Džiaugsmas ir dvasinis išgyvenimas
Kada savo gyvenimą sutelkiame į Jėzų Kristų bei Jo Evangeliją, galime jausti džiaugsmą nepriklausomai nuo to, kas mūsų gyvenime vyksta ar nevyksta.
Mano brangūs broliai ir seserys, šiandien norėčiau aptarti vieną principą, nuo kurio priklauso mūsų dvasinis išgyvenimas. Daugėjant mus supančių tragedijų ir absurdo tas principas darysis vis svarbesnis.
Tai yra paskutinės dienos, todėl nė vienas iš mūsų neturėtų stebėtis matydamas, kad pildosi pranašystė. Daugybė pranašų, tarp jų Izaijas, Paulius, Nefis ir Mormonas, numatė, kad ateis sunkūs laikai1, kad mūsų laikais pasaulis bus sumaištyje2, kad žmonės „bus savimylos, […] nemeilūs, […] labiau linkę į malonumus negu į Dievą“3, kad daugelis taps Šėtono tarnais, palaikančiais priešininko darbą.4 Iš tiesų, jūs ir aš „grumiamės […] su […] šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis […] aukštumose“5.
Kas gali padėti mums, kai tarp tautų kyla konfliktai, bailūs teroristai kėsinasi į nekaltuosius ir korupcija vis labiau skverbiasi visur, pradedant verslu ir baigiant valdžia? Kas gali padėti mums įveikti asmeninius sunkumus ir negailestingą iššūkį gyventi šiomis paskutinėmis dienomis?
Pranašas Lehis mokė principo, kaip dvasiškai išgyventi. Pirma, prisiminkime jo aplinkybes. Jis buvo persekiojamas, nes skelbė tiesą Jeruzalėje, ir Viešpats jam įsakė palikti savo turtą ir su šeima bėgti į tyrus. Jis turėjo gyventi palapinėje ir išgyventi maitindamasis tuo, ką buvo galima rasti keliaujant nežinoma kryptimi. Jam taip pat teko matyti, kaip du jo sūnūs, Lamanas ir Lemuelis, sukilo prieš Viešpaties mokymus ir puolė savo brolius Nefį ir Samą.
Akivaizdu, kad Lehis patyrė priešpriešą, nerimą, širdgėlą, skausmą, nusivylimą ir liūdesį. Tačiau jis drąsiai ir besąlygiškai skelbė Viešpaties apreikštą principą: „Žmonės yra, kad galėtų džiaugtis.“6 Tik pamanykit! Iš visų žodžių, kuriais jis galėjo apibūdinti mūsų gyvenimo žemėje prigimtį ir tikslą, jis pasirinko žodį džiaugtis!
Gyvenime apstu visokių aplinkkelių ir akligatvių, išbandymų ir iššūkių. Kiekvienas turbūt yra išgyvenęs laikotarpius, kai kančia, sielvartas ir neviltis, regis, pasiruošę mus praryti. Tačiau mes esame čia, kad džiaugtumės?
Taip! Atsakymas yra tvirtas taip! Tačiau kaip tai įmanoma? Ir ką turime daryti, kad patirtume džiaugsmą, kurį Dangiškasis Tėvas yra paruošęs mums?
Eliza R. Snou, antroji visuotinė Paramos bendrijos prezidentė, labai įdomiai atsakė. Dėl Misūrio valstijoje liūdnai pagarsėjusio išnaikinimo įsako, išleisto labai sunkios 1838 m. žiemos pradžioje7, ji su kitais šventaisiais buvo priversta dar tą pačią žiemą išvykti iš valstijos. Vieną naktį Elizos šeima nakvojo mažoje ręstinėje trobelėje, kuria naudojosi pabėgėliai šventieji. Didžiąją rąstų tarpų užpildo dalį prieš juos gyvenusieji iškrapštė ir panaudojo ugniai įkurti, todėl tarp rąstų buvo tokios didelės skylės, kad pro jas galėtų pralįsti katė. Buvo labai šalta ir jų maistas suledėjo.
