižymėkite, ką Moronis užrašė ant laisvės vėliavos. Išsiaiškinkite, kaip jis ruošėsi laisvės vėliavą parodyti žmonėms. Apmąstykite, ko išmokote iš šių eilučių apie Moronio būdą. Norėdami geriau įsigilinti į vado Moronio charakterį, taip pat perskaitykite Almos 48:11–13, 17–18. Siūlome pasižymėti tas Moronio savybes, kurias norėtumėte labiau išsiugdyti savo gyvenime.

Raštų studijavimo žurnale aprašykite vieną ar kelias Moronio savybes, nurodytas Almos 46:12–13 ir Almos 48:11–13, 17–18. Paaiškinkite, kodėl norite turėti šias savybes ir kaip sieksite jas išsiugdyti.

Perskaitykite Almos 46:18–22 ir raskite, kaip žmonės reagavo į Moronio kvietimą kovoti už laisvę. 20 eilutėje aprašyta sandora tai ypatingas nefitų grupės pažadas, duotas Dievui.

Remdamiesi Almos 46:20, pasakykite, kodėl Moronis norėjo, jog nefitai sudarytų sandorą su Dievu, kad gins savo teises ir religiją?

Kaip užrašyta Almos 46:28–37, prie vado Moronio armijos prisijungę nefitai paėmė Amalikijo armiją nelaisvėn. Tačiau Amalikijas su keletu savo vyrų pabėgo ir prisijungė prie lamanitų. Daugelis nelaisvėn paimtų Amalikijo pasekėjų sudarė sandorą, kad rems laisvės reikalą. Nesutikusieji tai padaryti buvo nubausti mirtimi. Iš nefitų patirties sužinome šį principą: Jei narsiai laikomės įsakymų, kaip tai darė vadas Moronis, Dievas mus sustiprins ir palaimins.

Po mūšio vadas Moronis liepė laisvės vėliavą iškelti ant kiekvieno nefitų bokšto, kaip priminimą apie tai, už ką jie pasižadėjo kovoti ir ką ginti (žr. Almos 46:36).

Knygelėje Jaunimo stiprybės vardan Pirmoji Prezidentūra rašė: „Mūsų brangūs vaikinai ir merginos, mes jumis labai pasitikime. Esate mylimi Dievo sūnūs ir dukterys, ir Jis jus atsimena. Atėjote į žemę didžių galimybių ir kartu didžių iššūkių metu. Šioje knygelėje pateikiami moraliniai standartai padės jums priimant svarbius sprendimus tiek šiuo metu, tiek ir ateityje. Pažadame, kad, laikydamiesi sudarytų sandorų ir šių standartų, būsite laiminami Šventosios Dvasios bendryste, jūsų tikėjimas ir liudijimas stiprės, o jūs patirsite vis didesnę laimę“ ([2012], p. II).

Remdamiesi tuo, ką sužinojote iš šios Pirmosios Prezidentūros žinios, Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kas jums pažadėta, jei laikysitės savo sudarytų Evangelijos sandorų ir standartų, duotų knygelėje Jaunimo stiprybės vardan?
2. Žvilgtelėkite į knygelės Jaunimo stiprybės vardan turinį ir pasirinkite vieną iš joje pateiktų standartų. Kaip jūsų gyvenimą palaimino arba gali ateityje palaiminti šio standarto laikymasis?

Almos 47Per išdavystę ir apgaulę

Amalikijas tampa lamanitų karaliumi

Ką darytumėte, jeigu jums kariaujant kas nors perduotų knygą, kurioje atskleidžiama, kaip priešas planuoja sunaikinti jus ir jūsų šeimą? Almos 47 galite rasti keletą užuominų apie jūsų priešininko, arba velnio, planus.

Almos 47 užrašyta daug apgavysčių, kurių ėmėsi Amalikijas, siekdamas tapti lamanitų karaliumi, kad galėtų vesti lamanitus į karą su nefitais. Didžiausias jo noras buvo pavergti nefitus ir tapti jų karaliumi.

Amalikijas su savo pasekėjais pirmiausiai nuvyko į Nefio žemę, kurioje gyveno lamanitai. Lamanitų karalius troško vykti į karą su nefitais, bet daugelis jo žmonių to bijojo. Taigi karalius paprašė Amalikiją priversti išsigandusius lamanitus jungtis į kovą. Amalikijas nužygiavo prie stovyklos kalnuose, į kurią pabėgo tie žmonės, bet jis nenorėjo padėti karaliui. Jis norėjo tapti išsigandusiųjų lamanitų vadu, įkalbėdamas jų vadą Lehontį nusileisti iš stovyklos kalnuose. Amalikijas buvo pasiryžęs nunuodyti Lehontį, kai šis nusileis.

