Liepos 22–28. Apaštalų darbų 16–21. Viešpats mus pašaukė skelbti Evangeliją. „Ateik ir sek paskui mane“ – Sekmadieninei mokyklai. Naujasis Testamentas, 2019 (2019)
Liepos 22–28. Apaštalų darbų 16–21. „Ateik ir sek paskui mane“ – Sekmadieninei mokyklai, 2019
Liepos 22–28
Apaštalų darbų 16–21
Viešpats mus pašaukė skelbti Evangeliją
Prieš apžvelgdami šį planą, galvokite apie klasės narius ir pamaldžiai perskaitykite Apaštalų darbų 16–21. Toliau pateiktos idėjos gali papildyti Dvasios jums duotą įkvėpimą.
Užsirašykite įkvėptas mintis
Skatinkite dalytis
Galite paprašyti klasės narių papasakoti, kokios eilutės iš Apaštalų darbų 16–21 priminė, kaip jie patys dalijosi Evangelija.
Mokykite doktrinos
Mes, kaip Bažnyčios nariai, liudijame apie Jėzų Kristų ir dalijamės Jo Evangelija
-
Kadangi Apaštalų darbų 16–21 pasakojama apie dvi misionieriškas Pauliaus keliones, klasės nariai iš šių skyrių gali pasimokyti, kaip liudyti apie Jėzų Kristų ir dalytis Jo Evangelija. Paskatinti aptarti šią temą galėtumėte paprašę kelių narių ateiti į pamoką pasiruošus papasakoti, ką apie dalijimąsi Evangelija jie sužinojo, skaitydami Apaštalų darbų 16–21. Kad aptarimas būtų išsamesnis, jie taip pat galėtų pasidalyti kokiu nors teiginiu apie misionierišką darbą iš visuotinės konferencijos kalbos. Kalbą jie galėtų susirasti patys arba jūs galite pasiūlyti vieną iš rekomenduojamų skyriuje „Papildomos priemonės“.
-
Viena ryškiausių šių skyrių žinių yra apie Šventosios Dvasios vaidmens svarbą dalijantis Evangelija. Pavyzdžiui, klasės nariai galėtų rasti, kaip Apaštalų darbų 16:6–15 Šventoji Dvasia padėjo Pauliui ir Silui. Jie taip pat galėtų perskaityti 2 Nefio 33:1 bei Doktrinos ir Sandorų 42:14 ir papasakoti, kokias tiesas rado apie Šventosios Dvasios bendrystės svarbą dalijantis Evangelija (taip pat žr. vyresniojo Dalino H. Oukso citatą skyriuje „Papildomos priemonės“). Galbūt kas nors iš klasės narių galėtų pasidalyti patirtimi, kai Šventoji Dvasia padėjo jiems bandant pasidalyti Evangelija. Kaip mums pavyksta dalytis Evangelija su tais, su kuo mus suveda Viešpats? (Taip pat žr. Skelbti mano Evangeliją, 3–4.)
-
Kaip galite pasitelkti Pauliaus pavyzdį, kad padėtumėte klasės nariams įgyti drąsos dalytis Evangelija pajutus Dvasios raginimus? Galite kartu apžvelgti Raštų pasakojimus apie Pauliaus liudijimą, pavyzdžiui, jo išgyvenimus Makedonijoje (žr. Apaštalų darbų 16:19–34), Atėnuose (žr. Apaštalų darbų 17:16–34) ir Korinte (žr. Apaštalų darbų 18:1–11). Kas rodo Pauliaus ryžtą ir drąsą? Kokių doktrinų, suteikusių Pauliui drąsos liudyti, jis mokė (ir kurias gerai suprato)? Kodėl mes kartais bijome dalytis Evangelija ir kaip nugalėti šią baimę? Galbūt pamokoje galėtų apsilankyti nuolatiniai misionieriai ir papasakoti, kaip jie įgavo drąsos liudyti. Paraginkite mokinius pagalvoti, kaip jie galėtų sekti Pauliaus pavyzdžiu ir tapti drąsesni dalydamiesi liudijimu apie Kristų.
