Dievo liudytojas
Siūlau liautis kaltinti save dėl to, kad manote, jog nepakankamai dalinatės Evangelija. Verčiau melskite, kaip mokė Alma, progų „būti Dievo liudytojais“. Tai motyvuoja daug stipriau nei kaltės jausmas.
Pasaulis nepastebi didelės svarbaus Dievo darbo dalies. Šeštasis amžius prieš Kristų davė tokius gerbiamus mąstytojus kaip Konfucijus Kinijoje ir Buda Rytinėje Indijoje, tačiau Dievo kunigystės galią turėjo Danielius, pranašas, gyvenęs vergijoje Babilonijos karaliaus Nebukadnecaro valdymo metu.
Susirūpinęs dėl naktinio sapno karalius Nebukadnecaras pareikalavo, jog jo žiniai ir burtininkai pasakytų, ką jis susapnavo ir ką tas sapnas reiškia. Aišku, kad jie negalėjo karaliui pasakyti, ką jis susapnavo, tad ėmė protestuoti. „Žemėje nėra nė vieno, kuris galėtų patenkinti [šio ir bet kurio kito] karaliaus reikalavimą!“1 Karalius Nebukadnecaras įtūžo pamatęs, kad jie to padaryti negali ir paskelbė, kad visi jo patarėjai bus nužudyti.
Danielius, vienas iš karaliaus išminčių, meldė „dangaus Dievą pasigailėjimo […] dėl šios paslapties“.2
Įvyko stebuklas. Danieliui buvo apreikštas karaliaus sapnas.
Danielius buvo atvestas pas karalių. „Ar tu iš tikro gali papasakoti sapną, kurį aš mačiau, ir jį paaiškinti?“
Danielius atsakė:
„[Sapno, kurį sapnavai] neatskleis nei išminčiai, nei kerėtojai, nei magai […] .
Bet yra danguje Dievas, kuris gali apreikšti šiuos dalykus, ir jis atskleidė karaliui Nebukadnecarui, kas įvyks dienų pabaigoje. […]
Dangaus Dievas, – tarė Danielius, – įkurs karalystę [ją reiškė tas akmuo, atkirstas nuo kalno ne žmogaus rankomis, virtęs dideliu kalnu ir pripildęs visą žemę], kuri niekada nebus sunaikinta; […] [bet] tvers amžinai.
[…] Sapnas yra tikras, – tarė Danielius, – ir jo aiškinimas tikras.“3
Kai buvo pasakytas ir paaiškintas jo sapnas, karalius tvirtai pareiškė: „Jūsų Dievas yra dievų Dievas, karalių Viešpats.“4
Dievui stebuklingai įsikišus Danielius gavo apreiškimą apie ateitį, kai Jėzaus Kristaus Evangelija bus sugrąžinta į žemę, ir apie karalystę, pripildysiančią visą žemę, „kuri niekada nebus sunaikinta; […] [bet] tvers amžinai“.
Bažnyčios narių skaičius, kaip išpranašavo Nefis, paskutinėmis dienomis bus palyginti nedidelis, tačiau narių bus ant viso žemės veido, jais, kaip išpranašavo Danielius, bus pripildyta visa žemė, o kunigystės galia ir apeigos bus prieinamos visiems jų trokštantiems.5
1831 metais pranašas Džozefas Smitas gavo tokį apreiškimą: „Dievo karalystės [ir Izraelio surinkimo iš visų keturių žemės pusių] raktai įteikti žmogui žemėje, ir iš ten evangelija risis iki žemės pakraščių kaip akmuo, atkirstas nuo kalno ne žmogaus rankomis, risis, kol pripildys visą žemę.“6
Mūsų bendra atsakomybė
Izraelio surinkimas yra stebuklas. Tai tarsi milžiniška dėlionė, kuri galutinai bus sudėliota prieš pat šlovingus Antrojo atėjimo įvykius. Kaip galbūt sutrinkame išvydę kalną dėlionės dalių, taip turbūt ankstyvieji šventieji pavedimą nešti sugrąžintąją Evangeliją į visą pasaulį laikė beveik neįmanoma užduotimi. Tačiau jie pradėjo, po vieną asmenį, po vieną dėlionės dalį, į teisingas vietas dėlioti šio dieviško darbo kontūrus. Pamažu ne žmogaus rankomis atkirstas akmuo pradėjo riedėti pirmyn; pradžioje šimtai, paskui tūkstančiai, dešimtys tūkstančių ir dabar milijonai sandorą sudariusių pastarųjų dienų šventųjų visose tautose jungia šio nuostabaus darbo ir stebuklo dėlionės dalis.
