Principai ir pažadai
Rūpinkimės savo kūnais ir protais laikydamiesi principų, išdėstytų Išminties Žodyje, Dievo duotame plane.
Šį vakarą, broliai, kalbėdamas jums meldžiu mūsų Dangiškojo Tėvo vadovavimo.
1833 m. Viešpats pranašui Džozefui Smitui apreiškė sveikos gyvensenos planą. Tas planas aprašytas 89-ame Doktrinos ir Sandorų skyriuje ir vadinamas Išminties Žodžiu. Jis konkrečiai nurodo, kokį maistą vartoti, ir draudžia vartoti mūsų kūnams žalingas medžiagas.
Paklūstantiems Viešpaties įsakymams ir ištikimai gyvenantiems pagal Išminties Žodį yra pažadėti tam tikri palaiminimai, apimantys gerą sveikatą ir didesnę fizinę ištvermę.1
Neseniai skaičiau tikrą istoriją, kaip šie pažadėti palaiminimai pasireiškė stulbinančiomis aplinkybėmis. Ištikimas Bažnyčios narys Džonas A. Larsenas Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Jungtinių Valstijų pakrantės apsaugos karo laive Kambrija. Mūšio Filipinuose metu pasiekė žinia apie besiartinančią bombonešių ir kamikadzių valdomų naikintuvų eskadrilę. Buvo įsakyta nedelsiant evakuotis. Kadangi karo laivas Kambrija jau buvo išvykęs, Džonas ir trys jo bendražygiai susirinko įrangą ir nuskuodė į pakrantę tikėdamiesi pakliūti į vieną iš išvykstančių laivų. Jų laimei, desantinis laivas dideliu greičiu juos nugabeno iki paskutinio išvykstančio laivo. To laivo įgula, stengdamasi evakuotis kaip įmanoma greičiau, buvo labai užimta denyje, todėl teturėjo laiko permesti per bortą virves keturiems vyrams, tikėdamasi, kad šiems pavyks užsiropšti ant denio.
Džonas, nešinas sunkia radijo įranga ir įsitvėręs į dvylikos metrų ilgio virvės galą, kabėjo už laivo, jau plaukiančio į atvirus vandenis, borto. Jis pradėjo rankomis ropštis virve suvokdamas, kad, jei kuri ranka nuslys, jis beveik neabejotinai žus. Įveikęs tik trečdalį atstumo, jis jautė, kad rankos dega iš skausmo. Dėl didelio nuovargio jis jautė, kad daugiau nebegali išsilaikyti.
Išsekus jėgoms ir mąstant apie baisią lemtį, Džonas tyliai šaukėsi Dievo, sakydamas Jam, kad visada laikėsi Išminties Žodžio ir dorai gyveno, o dabar jam žūtbūtinai reikėjo pažadėtų palaiminimų.
Vėliau Džonas pasakojo, kad baigęs melstis jis pajuto didžiulį jėgų antplūdį. Ėmęs vėl ropštis virve, jis tarsi skriejo ja. Pasiekęs denį kvėpavo normaliai ir nebuvo uždusęs. Jis gavo sustiprintos sveikatos ir fizinės ištvermės palaiminimus, pažadėtus Išminties Žodyje. Tądien ir likusį savo gyvenimą, jis dėkojo savo Dangiškajam Tėvui už atsaką į jo žūtbūtinį pagalbos maldavimą.2
Broliai, rūpinkimės savo kūnais ir protais laikydamiesi principų, išdėstytų Išminties Žodyje, Dievo duotame plane. Visa širdimi ir siela liudiju apie šlovingus palaiminimus, kurie mūsų laukia už paklusnumą. Meldžiu to Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus vardu, amen.