Tą vakarą mažoje trobelėje, kuri buvo maždaug 36 kvadratinių metrų dydžio, buvo susigrūdę maždaug 80 žmonių. Dauguma ištisą naktį sėdėjo arba stovėjo, stengdamiesi nesušalti. Lauke grupelė vyrų naktį praleido prie pleškančios ugnies, vieni giedojo giesmes, kiti kepė sušalusias bulves. Eliza taip rašė: „Nesigirdėjo jokių skundų – visi buvo džiugūs ir spręsdami iš šalies prašalaičiai mus būtų palaikę malonumų ieškančiais turistais, o ne gubernatoriaus ištremta grupe.“
Elizos pasakojimas apie tą varginantį, kaulus šaldantį vakarą buvo labai optimistiškas. Ji pareiškė: „Tai buvo labai džiugus vakaras. Niekas kitas, tik šventieji gali būti laimingi bet kokiomis aplinkybėmis.“8
Štai! Šventieji gali būti laimingi bet kokiomis aplinkybėmis. Mes galime džiaugtis nesėkmingą dieną, nesėkmingą savaitę arba nesėkmingais metais!
Mano brangūs broliai ir seserys, mūsų jaučiamas džiaugsmas yra mažai susijęs su mūsų gyvenimo aplinkybėmis ir labai susijęs su tuo, į ką yra sutelktas mūsų gyvenimas.
Kada savo gyvenimą sutelkiame į Dievo išgelbėjimo planą, ko mus ką tik mokė prezidentas Tomas S. Monsonas, ir Jėzų Kristų bei Jo Evangeliją, galime jausti džiaugsmą nepriklausomai nuo to, kas mūsų gyvenime vyksta ar nevyksta. Džiaugsmas kyla iš Jo ir dėl Jo. Jis yra viso džiaugsmo šaltinis. Tai jaučiame Kalėdų laikotarpiu, kai giedame: „Džiaukis, pasauli, Viešpats čia.“9 Ir mes tai jaučiame visus metus. Pastarųjų dienų šventiesiems Jėzus Kristus yra džiaugsmas!
Štai kodėl mūsų misionieriai išvyksta svetur skelbti Jo Evangeliją. Jų tikslas nėra padidinti Bažnyčios narių skaičių. Greičiau mūsų misionieriai moko ir krikštija10, kad pasaulio žmonėms neštų džiaugsmą!11
Kaip Gelbėtojas siūlo ramybę, „pranokstan[čią] bet kokį supratimą“12, Jis lygiai taip pat siūlo stiprų, gilų ir platų džiaugsmą, pranokstantį žmogaus logiką arba mirtingųjų suvokimą. Pavyzdžiui, atrodo neįmanoma jausti džiaugsmo, kada jūsų vaikas serga nepagydoma liga arba kada jūs netenkate darbo, arba kai jūsų sutuoktinis jus išduoda. Tačiau būtent tokį džiaugsmą siūlo Gelbėtojas. Jo džiaugsmas yra pastovus, patikinantis mus, kad „suspaudimai truks tik trumpą akimirką“13 ir bus pašvęsti mūsų labui.14
Tad kaip galime gauti tokį džiaugsmą? Galime pradėti „žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų“15 „dėl kiekvienos minties“16. Galime dėkoti Jam savo maldose ir laikytis su Juo ir mūsų Dangiškuoju Tėvu sudarytų sandorų. Mūsų džiaugsmas didės, jei Gelbėtojas taps mums realesnis ir maldausime, kad Jis suteiktų mums Savo džiaugsmo.
Džiaugsmas yra galingas, o susitelkimas į džiaugsmą į mūsų gyvenimą atneša Dievo galią. Kaip ir visuose dalykuose, Jėzus Kristus yra mūsų didžiausias pavyzdys, kuris „vietoj sau priderančių džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių“17. Tik pagalvokite! Kad galėtų ištverti pačią skausmingiausią kančią, kokia tik buvo patirta žemėje, mūsų Gelbėtojas susitelkė į džiaugsmą!
Ir koks džiaugsmas Jam priderėjo? Neabejotinai tai buvo džiaugsmas apvalyti, išgydyti ir stiprinti mus; džiaugsmas apmokėti visų, kurie atgailaus, nuodėmes; džiaugsmas suteikti jums ir man galimybę grįžti namo – švariems ir vertiems – gyventi su Dangiškaisiais Gimdytojais ir šeimomis.
Jeigu susitelksime į džiaugsmą, kuris ateis pas mus arba tuos, kuriuos mylime, ką galėsime ištverti, kas dabar atrodo per sunku, skausminga, baisu, neteisinga arba tiesiog neįmanoma?