Studijuokite Almos 47:10–12. Kiek kartų Amalikijas viliojo Lehontį palikti savo stovyklą? Taip pat perskaitykite Almos 47:17–19. Kaip Amalikijas nužudė Lehontį, šiam nusileidus nuo kalno?

Dvylikos Kvorumo narys vyresnysis Robertas D. Heilsas mokė, kad šiais laikais žmonės gali bandyti sugriauti mūsų tikėjimą ir liudijimą, viliodami mus palikti savo dvasinio saugumo vietas ir įeiti į velnio teritoriją: „Mormono Knygoje skaitome apie Lehontį ir jo vyrus, įsikūrusius stovyklą ant kalno. Klastingasis Amalikijas ragino Lehontį „nusileisti“ ir susitikti su juo slėnyje. Bet palikęs aukštumas, Lehontis buvo „palaipsniui“ nuodijamas, kol numirė, o jo armijos pateko į Amalikijo rankas (žr. Almos 47). Įvairiais ginčais ir kaltinimais kai kurie žmonės mus vilioja palikti aukštumas. Aukštumos yra ten, kur šviesu. […] Tai saugi vieta. Tai tikra, ir ten yra žinios“ („Krisčioniška drąsa – mokinystės kaina“, 2008 m. lapkričio visuotinės konferencijos medžiaga).

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kokiais būdais Šėtonas siekia, kad „nusileistume“ iš dvasinių aukštumų?
2. Ar manote, kad Šėtonas bando gundyti jaunimą „palaipsniui“ žeminti standartus, kurių jie laikosi? Pateikite pavyzdį, kaip jis bando tai padaryti.
3. Kokių konkrečių veiksmų galite imtis, kad išliktumėte dvasinėse aukštumose? Kokio Evangelijos standarto turite geriau laikytis, kad „palaipsniui“ jo nesužemintumėte?

Kaip darė su Amalikijo pagalba, taip Šėtonas siekia sunaikinti ir mus ir gundo palaipsniui žeminti savo standartus.

Almos 48–49

Vadas Moronis įkvepia nefitus sustiprinti save fiziškai ir dvasiškai

Kol Amalikijas „apgavyste ir apgaule“ (Almos 48:7) stengėsi įgyti valdžią lamanitams ir nefitams, Moronis elgėsi visiškai kitaip. Perskaitykite Almos 48:7–10 ir raskite, ką padarė Moronis, sužinojęs, kad netrukus Amalikijas ves lamanitų armijas kovoti su nefitais. Siūlome pasižymėti šias mintis: 1) Jis ruošė žmones sunkiais laikais likti ištikimus Dievui (žr. 7 eilutę). 2) Jis padėjo žmonėms sustiprinti savo silpnąsias vietas (žr. 8–9 eilutes). 3) Jis ruošė žmones palaikyti ir ginti „krisčionių reikal[ą]“ (žr. 10 eilutę).

Lygiai taip pat, kaip Moronis padėjo savo žmonėms pasirengti sunkiems laikams ir juos ištverti, Bažnyčios vadovai mūsų laikais duoda mums patarimus, padedančius pasirengti sunkumams. Siūlome Raštuose, šalia Almos 48:7–10, užrašyti šią tiesą: Sekdami Viešpaties tarnų patarimais, pasirengsime gyvenimo sunkumams.

Iš pradžių lamanitai planavo pulti Amoniho miestą, o po to Nojaus miestą – buvusius silpnus nefitų miestus. Perskaitykite Almos 49:4–5 ir rasite, kaip reagavo lamanitai, pamatę nefitų pasirengimą Amoniho mieste. Lamanitai nutarė nepulti miesto, nes jis buvo labai gerai parengtas antpuoliui. Perskaitykite Almos 49:12–14 ir pamatysite, koks buvo lamanitų atsakas, bandant užpulti Nojaus miestą.

Skirkite keletą minučių peržiūrėti kelias paskutinės visuotinės konferencijos kalbas (Konferencijos medžiagos knygelėje arba internete adresu lds.org/languages/lit). Raštų studijavimo žurnale apibendrinkite vieno ar kelių kalbėtojų duotą patarimą. Kaip šis patarimas padeda pasirengti sunkiems gyvenimo periodams? Kaip šiuo patarimu galite pasinaudoti savo gyvenime?
Savo Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Almos 45–49 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: