Žvelk į knygą, žvelk į Viešpatį
Ar matote Mormono Knygą kaip savo sąvaros akmenį, savo dvasinės stiprybės centrą?
Merė Elizabeta Rolins
Mintyse įsivaizduoju, kaip jūs, auganti karta, stebite arba klausotės šios konferencijos kuriame nors pasaulio kampelyje. Noriu pasidalinti tikru pasakojimu, kuris gali būti jums ir pavyzdys, ir pamoka. Jis gali jums parodyti, kaip priartėti prie Viešpaties ir įgyti didesnės galios atsispirti pagundoms.
Tai pasakojimas apie Niujorke gyvenusią mergaitę, kurios tėvas su valtimi nuskendo didžiuliame ežere, kai jai nebuvo nė trejų. Jos mama su ja, vyresniu jos broliu ir jaunesne jos seserimi persikėlė į kitą miestą kitoje valstijoje gyventi pas savo tetą ir dėdę. Netrukus po to, kai jie atvyko, jų miestelį aplankė naujai įsteigtos religijos misionieriai ir nariai, kurie skelbė šlovingą žinią apie Evangelijos Sugrąžinimą. Jie dalinosi nepaprastu pasakojimu apie angelą, įteikusį senovinį metraštį jaunuoliui, vardu Džozefas Smitas, kuris tą metraštį išvertė Dievo galia. Du iš apsilankiusių svečių, Oliveris Kauderis ir Džonas Vitmeris, iš tiesų savo akimis buvo matę senovės metraštį, išraižytą ant metalo lakštų, o Vitmeris paliudijo, kad aukso plokšteles laikė savo rankose. Tas metraštis buvo neseniai išleistas knygos pavidalu, ir brolis Vitmeris atsinešė ją su savimi. Tos knygos pavadinimas, žinoma, buvo Mormono Knyga.
Išgirdusi kalbant apie tą knygą dvylikametė Merė savo širdyje pajuto kažką ypatingo. Nors Mormono Knyga buvo pakankamai stora, Merė troško ją perskaityti. Brolis Vitmeris išvykdamas paliko vieną brangų knygos egzempliorių broliui Izaokui Morliui, kuris buvo Merės dėdės draugas bei vietinis naujos bažnyčios vadovas.
Vėliau Merė rašė: „Nuvykau į [brolio Morlio] namus […] ir paprašiau parodyti knygą; [jis] įdavė ją man į rankas, [ir] žvelgdama į ją pajutau tokį troškimą skaityti, kad negalėjau susilaikyti nepaprašiusi jo leisti man parsinešti knygą namo ir paskaityti. […] Jis sakė, kad pats turėjo labai mažai laiko paskaityti bent kelis jos skyrius ir tik keliems broliams teko ją pamatyti, bet aš taip nuoširdžiai jos maldavau, kad jis galiausiai tarė: „Vaikeli, jei sugrąžinsi man šią knygą rytoj ryte iki pusryčių, gali ją neštis.“
Merė parlėkė namo ir ta knyga ją taip sudomino, kad beveik visą naktį nemiegojo ir skaitė. Kitą rytą, kai ji sugrąžino knygą, brolis Morlis tarė: „Spėju, kad neteko daug jos paskaityti“ ir „nemanau, kad pameni bent vieną jos žodį.“ Merė stryktelėjo ir iš atminties pacitavo pirmąją Mormono Knygos eilutę. Po to ji pasidalino pasakojimu apie pranašą Nefį. Vėliau Merė rašė: „Jis spoksojo į mane nustebęs ir tarė: „Vaikeli, neškis šią knygą namo ir pabaik skaityti, o aš galiu palaukti.“
Po kiek laiko Merė pabaigė skaityti knygą ir tapo pirmuoju savo miestelio gyventoju, perskaičiusiu visą knygą. Ji žinojo, kad šioje knygoje buvo tiesa ir kad ją atsiuntė Dangiškasis Tėvas. Žvelgdama į knygą, ji žvelgė į Viešpatį.
Po mėnesio jos namus aplankė ypatingas svečias. Štai ką Merė užrašė apie įsimintinus tos dienos įvykius: „Išvydęs mane [Džozefas Smitas] rimtai į mane pažvelgė. […] Po kelių akimirkų […] jis suteikė man nuostabų palaiminimą […] ir padovanojo man tą knygą bei pasakė, kad broliui Morliui duos kitą [egzempliorių]. […] Visi jautėme, kad jis buvo Dievo žmogus, nes jis kalbėjo su galia ir kaip turintis įgaliojimą.“
Ši mergina, Merė Elizabeta Rolins, matė daugybę kitų stebuklų savo gyvenime ir visada saugojo savo liudijimą apie Mormono Knygą.1 Šis pasakojimas turi man išskirtinę reikšmę, nes ji yra mano ketvirtos kartos teta. Per Merės pavyzdį ir kitus savo gyvenimo patyrimus supratau, kad niekada ne per anksti trokšti ir įgyti asmeninį liudijimą apie Mormono Knygą.
Tavo liudijimo sąvaros akmuo
Kiekvienas galite kažko pasimokyti iš Merės pasakojimo. Kiekvienas vaikinas ir mergina bei vaikas gali pajusti tai, ką jautė ji. Skaitydami Mormono Knygą ir melsdamiesi su troškimu sužinoti, ar ji yra tikra, jūs taip pat galite širdyse pajusti tai, ką pajautė Merė. Taip pat galite sužinoti, kad, stodami liudyti apie Mormono Knygą, pajusite tą pačią patvirtinimo dvasią. Šventoji Dvasia kalbės jūsų širdims. Tą pačią patvirtinimo dvasią galite pajusti klausydamiesi kitų liudijant apie Mormono Knygą. Kiekvienas iš šių dvasinių paliudijimų gali padėti Mormono Knygai tapti jūsų liudijimo sąvaros akmeniu.
Leiskite paaiškinti. Pranašas Džozefas Smitas, kuris Mormono Knygą išvertė „Dievo dovanos ir galios dėka“, sakė, kad Mormono Knyga yra „teisingiausia iš visų knygų žemėje ir mūsų religijos sąvaros akmuo“.2
Po pirmojo Mormono Knygos leidimo 1830 m. daugiau nei 174 milijonai egzempliorių buvo išleista 110-ia skirtingų kalbų, o tai rodo, kad Mormono Knyga vis dar yra mūsų religijos sąvaros akmuo. Bet ką gi tai reiškia kiekvienam iš jūsų?
Architektūroje sąvaros akmuo yra pagrindinė arkos vartų dalis. Tai pleišto pavidalo akmuo, esantis aukščiausioje centrinėje arkos vietoje. Tai pats svarbiausias akmuo, nes jis laiko abi arkos sienas ir neleidžia joms sugriūti. Taip pat tai konstrukcinė dalis, kuri užtikrina, kad būtų galima praeiti pro vartus arba pro ertmę, esančią po arka.
Pagal Evangeliją tai yra Viešpaties dovana ir palaiminimas, kad mūsų religijos sąvaros akmuo yra kažkas tokio apčiuopiamo, kaip Mormono Knyga, kurią galite paimti ir skaityti. Ar matote Mormono Knygą kaip savo sąvaros akmenį, savo dvasinės stiprybės centrą?
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas paaiškino tokius Džozefo Smito mokymus. Jis sakė: „Mormono Knyga yra mūsų religijos sąvaros akmuo dėl trijų priežasčių. Ji yra mūsų liudijimo apie Kristų sąvaros akmuo. Ji yra mūsų doktrinos sąvaros akmuo. Ji yra liudijimo sąvaros akmuo.“
Prezidentas Bensonas toliau mokė: „Mormono Knyga mus moko tiesos [ir] liudija apie Kristų. […] Bet tai dar ne viskas. Joje yra galia, kuri jūsų gyvenime pradės reikštis tą pat akimirką, kai pradėsite rimtai šią knygą studijuoti. Atrasite daugiau galios atsispirti gundymui. […] Atrasite galios išsilaikyti ankštame ir siaurame kelyje.“3
Mano asmeninis liudijimas
Man Mormono Knyga liudijimo sąvaros akmeniu tapo per kelerius metus ir tam tikrus patyrimus. Vienas stiprus mano liudijimą formuojantis atsitikimas įvyko tuomet, kai tarnavau misionieriumi savo pirmajame rajone – Kumamoto mieste, Japonijoje. Kartu su porininku skelbėme Evangelijos žinią eidami nuo vienų durų prie kitų. Sutikau senolę, kuri mandagiai mus pakvietė užeiti į jos namus, japoniškai vadinamus genkan. Karštą dieną ji pasiūlė atsigaivinti šaltu gėrimu. Japonijoje buvau praleidęs dar nedaug laiko, buvau neseniai baigęs skaityti Mormono Knygą ir meldęs tvirto žinojimo apie Mormono Knygos tikrumą.
Kadangi Japonijoje buvau dar naujokas, silpnai tekalbėjau japoniškai. Tiesą sakant, manau, kad toji moteris mažai ką tesuprato, ką sakiau. Apie Mormono Knygą pradėjau ją mokyti pasakodamas, kaip Džozefas Smitas iš angelo gavo ant plokštelių išraižytą senovės metraštį ir kaip jis išvertė jį Dievo galia.
Paliudijęs jai, kad Mormono Knyga yra Dievo žodis ir dar vienas Jėzaus Kristaus testamentas, savo širdyje pajutau stiprų dvasinį pojūtį bei šiltą paguodos ir ramybės jausmą, kuris Raštuose apibūdinamas kaip „deganti širdis“4. Tas jausmas galingai patvirtino man, kad Mormono Knyga išties yra Dievo žodis. Tą akimirką mane užplūdę jausmai buvo tokie stiprūs, kad mano akys prisipildė ašarų kalbant tai senolei iš Japonijos. Niekada nepamiršau to ypatingo tos dienos jausmo.
Jūsų asmeninis liudijimas
Kiekvienas iš jūsų taip pat galite gauti asmeninį liudijimą apie šią knygą! Ar suvokiate, kad Mormono Knyga buvo parašyta jums, jūsų laikams? Ši knyga yra vienas palaiminimų gyvenant, kaip mes vadiname, laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpyje. Nors Mormono Knygą užrašė įkvėpti senovės rašytojai – daugelis kurių buvo pranašai – jie ir jų amžininkai neturėjo privilegijos laikyti rankose užbaigtos knygos. Dabar jums visai nesunkiai pasiekiamas šventas metraštis, kurį pranašai, kunigai ir karaliai brangino, naudojo ir išsaugojo! Jūs turite privilegiją savo rankose laikyti užbaigtą Mormono Knygą. Įdomu tai, kad vienas iš Mormono Knygos pranašų, Moronis, matė mūsų laikus – jūsų laikus. Regėjime, prieš šimtus metų, jis matė net jus! Moronis rašė:
„Štai Viešpats parodė man didžius ir nuostabius dalykus apie tai, kas […] turi įvykti, tą dieną, kada šitie dalykai“ – tai yra Mormono Knyga – „ateis pas jus.
