17–23 ni Feperueri

2 Nifai 11–25

“Eda Reki ena Vukui Karisito”

E vakatavulica o Nifai ni vosa nei Aisea e “macala vinaka kivei ira kece era sa vakasinaiti tu ena yalo ni parofisai” (2 Nifai 25:4). Ni o wilika, vakasaqara na yalo ni parofisai ena nomu vakarautaki iko vakayalo, ka vakarogoca na Yalo, ka vola na veika o vakauqeti kina.

Vola na Veika o Uqeti Kina

Na volavola ena peleti metali e sega ni ka rawarawa, ka volai koto ena peleti lailai i Nifai ni vakaiyalayala. Na cava na vuna e vakaocai koya kina o Nifai ena nona saga me vola e dua na iwase levu ni veika e vola tu ko Aisea ena nona itukutuku? E cakava me rawa ni “ra … marau ena vukudra na tamata kecega … na raica na vosa oqo” (2 Nifai 11:8). E rawa ni vakasamataki vakaoqo, na veisureti me wiliki na volavola nei Aisea sai koya na veisureti ni reki. E rawa ni o marau, me vakataki Nifai, ena parofisai nei Aisea me baleta na vakasokumuni kei Isireli, na lako mai ni Mesaia, kei na sautu ena gauna ni mileniumi e yalataki vei ira na yalododonu. E rawa ni o rekitaka ni ena veisiga “butobuto, kei na kabukabu ni yaluma,” e rawa ni o “raica e dua na rarama levu” (2 Nifai 18:22; 19:2). E rawa ni o rekitaka ni rawa ni o “takiva mai na wai mai na mata-ni-wai ni veivakabulai” (2 Nifai 22:3). Ena dua tale na kena itukutukuni, e rawa ni o “reki ena vukui Karisito” (2 Nifai 25:26).

Vakasama eso ni Vuli iVolanikalou Yadua

2 Nifai 11–25

Ena rawa vakacava niu kila vakavinaka cake na ivakavuvuli i Aisea?

E vakaraitaka o Nifai vei ira na so, “sa sega ni macala vinaka vei kemudou na vosa i Aisea” (2 Nifai 25:4). Ena rawa ni dina na veika oqo vei ira era sega ni kila vinaka na ivakarau vaka- Jiu makawa kei na ituvaki kei na veiyawaki ni vanua me vakataki Nifai (raica na 2 Nifai 25:6). Ia e soli vakasala vei keda o Nifai me vukei keda me vakaibalebale na volavola nei Aisea:

Mo “vakatautauvatataka nona vosa” vei iko (2 Nifai 11:2).E vuqa nai vakavuvuli nei Aisea e vakaibalebale ki na levu na ka, ka rawa ni vakayagataki talega ena levu na ituvaki. Me ivakaraitaki, na veika e vola o koya me baleta na veiseyaki kei na vakasokumuni i Isireli ena rawa ni vakauqeti iko mo vakasamataka nomu gagadre mo “kumuni vata” lesu vua na iVakabula.

Vakasaqara mo “vakasinaiti tu ena yalo ni parofisai” (2 Nifai 25:4).Na sala vinaka duadua mo kila vinaka na parofisai i Aisea sai koya mo vakasaqara na veivakauqeti ni Yalo. Masuta na veidusimaki vakayalo. Ena sega beka ni o rawa ni kila vakavinaka na veika kece, ia na Yalo ena rawa ni vukei iko mo vulica na veika o gadreva mo kila me baleta nomu bula ena siga nikua.

Ena rawa talega ni veivuke kevaka o raica na tikini volanikalou eso e veitokoni ena vuli, oka kina na ivakamacala leleka e ra, i kau ni wase, Dusidusi ki na iVolanikalou, kei na veika tale eso.

2 Nifai 11:2–8; 25:19–29

“Sai koya na sala dodonu mo dou vakabauta na Karisito.”

E vakamacalataka ka tinia talega na nona vosa me baleti Aisea o Nifai ena nona wasea na ivakadinadina baleti Jisu Karisito (raica na 2 Nifai 11:2–8; 25:19–29). Na cava o taleitaka me baleta nona ivakadinadina? Ni o vulica tiko na lesoni ni macawa oqo, vakasamataka na gagadre i Nifai me “vakauqeiti ira kina no[na] kawa … me ra vakabauti Karisito, ka vakaduavatataki tale kei na Kalou” (2 Nifai 25:23), ka raica talega na tikina eso e vakamasuti iko mo vakabauta ka vakamuri Jisu Karisito.

Ena rawa ni veivuke kevaka mo vakasamataka tiko ni vuqa na ivakavuvuli i Aisea e baleta na iVakabula era vakaraitaki ena ivakatakilakila. Me ivakaraitaki, e rawa ni o raica na ivakatakilakila ni Vakabula me vaka na turaga ni were-ni-vaini (raica na 2 Nifai 15:1–7), e dua na vatu (raica na 2 Nifai 18:14), kei na dua na cina (raica na 2 Nifai 19:2). Na cava eso tale na ivakatakilakila kei Jisu Karisito o ni kunea ena wase ni vola oqo? Na cava e vakavulica vei iko na ivakatakilakila eso oqo?

2 Nifai 12–13

O ira na vakavuravura kei na dodoka era na vakayalomalumalumutaki.

