Darbuokitės, kad suprastumėte praeitį

Bažnyčios istorijos studijavimas gali padėti mums matyti Dievo ranką Jo vaikų gyvenimuose. Bažnyčios istorijoje gausu pasakojimų apie praeities pastarųjų dienų šventųjų tikėjimą, drąsą ir gerumą. Kartais joje taip pat atsiskleidžia jų žmogiškos silpnybės ir atsispindi sunkumai, su kuriais, stengdamiesi sekti Jėzumi Kristumi, susiduriame visi. Susidūrus su painiava Bažnyčios istorijoje ar sužinojus apie praeities dalykus, kurie neatitinka mūsų lūkesčių, mūsų tikėjimas gali susvyruoti.

Kiekvienas iš mūsų į naują istorinę informaciją reaguojame skirtingai. Klausimai, kurie nuliūdina vieną žmogų, kitam gali suteikti energijos. Visi supratimo siekiame, turėdami skirtingus lūkesčius, prielaidas, gyvenimišką patirtį ir žinias. Toliau išvardytų principų taikymas studijuojant istoriją gali padėti aiškiau ir konstruktyviau pažvelgti į praeitį:

Pripažinkime mūsų žinojimo ribas. Istorijos – tai praeities interpretacijos, paremtos išlikusiais ribotais šaltiniais. Apie praeitį galime drąsiai teigti daug dalykų. Bet yra ir daug kitų dalykų, kurių tiesiog nežinome. O turima informacija beveik visada duoda pagrindo daugiau nei vienai interpretacijai. Jei išliekame nuolankūs dėl to, ką manome žiną, būname atviresni naujiems paaiškinimams, kai atsiranda papildomų šaltinių. Atminkite, jog kartais mums tenka gyventi su tam tikru dviprasmiškumu ar netikrumu net tais klausimais, kurie, regis, tikrai svarbūs.
Tikėkitės pokyčių. Studijuodami praeitį kartais sužinome, kad taisyklės, mokymai ir idėjos, kurie, mūsų manymu, yra nesikeičiantys, iš tiesų yra gana nemažai pasikeitę. Pagrindiniai evangelijos principai yra amžini, bet tai, kaip laikui bėgant jie suprantami ir išreiškiami, atspindi apreiškimo gavimo pobūdį (eilutė po eilutės) ir nuolatinį žmonijos kultūrų keitimąsi. Besitęsiančio apreiškimo principas padeda mums susitvarkyti su šiais pokyčiais. Galite pastebėti, kad daugiau sužinojus apie daugelį pasikeitusių dalykų tampa lengviau atskirti tai, kas pastovu.
Atsižvelkite į aplinkybes. Kartą kažkas pasakė: „Praeitis – tai užsienio šalis, kurioje viskas daroma kitaip.“¹ Praeityje žmonės pasaulį suvokė kitaip nei mes. Pasakodami apie savo patirtį jie vartojo kitokius vaizdinius ir žodžius. Jei norime geriau suprasti gyvenusiųjų praeityje žodžius ir poelgius, taip pat turime suprasti kultūrą ir aplinkybes, kuriomis visa tai vyko. Tai nereiškia, kad kai ko iš praeities kultūrų negalime atmesti. Tiesą sakant, kai kuriuos praeities dalykus evangelija kviečia mus atmesti. Bet istorinių aplinkybių supratimas padeda mums vengti praeities žmonėms primesti mūsų dabartines pažiūras, nes tai apsunkintų supratimą.
Atminkite, kad žmonės daro klaidas. Pasakodami pasakojimus iš Bažnyčios istorijos esame linkę sutelkti dėmesį į didvyriškus poelgius ir laimingas pabaigas. Yra gera atminti žmones, kai jie elgėsi geriausiai, kaip galėjo. Bet kartais pamirštame, kad praeities pastarųjų dienų šventieji, įskaitant ir ankstyvosios Bažnyčios vadovus, buvo žmonės. Žmonės turi silpnybių. Jie daro klaidas. Jie nusideda. Atminkite, jog Dievas savo darbui atlikti naudoja netobulus žmones. Galime pasimokyti tiek iš jų atliktų darbų, tiek iš jų klaidų. Nors į sudėtingus Bažnyčios istorijos aspektus reikia žvelgti tiesmukai, nesutelkite į juos tiek dėmesio, kad pamestumėte iš akių tai, kas buvo gera ir gražu.
Saugokitės abejotinų interpretacijų. Ne visos praeities įvykių interpretacijos yra vienodai pagrįstos. Žmonės apie Bažnyčios istoriją išsako daug tvirtinimų, tiek palankių, tiek priešiškų, kurie neatitinka tikslumo, patikimumo ir teisingumo standartų. Tai ypač tinka amžiuje, kai bet kuris savo pažiūras gali paskelbti vos mygtuko spustelėjimu. Viešpats mums nurodė siekti išminties „iš geriausių knygų“². Būdami Bažnyčios istorijos tyrinėtojai galite naudoti tiek mokslo įrankius, tiek ir Šventosios Dvasios dovaną.

Svarbios Raštų ištraukos: 1 Nefio 11:17; Doktrinos ir Sandorų 88:118