Šioje knygoje slypi galia
Didžiausia Mormono Knygos galia yra jos poveikis artinant mus prie Jėzaus Kristaus.
1989 m. birželio 14 d. dėl tam tikros klaidingos informacijos apie Bažnyčią Ganos valdžia šioje Afrikos valstybėje uždraudė bet kokią Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios veiklą. Valdžia perėmė visą Bažnyčios turtą ir visa misionieriška veikla sustojo. Bažnyčios nariai, kurie tą laikotarpį vadino „įšaldymu“, stengėsi kiek įmanydami gyventi pagal Evangeliją be skyrių susirinkimų ar misionierių pagalbos. Yra daug įkvepiančių istorijų, kaip nariai išlaikė Evangelijos šviesą garbindami Dievą savo namuose ir rūpindamiesi vieni kitais kaip namų mokytojai ir lankančiosios mokytojos.
Galiausiai nesusipratimas buvo išspręstas. 1990 m. lapkričio 30 d. „įšaldymas“ baigėsi ir įprastinė Bažnyčios veikla atsinaujino.1 Nuo tada Bažnyčios ir Ganos valdžios santykiai buvo puikūs.
„Įšaldymą“ išgyvenę nariai gerai prisimena tuo neįprastu laikotarpiu gautus palaiminimus. Daugelio tikėjimas dėl patirtų negandų sustiprėjo. Tačiau vienas „įšaldymo“ palaiminimas atėjo neįprastu būdu.
Nikolas Ofosu-Hene buvo jaunas policininkas, paskirtas „įšaldymo“ metu saugoti PDŠ susirinkimų namus. Jo pareiga buvo saugoti pastatą naktį. Vos tik atvykęs į susirinkimų namus Nikolas pamatė išmėtytus daiktus: netvarkingai mėtėsi popierius, knygos ir baldai. Toje netvarkoje jis pastebėjo Mormono Knygos egzempliorių. Jis bandė į tą knygą nekreipti dėmesio, nes jam buvo pasakyta, kad ji buvo blogis. Tačiau ji keistai jį traukė. Galiausiai Nikolas daugiau nebegalėjo nekreipti į ją dėmesio. Jis ją paėmė į rankas. Pajuto raginimą pradėti skaityti. Jis skaitė visą naktį, o jam skaitant skruostais riedėjo ašaros.
Pirmą kartą ją paėmęs jis perskaitė visą 1 Nefio knygą. Antrą kartą ją paėmęs perskaitė visą 2 Nefio knygą. Pasiekęs 2 Nefio 25 skyrių, jis perskaitė tokius žodžius: „Ir mes kalbame apie Kristų, mes džiūgaujame Kristumi, mes pamokslaujame apie Kristų, mes pranašaujame apie Kristų, ir mes rašome sulig savo pranašystėmis, kad mūsų vaikai žinotų, į kokį šaltinį jie gali žvelgti savo nuodėmių atleidimo.“2
Tą akimirką Nikolas taip stipriai pajuto Dvasią, kad pradėjo kūkčioti. Jis suvokė, kad skaitydamas juto kelis dvasinius patvirtinimus, jog ta knyga buvo pati teisingiausia kada nors jo skaityta Raštų knyga. Jis suvokė, kad pastarųjų dienų šventieji priešingai tam, ką jis buvo girdėjęs, stipriai tikėjo Jėzų Kristų. „Įšaldymui“ pasibaigus ir misionieriams grįžus į Ganą, Nikolas, jo žmona ir vaikai prisijungė prie Bažnyčios. Kai mačiau jį praeitais metais, jis buvo aukštas policijos pareigūnas ir tarnavo Bažnyčios Temalos Ganos apygardos prezidentu. Jis sako: „Bažnyčia pakeitė mano gyvenimą. […] Dėkoju Visagaliui Dievui, kad atvedė mane į šią Evangeliją.“3
Alibertas Deivisas, kitas ganietis, kartu su draugu vyko į vienus iš mūsų susirinkimų namų, kuriuose jo draugas dalyvavo prezidentūros susirinkime. Laukdamas savo draugo Alibertas skaitė netoliese pastebėtą knygą. Susirinkimui pasibaigus, Alibertas norėjo tą knygą nusinešti namo. Jam buvo leista pasiimti ne tik tą knygą, bet ir Mormono Knygą. Grįžęs namo jis pradėjo skaityti Mormono Knygą. Jis negalėjo jos išleisti iš rankų. Jis skaitė prie žvakių šviesos iki 3-ios valandos ryto. Taip jis darė kelias naktis, priblokštas to, ką skaitė ir ką jautė. Dabar Alibertas yra Bažnyčios narys.