Mes esame dieviškos kilmės
-
Areopage Paulius apie Dangiškąjį Tėvą mokė mažai apie Dievo prigimtį nusimanančių žmonių grupę. Nagrinėdami šiuos mokymus klasės nariai gali perskaityti Apaštalų darbų 17:24–31 ir lentoje surašyti tiesas, kurias ras apie Dangiškąjį Tėvą, mūsų ryšį su Juo ir vienas kitu. Ar klasės nariai gali pasidalyti patirtimi, kai jautė, kad Pauliaus teiginys, jog Dievas „netoli nuo kiekvieno iš mūsų“, yra teisingas? (27 eilutė)
-
Drauge nagrinėdami šias eilutes, galite aptarti tiesą, kurios buvo mokoma 29 eilutėje, kad „mes esame dieviškos kilmės“, kuri reiškia, kad Dangiškasis Tėvas tiesiogine prasme yra mūsų dvasių tėvas. Kad tai padarytumėte, lentoje galite užrašyti: Kadangi esame Dievo vaikai, tai… ir Jei nežinotume, kad esame Dievo vaikai, tai… Paprašykite klasės narių pasiūlyti, kaip užbaigti šiuos sakinius. Pavyzdžiui, ko žinojimas, kad esame Dievo vaikai, moko mus apie Jį, apie save pačius ir apie tai, kaip turėtume elgtis vieni su kitais? Koks būtų mūsų gyvenimas, jeigu nežinotume apie mūsų tikrąjį ryšį su Dievu? Šis aptarimas gali pereiti į pokalbį apie tai, kaip padėti kitiems suprasti, jog jie yra Dievo vaikai. Aptarimą galėtų praturtinti vyresniojo Dalino H. Oukso teiginys iš skyriaus „Papildomos priemonės“.
Po krikšto turi būti suteikiama Šventosios Dvasios dovana
-
Apaštalų darbų 19 yra tinkama vieta pabrėžti, kaip svarbu po krikšto būti patvirtintam. Galite perskaityti šį pranašo Džozefo Smito teiginį: „Krikštas vandeniu yra tik pusė krikšto ir nieko vertas be antrosios pusės, tai yra be Šventosios Dvasios krikšto“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 93). Kaip Apaštalų darbų 19:1–7 patvirtina šį Džozefo Smito teiginį? Klasės nariams taip pat būtų naudinga Raštų rodyklėje susirasti skyrių „Dovana, Šventosios Dvasios“ ir paskaityti daugiau apie Šventosios Dvasios dovanos gavimo palaimas.
Skatinkite mokytis namuose
Kad paskatintumėte klasės narius kitą savaitę perskaityti Apaštalų darbų 22–28, užduokite jiems klausimą, panašų į šį: „Ką pasakytumėte, jei turėtumėte galimybę savo tautos vadovams papasakoti apie Evangeliją?“ Pasakykite jiems, kad skaitydami Apaštalų darbų 22–28 jie sužinos, ką Paulius pasakė vienam galingiausių jo laikų vadovų.
Papildomos priemonės
Kalbos apie misionierišką darbą
-
Dalinas H. Ouksas, Dalinimasis sugrąžintąja Evangelija, 2016 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.
-
Deividas A. Bednaris, Ateikite ir pamatykite, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.
-
Nylas L. Andersenas, Dievo liudytojas, 2016 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.
-
Mervinas B. Arnoldas, Gelbėti kitus – mes tai galime, 2016 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.
-
S. Gifordas Nylsenas, Paspartinkime Viešpaties žaidimo planą!, 2013 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.
Visi esame Dievo vaikai
„Šeima. Pareiškimas pasauliui“ skelbia amžinas tiesas apie mūsų giminystę su Dievu: „Visos žmogiškos esybės – vyrai ir moterys – sukurti pagal Dievo atvaizdą. Kiekvienas yra mylimas dvasinis dangiškųjų tėvų sūnus ar dukra, ir, kaip toks, kiekvienas turi dievišką prigimtį ir paskirtį“ (lds.org/languages/lit/lib/šeima).
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo, kaip svarbu suvokti save pirmiausia kaip dvasinius Dievo vaikus:
„Būkite atsargūs, kaip save charakterizuojate. Necharakterizuokite, ar neapibūdinkite, savęs atsižvelgdami į kokią nors laikiną savybę. Vienintelė savybė, kuri turėtų mus charakterizuoti, yra ta, kad esame Dievo sūnūs ir dukterys. Tas faktas viršija visas kitas charakteristikas, įskaitant rasę, profesiją, fizinius bruožus, pasiekimus ar netgi priklausymą kokiai nors religijai. […]
Turime pasirinkimo laisvę ir galime rinktis mus charakterizuojančias savybes. Bet turime žinoti, kad kai charakterizuojame, ar pristatome, save žemiškai arba kitu amžinojoje perspektyvoje nereikšmingu būdu, nukreipiame dėmesį nuo pačių svarbiausių mus nusakančių savybių ir per daug sureikšminame tai, kas santykinai nesvarbu. Tai gali nuvesti mus neteisingu keliu ir sutrukdyti mūsų amžinajam progresui“ (“Be Wise” [Brigham Young University–Idaho devotional, Nov. 7, 2006], byui.edu).
Mokymo tobulinimas
Įtraukite jaunimą aktyviai dalyvauti pamokoje. Jei mokote jaunimą, atminkite, kad dažniausiai jie gerai supranta, ką išgyvena jų bendraamžiai. Kai jaunimo atstovas liudija arba moko doktrinos, tai gali paliesti bendraamžius geriau, nei pavyktų jums. Suteikite jaunimui galimybių mokyti vieniems kitus. (Žr. Mokymas Gelbėtojo būdu, p. 28.)