E raica oti o Nifai ni na qai vakavuna na qaciqacia na nodra lutu nona tamata (raica na 1 Nifai 12:19). Ka sega ni ka e vakidacalataki ni wasea vei ira nona tamata o Nifai na ivakaro ka tokaruataka o Aisea me baleta na qaciqacia. Ena wase 12 kei na 13, vakasaqara na vosa e vakayagataki me vakamacalataka na itovo qaciqacia, me vaka na vakacerecerei koya kei na dokadokai koya. Ena qai rawa ni o saga mo biuta vata ena nomu vosa na ivakaro eso oqo, me vaka ga ni o vola tiko e dua na ivakaro vei iko me qaqarauni ena vuku ni qaciqacia.

Raica talega na “Wase 18: Qarauna na Yaloviavialevu” (Nodra iVakavuvuli na Peresitedi ni Lotu: Ezra Taft Benson [2014], 229–40).

2 Nifai 12:2-5; 21:9-12; 22; 24:1–3

Ena gauna ni mileniumi, era na marautaka na tiko sautu na tamata ni Kalou.

Ena rawa ni veivuke mo raitayalotaki iko ena veika e sotava o Nifai kei ira nona tamata. Vakasamataka mada ni o dro mai Jerusalemi ena gauna sa vakarau vakarusai kina (raica na 2 Nifai 25:10), ka gauna oqo o sa tiki ni kena veiseyaki na kawa i Isireli. Na cava beka na veika e vakilai ni wiliki na ivakavuvuli i Aisea me baleta na kumuni kei Isireli ena veigauna ni mataka kei na gauna sautu ni Mileniumi? Me vaka ni da Yalododonu Edaidai, eda sa kacivi meda veivuke ena kena vakumuni na tamata ni Kalou ena i otioti ni gauna ena vakavakarau ki na veiliutaki vakamileniumi na Karisito. Ni o wilika na veitikina oqo, vakasamataka vakatitobu sara na veika o sa cakava tiko me veivuke ena kena vakavotukanataki na parofisai e vakamacalataki tiko. Na cava o sa vakauqeti kina mo cakava mo veivuke ena kena vakumuni na tamata ni Kalou?

Eso na Vakasama me baleta na Vuli iVolanikalou Vakavuvale kei na Lotu Vakavuvale ena Moniti

Ni o wilika na ivolanikalou kei na nomu vuvale, ena rawa ni vukei iko na Yalo mo kila na ivakavuvuli cava mo vakabibitaka ka veivosakitaka me rawa ni sotavi kina na gagadre ni nomu vuvale. Oqo e vica na vakasama.

2 Nifai 12:1–3

Kevaka o sa lako oti e valetabu—“na vakataudeitaki na ulunivanua ni vale ni Turaga”—ena rawa ni o wasea kei na nomu vuvale na kena sa vukei iko tiko na veiyalayalati ni valetabu mo “lakova na nona sala [na Turaga] .” Kevaka o se bera ni lesu mai valetabu, na nomu wilika na veitikina oqo ena rawa ni vakauqeta na veitalanoa me baleta na veika o rawa ni cakava mo vakavakarau mo ciqoma na veivakalougatataki ni valetabu.

2 Nifai 15:18–23

E rawa beka ni vakasamataka na nomu vuvale eso na ivakaraitaki ni gauna oqo me baleta na vakasama dukadukali e vakamacalataka tiko na veitikina oqo? Ena rawa vakacava ni da levea na veivakaisini ni vakasama veilecayaki eso me baleta na vinaka kei na ca?

2 Nifai 21

Kevaka e gadreva na nomu vuvale me kila vinaka na wase oqo (ka sala vata kei na Aisea 11), ena rawa talega ni o raica eso tale na vakasama titobu ena Vunau kei na Veiyalayalati 113:1–6, ka sauma kina na Parofita o Josefa Simici eso na taro me baleta na Aisea 11. Na cava eda sa vulica baleti Jisu Karisito mai na veitikina oqo?

2 Nifai 21:9

Na cava eso na ka eda rawa ni cakava ena veivukei me vakatawa na vuravura ena “nona kilai na Turaga”?

2 Nifai 25:23–26

Ena rawa ni o vukea vakacava na nomu lewenivuvale me ra “reki ena vukui Karisito”? E rawa ni o sureti iratou me vola ena tikini pepa na veika me baleta na iVakabula e kauta mai vei ira na reki. Na veilotu vakamatavuvale e tarava se vuli ivolanikalou vakamatavuvale, me qai wiliki e dua na tikini pepa oqori. E rawa ni vakuria tiko na lewenivuvale na tikini pepa ena loma ni yabaki.

Me baleta na ikuri ni vakasama ni nodra vakavulici na gone, raica na ituvatuva ena macawa oqo ena Lako Mai, Mo Muri Au—Me Baleta na Lalai.

Vakavinakataki ni Vuli Yadudua

Vakaraica na ivakarau. Ena ivolanikalou eda rawa ni kunea kina na veiwalewale eso e vakaraitaka na veika na ivakarau ni cakacaka ni Turaga. Me ivakaraitaki, ena 2 Nifai 11–25, o na vinakata beka mo kunea na iwalewale eso ka vakaraitaka na nona veivakaroti kei na veivosoti ni Turaga.

Valetabu e Panama City Panama. “Ni na vakataudeitaki na ulunivanua ni vale ni Turaga ena veiulunivanua, … ka ra na drodro yani kina na veimatanitu kecega” (2 Nifai 12:2).