Vienas tėvas dvasiškai pavojingoje situacijoje susitelkė į džiaugsmą galiausiai būti švariam ir teisiam prieš Viešpatį – džiaugsmą išsilaisvinti iš kaltės ir gėdos – ir džiaugsmą jausti dvasios ramybę. Tas susitelkimas suteikė jam drąsos savo žmonai ir vyskupui išpažinti savo problemą dėl pornografijos ir vėliau sekusios neištikimybės. Dabar jis laikosi visko, ką jam daryti patarė vyskupas, iš visos širdies stengdamasis atgauti savo brangios žmonos pasitikėjimą.
Viena mergina susitelkė į džiaugsmą išlikti lytiškai tyra, kad galėtų lengviau ištverti draugų patyčias, kai ji pasitraukė iš populiarios ir provokuojančios, bet dvasiškai pavojingos situacijos.
Vienas vyras, kuris dažnai žemino savo žmoną ir išliedavo pyktį ant savo vaikų, susitelkė į džiaugsmą būti vertam turėti Šventąją Dvasią savo nuolatine bendražyge. Tas susitelkimas padėjo jam nusivilkti prigimtinį žmogų18, kuriam jis per dažnai paklusdavo, ir padaryti reikiamus pakeitimus.
Vienas artimas kolega neseniai papasakojo man apie savo pastaruosius sunkių išbandymų kupinus du dešimtmečius. Jis sakė: „Išmokau kentėti džiaugdamasis. Mano kančios buvo prarytos Kristaus džiaugsmo.“19
Ką jūs ir aš galėsime ištverti, susitelkę į mums priderantį džiaugsmą?20 Kaip tuomet bus įmanoma atgailauti? Koks silpnumas taps stiprybe?21 Koks drausminimas taps palaima?22 Kokie nusivylimai ir netgi tragedijos išeis mums į gera?23 Kaip sunkiai galėsime tarnauti Viešpačiui?24
Uoliai susitelkdami į Gelbėtoją ir po to sekdami Jo telkimosi į džiaugsmą pavyzdžiu turime vengti to, kas gali sudrumsti mūsų džiaugsmą. Atsimenate antikristą Korihorą? Skleisdamas melą apie Gelbėtoją Korihoras keliavo iš vienos vietos į kitą, kol buvo atvestas prieš aukštąjį kunigą, kuris jo paklausė: „Kodėl tu vaikštai iškraipydamas Viešpaties kelius? Kodėl mokai šituos žmones, kad Kristaus nebus, drumsdamas jų džiaugsmą?“25
Viskas, kas yra priešinga Kristui arba Jo doktrinai, sudrums mūsų džiaugsmą. Tai bus žmonių filosofijos, kurių tiek daug internete ir tinklaraščiuose ir kurios daro tai, ką darė Korihoras.26
Jeigu žiūrėsime į pasaulį ir laikysimės jo laimės formulių,27 niekada nepažinsime džiaugsmo. Neteisieji gali patirti įvairias emocijas ir jausmus, bet jie niekada nepatirs džiaugsmo!28 Džiaugsmas yra dovana ištikimiesiems.29 Tai dovana, gaunama sąmoningai stengiantis teisiai gyventi, kaip mokė Jėzus Kristus.30
Jis mokė mus, kaip patirti džiaugsmą. Kai pasirinksime, kad Dangiškasis Tėvas būtų mūsų Dievas31, ir kai galėsime jausti Gelbėtojo Apmokėjimą, veikiantį mūsų gyvenime, prisipildysime džiaugsmo.32 Kaskart, kada ugdome savo sutuoktinį ir mokome savo vaikus, kaskart, kada kam nors atleidžiame arba ką nors prašome atleisti, galime jausti džiaugsmą.
Kiekvieną dieną, kai pasirinksime laikytis celestialinių įstatymų, kai laikysimės savo sandorų ir padėsime kitiems daryti tą patį, patirsime džiaugsmą.
Laikykitės šių psalmių autoriaus žodžių: „Nuolatos menu Viešpaties Artumą; jam esant mano dešinėje, niekada nedrebėsiu. […] [Jo] Artume – džiaugsmo pilnatvė.“33 Jei šis principas bus įtvirtintas mūsų širdyse, kiekviena diena gali būti linksmumo ir džiaugsmo diena.34 Tai liudiju šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.