Mozijo 26

Įvadas

Kaip rašoma Mozijo 26 skyriuje, kai kurie netikintys nefitai pataikūniškais žodžiais paveikė augančios kartos Bažnyčios narius ir nuklaidino juos į nuodėmę. Alma meldėsi, kad sužinotų, kaip nuteisti šiuos narius pagal Dievo valią. Viešpats apreiškė Almai, kaip Bažnyčios nariai turės atsakyti už savo nuodėmes. Viešpats taip pat išdėstė atgailos sąlygas. Alma sužinojo apie Dievo norą atleisti tiems, kurie iš tikrųjų atgailauja.

Mozijo 26:1–6

Daugelis iš augančios kartos buvo netikintys ir darė nuodėmes

Minutėlę pamąstykite apie tokį klausimą: Kodėl, jūsų nuomone, kai kurie jauni žmonės, net klausydami pranašų ar mokomi tėvų, išvis neturi liudijimo arba neturi stipraus liudijimo?

Mozijo 26 skyrius apžvelgia šį klausimą. Išstudijuokite eilutes ir atsakykite į lentelėje pateiktus klausimus (atsakymus surašykite vadovėlyje):

Mozijo 26:1–2	Kokiais trimis dalykais daugelis iš augančios kartos netikėjo?
(Mozijo 26:3).	Kaip, skaitant Raštus ar klausantis pranašų, mus veikia netikėjimo nuostata?
Mozijo 26:4	Kokia buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šie žmonės, neturėdami tikėjimo Gelbėtoju, prisijungė prie Bažnyčios?
Užrašykite vieną principą, kurio išmokote studijuodami šias eilutes:

Frazė „tėvų tradicijomis“ Mozijo 26:1 eilutėje kalba apie Evangelijos tiesų perdavimą iš kartos į kartą; ši frazė kartais gali reikšti ir klaidingus mokymus (pavyzdžiui, žr. Almos 9:16). Vienas principų, mokomų Mozijo 26:1–4 eilutėse, yra toks: Troškimas tikėti ir asmeninės pastangos yra būtinos liudijimui įgyti.

Perskaitykite žemiau pateiktą Prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį ir pabraukite veiksmus, kurie yra būtini siekiant įgyti liudijimą ir išlaikyti jį:

„Liudijimas turi būti puoselėjamas tikėjimo malda, Dievo žodžio Raštuose alkiu ir paklusnumu mums suteiktai tiesai. Pavojinga ignoruoti maldą. Mūsų liudijimui kils grėsmė, jei Raštus studijuosime ir skaitysime tik retkarčiais ar atsainiai. Tai yra mūsų liudijimui būtinos maistinės medžiagos. […]

Maitinimasis Dievo žodžiu, širdinga malda ir paklusnumas Viešpaties įsakymams turi būti vykdomas nuosekliai ir pastoviai. Tik taip jūsų liudijimas augs ir klestės“ („Gyvasis liudijimas“, 2011 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Atkreipkite dėmesį, kad Almos laikais auganti karta nedarė to, ką minėjo prezidentas Airingas.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kodėl, remiantis jūsų patirtimi, yra svarbu su tikėjimo nuostata melstis, skaityti Raštus ir stengtis laikytis įsakymų?
2. Apibūdinkite patyrimą, kai nuoširdi malda, Raštų skaitymas ar paklusnumas įsakymams sustiprino jūsų liudijimą.

Trumpam pamąstykite, ar jums kada nors teko matyti, kaip neturintys Evangelijos liudijimo žmonės paveikė Bažnyčios narius. Perskaitykite Mozijo 26:5–6 eilutes ir suraskite, kaip netikintieji paveikė Bažnyčios narius.

Toliau studijuojant, būtų naudinga žinoti šio teiginio iš Mozijo 26:6 eilutės prasmę: „Tie, kas padarė nuodėmę, priklausydami bažnyčiai, būtų bažnyčios sudrausti [perspėti ir pataisyti].“ Tai reiškia, kad maištingus Bažnyčios narius buvo būtina teisti pagal jų nuodėmes ir suteikti jiems galimybę atgailauti.

Mozijo 26:7–39

Alma klausia, kaip teisti tuos, kurie nusideda

Kad pasiruoštumėte studijuoti likusią Mozijo 26 skyriaus dalį, įsivaizduokite, kad esate vyskupas, kurio apylinkėje yra narių, padariusių sunkių nuodėmių. Kaip Viešpaties vadovaujamas vyskupas, jūs laikote šiuos narius atsakingais už savo veiksmus ir turite padėti jiems atgailauti. Apsvarstykite, kaip elgtumėtės su šiais nariais ir kaip geriausiai galėtumėte jiems padėti.