Andželas Skarpula savo teologines studijas pradėjo gimtojoje Italijoje būdamas 10 metų. Galiausiai jis tapo kunigu ir su pasišventimu tarnavo savo bažnyčiai. Kažkuriuo momentu jo tikėjimas pradėjo svyruoti, jis ieškojo galimybės toliau studijuoti ir ją gavo. Tačiau kuo daugiau studijavo, tuo neramesnis darėsi. Tai, ką skaitė ir jautė, įtikino jį, kad buvo visuotinis atsimetimas nuo Jėzaus ir pirmųjų apaštalų mokytos tikros doktrinos. Andželas ieškojo tikros Dievo religijos įvairiuose tikėjimuose, bet daugybę metų jo paieškos buvo bevaisės.
Vieną dieną jis sutiko du Bažnyčios narius, padedančius misionieriams surasti daugiau žmonių, kuriuos galėtų mokyti. Jis pajuto, kaip jį traukė prie jų, ir džiugiai klausėsi jų žinios. Andželas noriai priėmė Mormono Knygą.
Tą patį vakarą jis pradėjo ją skaityti. Jį apėmė džiaugsmas. Per Dvasią Dievas suteikė Andželui vidinį patikinimą, kad Mormono Knygoje jis ras tiesą, kurios ieškojo daugybę metų. Jį apėmė malonus jausmas. Tai, ką jis perskaitė ir ką sužinojo iš misionierių, patvirtino jo išvadą, kad buvo visuotinis atsimetimas, bet jis taip pat sužinojo, kad į žemę yra sugrąžinta tikroji Dievo Bažnyčia. Netrukus Andželas pasikrikštijo Bažnyčioje.4 Kai pirmą kartą jį sutikau, jis buvo mūsų Bažnyčios Italijos Rimini skyriaus prezidentas.
Tai, ką Nikolas, Alibertas ir Andželas patyrė dėl Mormono Knygos, primena Parlio P. Prato patyrimą:
„Nekantraudamas atsiverčiau [knygą]. […] Skaičiau visą dieną; valgis buvo našta: visai nenorėjau valgyti; atėjus nakčiai miegas tapo našta, nes labiau norėjau skaityti, o ne miegoti.
Beskaitant Viešpaties dvasia nusileido ant manęs ir sužinojau, suvokiau, kad šioje knygoje parašyta tiesa, taip aiškiai ir akivaizdžiai, kaip tik žmogus gali suvokti ir žinoti, kad jis egzistuoja. Dabar mano džiaugsmas buvo pilnas ir mano džiaugsmo užteko padengti visus mano gyvenimo vargus, sielvartą ir aukas.“5
Vieniems žmonėms patyrimai pirmą kartą atvertus Mormono Knygą būna labai stiprūs, bet kitiems tiesos liudijimas ateina palaipsniui, kada jie skaito ir meldžiasi dėl jos. Kaip tik taip buvo ir man. Pirmą kartą skaičiau Mormono Knygą būdamas paauglys seminarijoje. Tai yra mano skaitytos Mormono Knygos egzempliorius. Negaliu pasakyti jums tiksliai, kada ar kur tai nutiko, bet kažkada skaitydamas pradėjau kai ką jausti. Kaskart atversdamas šią knygą jaučiau šilumą ir dvasią. Toliau skaitant tas jausmas stiprėjo. Tą jausmą toliau jaučiu iki šios dienos. Kaskart, kai atverčiu Mormono Knygą, tarytum įjungiu jungiklį – Dvasia užlieja mano širdį ir jausmus.
