Liai kei na Liaona, mai vei Joseph Brickey

27 ni Janueri–2 ni Feperueri

1 Nifai 16–22

“Au na Vakarautaka na Sala vei Kemudou”

Ni o vulica na 1 Nifai 16–22, vakasaqara na tikina eso era vakauqeti iko. E so na tamata era dau taleitaka me ra rokataka na veitikina oqori ena nodra ivolanikalou; e so tale era volavola ena vanua lala ena veitabana yadua. Vakasamataka se o na vola vakacava na veivakauqeti o ciqoma.

Vola na Veika o Uqeti Kina

Ena nodratou i lakolako ki na vanua yalataki, e yalataka vei iratou na veika oqo na Turaga: “Ka’u na vakarautaka na sala vei kemudou kevaka dou na muria na noqu ivakaro” (1 Nifai 17:13). E matata sara, ni yalayala oqori e sega ni kena i balebale ni na rawarawa na ilakolako—era veiba tikoga na lewe ni vuvale, e ramusu na vucu, era sotava tiko na dredre na tamata ka ra mate, ka gadrevi me ratou tara e dua na waqa mai na yaya sega ni vakarautaki rawa tu. Ia, ena gauna era sotava kina na vuvale na dredre kei na itavi e voleka ni sega ni vakaoti rawa, e vakila tikoga o Nifai ni sega ni yawa mai vei iratou na Turaga. E kila o koya ni Kalou e “na karoni ira [na yalodina], ka vakaukauwataki ira, ka vakarautaka talega na sala me ra rawata kina na ka sa vakarota vei ira” (1 Nifai 17:3). Kevaka o vakataroga se cava e yaco kina na ka ca vei ira na tamata vinaka me vakataki Nifai kei na nona vuvale, ena rawa ni o kunea na rai titobu ena wase ni vola eso oqo. Ia e bibi cake mo raica, na veika era cakava na tamata vinaka ni yaco na veika ca.

Vakasama eso ni Vuli iVolanikalou Yadua

1 Nifai 16–18

Ni’u talairawarawa ki na ivakaro, ena vukei au na Kalou meu sotava na veibolebole e yaco mai.

Wase 16–18 ni 1 Nifai e vakamacalataki kina e vica na bolebole e sotava na matavuvale nei Nifai, oka kina na vucu e kamusu (raica na 1 Nifai 16:17–32), na mate nei Isimeli (raica na 1 Nifai 16:34–39), kena tarai e dua na waqa (raica na 1 Nifai 17:7–16; 18:1–4), na veiba ena loma ni vuvale (raica na 1 Nifai 18:9–22). E duidui vakacava na veika e vakayacora o Nifai mai na veika era kaya eso tale na lewe ni vuvale? Na cava na revurevu ni digidigi oya?

Ena rawa ni veivuke mo vola toka na veika o kunea ena dua na ituvatuva ka toka na veika oqo e cake: “Bolebole,” “Veika e tukuna/cakava o Nifai,” “Veika era Kaya na Tani,” kei na kena “iVatuka.” Na cava o nanuma e rawa ni yalodina tikoga kina o Nifai ena gauna era sega ni yalodina kina o ira na tani? Vakasamataka ena rawa ni vukei iko vakacava na ivakaraitaki i Nifai kei na nona vuvale ena nomu bolebole.

E rawa talega ni o sarava na vidio e veisemati ni iVola i Momani ena ChurchofJesusChrist.org se na app ni Gospel Library.

1 Nifai 16:10–16, 23–31; 18:11–22

E dusimaki au na Turaga ena veisala lalai ka rawarawa.

Ena gauna e liutaka kina na matavuvale i Liai ki na Lekutu, e sega ni vakarautaka vei iratou o Koya e dua na ituvatuva matata ni lakolako ki na vanua yalataki. Ia, e solia vei Liai na Liaona o Koya me dusimaka na nona vuvale ena veisiga yadua me yaco ki na nodratou tikina. Na cava beka e sa solia vei iko na Tamada Vakalomalagi me vakarautaka vei iko na veidusimaki kei na veiliutaki? Na cava o nanuma ni kena i balebale “ni sa rawa vua na Turaga me vakayagataka na veika lalai me vakayacora kina na veika lelevu”? (1 Nifai 16:29).

Ni o wilika 1 Nifai 16:10–16, 23–31 kei na 18:11–22, vakasamataka mo cakava e dua na ituvatuva ni vakavuvuli e vakaraitaka na sala e dusimaki ira kina na Luvena (me ivakaraitaki, ena 1 Nifai 16:10 e rawa ni vakavulica ni rawa ni dusimaki keda ena sala e sega ni namaki na Kalou). Na cava soti o sa sotava ena vakamuri ni vakavuvuli oqo?

Raica talega na Alama 37:7, 38–47; Vunau kei na Veiyalayalati 64:33–34.

Kevaka Dou sa Vakarau Mo Dou Kakua ni Rere, mai vei Clark Kelley Price

1 Nifai 19:23–24; 20–22

Au rawa ni vakatautauvatataka vei [au] na ivolanikalou”.