Kiekvienas esame tarsi dėlionės dalis ir kiekvienas padedame rasti tinkamą vietą kitai svarbiai daliai. Šiame didingame darbe jūs esate svarbūs. Aiškiai matome, kas mūsų laukia ateityje. Matome, kad stebuklas tęsiasi ir kad Viešpats patarinėja mums užbaiginėjant likusias dėlionės vietas. Po to „didysis Jehova pasakys, kad darbas atliktas“7, ir didingai bei šlovingai sugrįš.
Prezidentas Tomas S. Monsonas yra pasakęs: „Laikas nariams ir misionieriams susitelkti, bendradarbiauti […] siekiant atvesti sielas pas Jį. […] Jis padės mūsų darbuose, jei Jo darbą vykdysime su tikėjimu.“8
Ši Dievo paskirta pareiga, kurią kadaise vykdė visų pirma nuolatiniai misionieriai, dabar yra mūsų visų pareiga. Visi norime dalintis sugrąžintąja Evangelija ir esu dėkingas, kad kas savaitę pasikrikštija tūkstančiai. Tačiau net esant šiai nuostabiai palaimai, rūpestis dėl savo brolių ir seserų bei mūsų troškimas patikti Dievui iššaukia primygtinį poreikį dalintis ir stiprinti Dievo karalystę visame pasaulyje.
Kaltės ribos
Netgi turėdami stiprų troškimą dalintis Evangelija, galite likti nepatenkinti savo pastangomis praeityje. Galbūt jaučiatės lyg draugas, pasakęs: „Jau kalbėjau su savo šeima ir draugais apie Bažnyčią, tačiau nedaug kas susidomėjo ir kaskart man tampa vis nedrąsiau. Žinau, kad turėčiau labiau pasistengti, tačiau nebežinau, ką daryti, ir jaučiu tik didžiulę kaltę.“
Pažiūrėkime, ar sugebėsiu padėti.
Kaltės jausmas yra svarbus, nes skatina mus keistis, tačiau toks jausmas ne visada naudingas.
Kaltės jausmas yra lyg akumuliatorius degalais varomame automobilyje. Jis gali apšviesti automobilį, užvesti variklį ir teikti energiją žibintams, tačiau jis neparūpins degalų automobiliui ilgoje kelionėje. Vien paties akumuliatoriaus neužtenka. Neužtenka ir vien kaltės jausmo.
Siūlau liautis kaltinti save dėl to, kad manote, jog nepakankamai dalinatės Evangelija. Verčiau melskite, kaip mokė Alma, progų „būti Dievo liudytojais visada ir visame, ir visur, [kad kiti būtų] išpirkti Dievo ir priskaičiuoti prie tų, iš pirmojo prisikėlimo, [ir] turėtumėte amžinąjį gyvenimą“9. Tai motyvuoja daug stipriau nei kaltės jausmas.
Buvimas Dievo liudytoju visada ir visur atsispindi mūsų gyvenimo būde ir kalboje.
Būkite atviri dėl savo tikėjimo Kristumi. Atsiradus progai pakalbėkite apie Jo gyvenimą, Jo mokymus ir Jo neprilygstamą dovaną visai žmonijai. Pasidalinkite Jo galingomis tiesomis iš Mormono Knygos. Jis yra mums pažadėjęs: „Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir aš išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje.“10 Pažadu jums, kad jei dažnai ir nuoširdžiai melsite progų „būti Dievo liudytojais“, tai tų progų tikrai bus ir sutiksite tiesos bei pažinimo ieškančių žmonių. Jei reaguosite į dvasinius kuždesius, tai Šventoji Dvasia jūsų žodžius nuneš prie kito žmogaus širdies, ir vieną dieną Gelbėtojas išpažins jus prieš savo Tėvą.
Grupinės pastangos
Dvasinis darbas padėti kam nors ateiti į Dievo karalystę yra grupinis darbas. Kaip įmanoma anksčiau įtraukite misionierius ir melskite Dangaus pagalbos. Tačiau atminkite, kad kito žmogaus atsivertimo laikas nevisiškai priklauso nuo jūsų.11
1991 m. vasarį susipažinome su Kamla Persande. Ji buvo kilusi iš Mauricijaus salos, studijavo mediciną Bordo universitete Prancūzijoje. Prieš tai su visa šeima meldėmės, kad su tiesos ieškančiu žmogumi galėtume pasidalinti Evangelija, tad ją mokėme savo namuose. Man teko privilegija ją pakrikštyti, tačiau Kamlos prisijungimo prie Bažnyčios istorijoje mes nebuvome didžiausią įtaką jai padarę žmonės. Jos pačios gimtinėje draugai, misionieriai ir net šeimos nariai buvo „Dievo liudytojais“ ir vieną dieną Prancūzijoje, pribrendus metui, Kamla nusprendė pasikrikštyti. Dabar, praėjus 25 metams, ją supa to sprendimo palaiminimai, o jos sūnus tarnauja misionieriumi Madagaskare.