Dar kitiems liudijimas apie Mormono Knygą ateina labai lėtai, po daugybės maldų ir studijų. Vienas mano draugas skaitė Mormono Knygą ir stengėsi sužinoti, ar ji yra tikra. Jis pritaikė Moronio kvietimą klausti Dievo su nuoširdžia širdimi, su tikru ketinimu ir tikėjimu Kristumi, ar Mormono Knyga yra tikra.6 Tačiau jis ne iš karto gavo pažadėtą dvasinį atsakymą. Vis dėlto vieną dieną, kai stipriai susimąstęs važiavo automobiliu, Dvasia jam paliudijo apie Mormono Knygos tikrumą. Jis buvo toks laimingas ir priblokštas, kad atidarė automobilio langą ir visam pasauliui sušuko: „Ji yra tikra!“
Ar mūsų liudijimas apie Mormono Knygą ateina pirmą kartą ją atvertus, ar per ilgesnį laiko tarpą, bet jis veiks mus visas mūsų dienas, jeigu toliau skaitysime ją ir pritaikysime jos mokymus. Prezidentas Ezra Taftas Bensonas mokė: „Šitoje knygoje yra galia, kuri jūsų gyvenime pradės reikštis tą pat akimirką, kai pradėsite rimtai šią knygą studijuoti. Atrasite daugiau galios atsispirti pagundoms. Atrasite galios išvengti apgaulės. Atrasite galios išlikti ankštame ir siaurame kelyje.“7
Raginu kiekvieną, girdintį šią žinią, taip pat ir šiame susirinkime šįvakar susirinkusius Aarono kunigystę turinčiuosius, atrasti Mormono Knygos galią. Kaip prezidentas Tomas S. Monsonas ragino: „Skaitykite Mormono Knygą. Apmąstykite jos mokymus. Klauskite Dangiškąjį Tėvą, ar tai tiesa.“8 To proceso metu jausite Dievo Dvasią. Ta Dvasia prisidės prie jūsų liudijimo, kad Mormono Knyga yra tikra, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas ir kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra tikroji Dievo Bažnyčia žemėje. Tas liudijimas padės jums atsispirti pagundoms.9 Jis paruoš jus „did[žiam] šaukim[ui] […] stropiai dirbti Viešpaties vynuogyne“10. Jis bus tvirtas inkaras, kai jūsų tikėjimui išbandyti bus pasitelkti kaltinimai ir šmeižiantys pareiškimai, ir jis bus tvirtas pamatas, kai susidursite su klausimais, į kuriuos negalėsite atsakyti, bent jau iš karto. Galėsite atskirti tiesą nuo klaidos ir jausite Šventosios Dvasios patikinimą, ir vėl patvirtinantį jūsų liudijimą, kai visą savo gyvenimą toliau skaitysite Mormono Knygą.
Taip pat raginu visus tėvus, girdinčius arba skaitančius šią žinią, paversti Mormono Knygą svarbia jūsų namų dalimi. Kai mūsų vaikai augo, mes skaitėme Mormono Knygą valgydami pusryčius. Naudojome štai tokį skirtuką. Priekinėje pusėje yra prezidento Bensono pažadas, kad Dievas išlies palaimas ant mūsų, kai skaitysime Mormono Knygą.11 Galinėje pusėje yra šis prezidento Meriono Dž. Romnio, anksčiau tarnavusio patarėju Pirmojoje Prezidentūroje, pažadas: „Esu tikras, kad, jei savo namuose tėvai pamaldžiai ir reguliariai skaitys Mormono Knygą tiek patys, tiek su savo vaikais, tos didingos knygos dvasia persmelks mūsų namus ir visus juose gyvenančiuosius. […] Pasitrauks nesutarimo dvasia. Tėvai savo vaikams patars su didesne meile ir išmintimi. Vaikai labiau klausys ir seks savo tėvų patarimais. Išaugs teisumas. Mūsų namuose ir gyvenime suvešės tikėjimas, viltis ir meilė – tyra Kristaus meilė – ir tai atneš ramybę, džiaugsmą ir laimę.“12
Dabar, praėjus daugeliui metų nuo tada, kai mūsų vaikai išvyko iš namų ir augina savo vaikus, galime aiškiai matyti, kaip pildosi prezidento Romnio pažadas. Mūsų šeima tikrai nėra tobula, bet galime paliudyti apie Mormono Knygos galią ir palaiminimus, kuriuos į mūsų šeimos narių gyvenimą įnešė ir toliau neša jos skaitymas.
Didžiausia Mormono Knygos galia yra jos poveikis artinant mus prie Jėzaus Kristaus. Ji yra stiprus liudytojas apie Jį ir Jo išperkančiąją misiją.13 Per ją mes suprantame Jo apmokėjimo didingumą ir galią.14 Joje aiškiai mokoma Jo doktrinos.15 Dėl nuostabių prisikėlusio Kristaus apsilankymą pas nefitus aprašančių skyrių mes matome ir patiriame, kaip Jis mylėjo, laimino ir mokė tuos žmones, ir suprantame, kad Jis padarys tą patį mums, jeigu ateisime pas Jį gyvendami pagal Jo Evangeliją.16
Broliai, liudiju apie Mormono Knygos galią. Ar skaityčiau ją anglų, italų ar prancūzų kalba, išspausdintą ar elektroniniame įrenginyje, jaučiu tą pačią nuostabią dvasią, sklindančią iš jos skyrių ir eilučių į mano gyvenimą. Liudiju apie jos galią priartinti mus prie Kristaus. Meldžiuosi, kad kiekvienas iš mūsų pasinaudotų visa šioje nuostabioje Raštų knygoje slypinčia galia. Jėzaus Kristaus vardu, amen.