E volavola vei ira na kawa i Isireli o Aisea, ka raica o Nifai ni sa oka saraga kina vakatabakidua na nona matavuvale—ka oka talega kina o iko (raica na 1 Nifai 19:23–24). Me baleta na nona vakayagataka o Nifai na vosa i Aisea, e kaya kina o Peresitedi Henry B. Eyring, “Au wilika na vosa i Aisea … ena kila-vakasama ni digia o koya na veitikina ena Aisea, ka’u sega soti ni leqataka na kena raitayaloyalotaki, ka kauta vakadodonu sara ki lomaqu me vakaga e vosa tiko vei au na Turaga” (“The Book of Mormon Will Change Your Life,” Ensign, Feb. 2004, 10).

Ni tiko ena noqu vakasama na vosa nei Peresitedi Eyring, vakasamataka na veitaro eso oqo ni o wilika na wase 20–22:

1 Nifai 20:1–9.Na malanivosa cava so ena veitikina oqo e vakamacalataki ira na kawa i Isireli? Era vakamacalataki Lemani kei Lemueli vakacava? Na cava eso na ivakaro kei na veika o rawa ni bulataka o kunea vakataki iko?

1 Nifai 20:17–22.E liutaki ira vakacava na kawa i Isireli na Turaga? E liutaka vakacava na matavuvale i Liai? E dusimaki iko vakacava o Koya?

Na cava tale o kunea ena 1 Nifai 20–22 e cakava mo vakila ni vaka ga e vosa tiko vei iko na Turaga? E vukei iko vakacava na itukutuku nei Nifai ena wase 22 mo kila vakavinaka na parofisai eso nei Aisea?

1 Nifai 21

Ocei na kawa i Isireli kei na Matanitu Tani?

Na kawa i Isireli era kawa nei Jekope na parofita ni Veiyalayalati Makawa, ka soli vua na yaca o Isireli mai vua na Turaga (raica na Na iVakatekivu 32:28; 35:10, raica talega na Bible Dictionary, “Israel”). E vakayacora eso na veiyalayalati na Turaga kei Isireli, ka ra vakatokai na nona kawa me tamata ni veiyalayalati ni Kalou. Ia, ni oti e vica vata na itabatamata, e vuqa vei ira era vuki tani mai vua na Turaga ka ra sa mai veiseyaki e vuravura.

Na vosa na Matanitu Tani ena veitikina oqo e tukuni ira tiko na tamata era se bera ni tiko vei ira na kosipeli (raica na Bible Dictionary, “Gentile”). E vakavulica o Aisea ena iotioti ni gauna edaidai ena soli vei ira na Matanitu tani na kosipeli ka me ra na vakaitavi ena veivakavulici kei na vakumuni ni kawa i Isireli (raica na 1 Nifai 21:22; 22:8–12; raica talega na Aisea 60; 66:18–20).

Eso na Vakasama me baleta na Vuli iVolanikalou Vakavuvale kei na Lotu Vakavuvale

Ni o wilika na ivolanikalou kei na nomu vuvale, ena rawa ni vukei iko na Yalo mo kila na ivakavuvuli cava mo vakabibitaka ka veivosakitaka me rawa ni sotavi kina na gagadre ni nomu vuvale. Oqo e vica na vakasama.

1 Nifai 17:1-6, 17–22

Ena rawa beka ni vakatautauvatataka na nomu vuvale na itukutuku nei Nifai me baleta na nodratou ilakolako ena lekutu (raica na 1 Nifai 17:1–6) kei na itukutuku nei rau na tuakana (raica na 1 Nifai 17:17–22). Na cava beka e duidui kina na nodratou raica na veika e yaco oqo? Na cava eda rawa ni vulica mai vei Nifai me dei tikoga na noda rai?

1 Nifai 17:17–22; 18:9–16

Na cava na isau ni vuvu, veileti, kei na vosa kudrukudru ena dua na vuvale? Eda na rawa ni vorata vakacava na leqa oqo?

1 Nephi 19:22–24

E vakatautauvatataka na ivolanikalou o Nifai ki na nona vuvale “me rawa ni yaga vei [iratou] ka me rawa [ni ra] vuli kina” (1 Nifai 19:23). E tiko e vica vata na italanoa ena 1 Nifai 16–18 ena rawa ni vakatautauvatataka na nomu vuvale. E rawa beka ni dou vakatasuasuataka e dua na italanoa oqo ka veivosakitaka na sala e rawa ni yaga ki na nomudou vuvale.

1 Nifai 21:14–16

Ena rawa ni veivuke vakacava na itukutuku ni veitikina oqo ki vei ira era sa vakila ni ra sa guilecavi?

Me baleta na ikuri ni vakasama ni nodra vakavulici na gone, raica na ituvatuva ena macawa oqo ena Lako Mai, Mo Muri Au—Me Baleta na Lalai.

Vakavinakataki ni Vuli Yadudua

Kerea vua na Turaga me vukei iko. E soli na ivolanikalou ena ivakatakila, ka gadrevi na ivakatakila me rawa ni ra kila vakavinaka cake. E yalataka na Turaga, “Kevaka dou na … kerei au ena vakabauta, … ena vakatakilai vakaidina vei kemudou na veika oqo” (1 Nifai 15:11).

Eratou Vakaraitaka vei Au na iTovo Kaukauwa, mai vei Walter Rane