Prašau savo pastangų su kitais dalintis Gelbėtojo meile nelyginti su išlaikytu ar neišlaikytu testu, kurio pažymys priklauso nuo to, kaip pozityviai jūsų draugai reagavo į jūsų išsakytus jausmus ar kvietimą susitikti su misionieriais.12 Žemiškomis akimis negalime matyti savo pastangų poveikio ir negalime numatyti, kada ir kas įvyks. Kai su kitu žmogumi pasidalinate Gelbėtojo meile, visuomet gaunate maksimalų įvertinimą.
Kai kurios vyriausybės apribojo misionierių darbą, tad mūsų kilniems nariams tenka rodyti dar didesnę drąsą būnant „Dievo liudytojais visuomet ir […] visur“.
Nadežda iš Maskvos Mormono Knygą dažnai įdeda į dovanų dėžutę ir dar prideda daug saldainių. Ji pasakojo: „Žmonėms pasakau, kad tai pati saldžiausia mano dovana jiems, kokią tik galiu įteikti.“
Netrukus po savo krikšto Ukrainoje, Svetlana nusprendė Evangelija pasidalinti su autobuse jos dažnai matomu vyriškiu. Kai vyriškis išlipo savo stotelėje, ji paklausė: „Ar norėtumėte daugiau sužinoti apie Dievą?“ Vyriškis sutiko. Misionieriai mokė Viktorą ir jis pasikrikštijo. Jis su Svetlana vėliau buvo užantspauduoti Fraibergo šventykloje Vokietijoje.
Būkite atsargūs, nes palaiminimai ateina netikėtais būdais.
Prieš septynerius metus mudu su žmona Keite Solt Leik Sityje susitikome su Diegu Gomezu ir jo nuostabia šeima. Jie su mumis atėjo į atvirų durų dienas šventykloje, tačiau mandagiai atsisakė mūsų kvietimo sužinoti daugiau apie Bažnyčią. Praeitą gegužę netikėtai sulaukiau Diego skambučio. Tam tikri jo gyvenimo įvykiai paklupdė jį ant kelių. Jis pats susirado misionierius, išklausė pamokas ir buvo pasiruošęs krikštytis. Praėjusio birželio 11-ą dieną aš su savo draugu ir bendru mokiniu Diegu Gomezu įbridome į krikšto vandenis. Jo atsivertimas vyko jo paties nustatytu laiku padedant ir paremiant daugybei kitų Dievo liudytojų.
Kvietimas jaunimui
Mūsų nepaprastiems jaunuoliams ir jauniems suaugusiesiems visame pasaulyje siunčiu ypatingą kvietimą ir iššūkį būti „Dievo liudytojais“. Jus supantys žmonės yra atviri dvasinėms temoms. Ar prisimenate tą dėlionę? Prie stalo ateinate ne tuščiomis rankomis, o su jums pavaldžia technika ir socialine žiniasklaida. Jūs mums reikalingi; Viešpats nori, kad jūs dar labiau įsitrauktumėte į šį didį darbą.
Gelbėtojas pasakė: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“13
Afrikoje, Azijoje, Europoje, Šiaurės, Centrinėje ar Pietų Amerikoje, Okeanijoje ir kitose pasaulio vietose gyvenate visai neatsitiktinai, nes Evangelija turi būti nešama „kiekvienai tautai, giminei, liežuviui ir liaudžiai“14.
„Dangaus Dievas, – tarė Danielius, – įkurs karalystę [ją reiškė tas akmuo, atkirstas nuo kalno ne žmogaus rankomis, virtęs dideliu kalnu ir pripildęs visą žemę], kuri niekada nebus sunaikinta; […] [bet] tvers amžinai.
[…] Sapnas yra tikras, ir jo aiškinimas tikras.“15
Užbaigsiu žodžiais iš Doktrinos ir Sandorų: „Šaukitės Viešpaties, kad jo karalystė plėstųsi žemėje, kad jos gyventojai ją priimtų ir pasiruoštų ateinančioms dienoms, kuriomis Žmogaus Sūnus nužengs [iš dangaus], apsirengęs savo šlovės skaistumu, kad pasitiktų Dievo karalystę […] žemėje.“16 Jėzaus Kristaus vardu, amen.