Štai aš kalbu jums, tarsi būtumėte čia, nors jūsų dar nėra. Bet štai Jėzus Kristus parodė man jus, ir aš žinau jūsų darbus.“5
Norėdamas padėti Mormono Knygai tapti jūsų liudijimo sąvaros akmeniu, siūlau jums iššūkį. Neseniai sužinojau, kad daug jaunimo praleidžia vidutiniškai septynias valandas per parą žiūrėdami į televizoriaus, kompiuterio ir išmaniųjų telefonų ekranus.6 Turint tai omenyje, ar padarysite keletą mažų pakeitimų? Ar iš viso to laiko, kurį skiriate socialiniams tinklams, internetui, kompiuteriniams žaidimams ir televizijai, dalį skirsite skaityti Mormono Knygą? Jei mano cituojama tyrimų informacija yra tiksli, tai nesunkiai rasite laiko studijuoti Mormono Knygą, net jei tai užims vos dešimt minučių jūsų dienos laiko. Be to, studijuoti galite taip, kad būtų malonu ir suprantama – savo įrenginyje ar paėmę knygą. Prezidentas Raselas M. Nelsonas neseniai perspėjo: „Niekada neturėtumėte Mormono Knygos skaitymo paversti varginančia pareiga, tarsi reiktų staigiai nuryti karčius gydytojo nurodytus vaistus.“7
Jei esate maži vaikai, tai ją galite skaityti kartu su tėveliais, seneliais ar šeimos nariu. Jei kartais koks sunkiau suprantamas skyrius, eilutė ar Raštų dalis ims atgrasyti jus nuo skaitymo, pereikite prie kitos dalies. Mintyse matau jus sekančius Merės pavyzdžiu. Mintyse matau, kaip džiugiai randate laiko ir vietą paskaityti Mormono Knygą. Matau, kaip randate atsakymus, jaučiate vadovavimą ir įgyjate asmeninį liudijimą apie Mormono Knygą ir Jėzų Kristų. Žvelgdami į knygą, žvelgsite į Viešpatį.
Skaitydami šios brangios knygos skyrius beveik kiekviename puslapyje sutiksite savo mylimą Gelbėtoją, Viešpatį Jėzų Kristų. Yra paskaičiuota, kad kokia nors forma Jo vardas naudojamas kas 1.7 eilutės.8 Pats Kristus liudijo apie jos tikrumą šiais laikais, sakydamas: „Kaip jūsų Viešpats ir jūsų Dievas gyvas, ji yra tikra.“9
Esu dėkingas už kvietimą ir pažadą, Viešpaties duotą per pranašą Moronį kiekvienam iš jūsų – ir kiekvienam, kuris skaitys Mormono Knygą. Užbaigsiu perskaitydamas šį kvietimą bei pažadą ir pridėsiu savo liudijimą: „Ir norėčiau jus paraginti, kad gavę juos [Mormono Knygą], paklaustumėte Dievą, Amžinąjį Tėvą, [Jėzaus] Kristaus vardu, argi jie nėra tikri; ir jei paklausite nuoširdžiai, su tikru ketinimu, tikėdami Kristų, jis apreikš jums apie jų tiesą Šventosios Dvasios galia.“10
Aš liudiju apie Evangelijos Sugrąžinimą šiomis pastarosiomis dienomis ir apie Mormono Knygą – apčiuopiamą šio Sugrąžinimo įrodymą. Kaip prieš beveik du šimtmečius šios knygos žodžiai įkvėpė dvylikametę mergaitę priimti atkurtąją Jėzaus Kristaus Bažnyčią, taip tiesos, kurias rasite knygoje, panašiu būdu pakylės ir įkvėps jus. Jos sustiprins jūsų tikėjimą, pripildys jūsų sielą šviesos ir paruoš jus ateičiai, kurią vargu ar galite suvokti.
Šios knygos lapuose rasite Dievo begalinę meilę ir nesuvokiamą šlovę. Jei stengsitės gyventi pagal šios knygos mokymus, tai jūsų džiaugsmas plėsis, jūsų supratimas augs ir jums atsiskleis atsakymai į ieškomus klausimus dėl daugybės patiriamų mirtingojo gyvenimo iššūkių. Žvelgdami į knygą, žvelgsite į Viešpatį. Mormono Knyga yra apreikštasis Dievo žodis. Tai visa širdimi ir siela liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.