Almai buvo sunku tokioje situacijoje. Kaip ir įgaliotų šiandieninių kunigijos vadovų, jo pareiga buvo Bažnyčios nariams, padariusiems sunkias nuodėmes, padėti atgailauti, įgyti atleidimą ir grįžti į aktyvią ir garbingą narystę Bažnyčioje. Perskaitykite Mozijo 26:7–14 eilutes ir suraskite Almos reakciją į susidariusią padėtį ir ką jis padarė, kad gautų Viešpaties atsakymą.

Raštų studijavimo žurnale parašykite, kodėl yra svarbu žinoti, kad kunigijos vadovai, padėdami nusidėjėliams, prašo ir gauna Viešpaties vadovavimo pagalbą.

Prisiminkite, kad, prieš atsiversdamas, Alma buvo nedoro karaliaus Nojaus kunigas. Perskaitykite Mozijo 26:15–18 eilutes ir suraskite, ką padarė Alma ir jo žmonės, kad sugrįžtų pas Viešpatį, ir kokius palaiminimus Viešpats išliejo ant jų.

Perskaitykite Mozijo 26:29–30 eilutes. Po to atsakykite į vieną arba į abu pateiktus klausimus:
1. Paaiškinkite, kodėl, jūsų nuomone, yra svarbu visiems suprasti šį principą, o ypač tiems, kurie gali būti padarę rimtą nuodėmę: Viešpats atleis tiems, kurie nuoširdžiai atgailaus.
2. Parašykite savo liudijimą apie tokį principą: Viešpats atleis tiems, kurie nuoširdžiai atgailaus.

Vėliau, kai Alma meldėsi prašydamas patarimo, kaip padėti padariusiems sunkių nuodėmių Bažnyčios nariams, Dievas davė jam nurodymus. Jis turėjo duoti galimybę nariams atgailauti, bet, jeigu jie neatgailaus, nebus priskaičiuoti prie Viešpaties tautos. Šie nurodymai suteikia svarbių įžvalgų apie atgailos principą. Ieškodami įžvalgų apie atgailą, perskaitykite Mozijo 26:21–31 eilutes.

Norėdami geriau išsiaiškinti šias perskaitytas eilutes, Raštų studijavo žurnale atsakykite į du ar daugiau žemiau pateiktų klausimų:
1. Kaip apibendrintumėte Gelbėtojo žodžius Mozijo 26:23 eilutėje? Kodėl manote, jog svarbu suprasti, kad Gelbėtojas Pats sumokėjo už mūsų nuodėmes?
2. Kurios frazės Mozijo 26:21–31 eilutėse parodo Gelbėtojo pasitikėjimą ir tikėjimą Alma kaip kunigijos vadovu? Kaip kunigystės vadovas gali padėti tiems, kurie susiduria su sunkiomis nuodėmėmis ar pagundomis?
3. Ką, jūsų nuomone, reiškia „nuoširdžiai atgailauti“? (Mozijo 26:29).
4. Kaip manote, kodėl privalome atleisti kitiems, kad patys gautume Viešpaties atleidimą? (žr. Mozijo 26:31).

Savo žodžiais parašykite principą, kurį radote Mozijo 26:21–31 eilutėse:

Nors galbūt jūs radote kitokį principą arba aprašėte kitais žodžiais, žemiau pateikiama keletas principų, mokomų Mozijo 26:21–31 eilutėse, pavyzdžių:

Vyskupai ir skyrių prezidentai, kaip Viešpaties atstovai, padeda mums atgailauti ir gauti atleidimą.
Nuodėmių išpažinimas veda į atleidimą. (Visos nuodėmės turi būti išpažintos Dievui, o rimtos nuodėmės turėtų būti išpažįstamos kunigijos vadovui, galinčiam padėti atgailos procese.)
Kad Viešpats mums atleistų, turime atleisti kitiems.

Norėdami geriau išsiaiškinti šiuos principus, perskaitykite žemiau pateiktus konkrečius atvejus. Pasirinkite vieną analizuojamą atvejį ir Raštų studijavimo žurnale aprašykite, kaip eilutės ir principai, kuriuos šiandien išstudijavote, gali padėti žmonėms aprašytoje situacijoje:
1. Sunkią nuodėmę padariusi mergina bijo kalbėtis su savo vyskupu.
2. Vaikinas trokšta atgailauti, tačiau nežino, kaip tai padaryti.
3. Mergina vėl padarė tą pačią nuodėmę ir sielojasi, kad Viešpats jai neatleis.
4. Vaikinas nusprendžia atgailauti, tačiau neatleidžia savo įžeidėjui.
Pasirinkite vieną iš šioje pamokoje pateiktų principų ir pagalvokite, kaip galėtumėte juo pasinaudoti atgailaudami. Raštų studijavimo žurnale aprašykite, kaip pritaikysite šį principą.

Perskaitykite Mozijo 26:37–39 eilutes, kad sužinotumėte, kas atsitiko, kai Alma pakluso Viešpaties pamokymui. Almos ir jo žmonių patyrimai moko, kad atgailaudami ir gyvendami dorai, galime turėti ramybę ir klestėti.

Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite šitai:

Mozijo 26 skyrių išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: