Jono 6:22–58

„Aš esu gyvenimo duona!“

Kitą dieną po penkių tūkstančių pamaitinimo stebuklo daugelis ieškojo Jėzaus „ne todėl, kad ma[tė] ženklų, bet kad prisivalg[ė] duonos lig soties“, ir jų alkis grįžo (Jono 6:26). Gelbėtojas mokė juos: „Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks“ (Jono 6:35). Ši pamoka gali padėti jums nustatyti būdus, kuriais galite ateiti pas Gelbėtoją, kad Jis patenkintų jūsų dvasinius poreikius.

Pratimai raštu. Kvietimas raštu atsakyti į mąstymą skatinančius klausimus gali padėti mokiniams mąstyti giliau ir aiškiau. Kai prieš pasidalydami savo mintimis su klase mokiniai raštu atsako į klausimus, tai suteikia jiems laiko suformuluoti mintis ir gauti įkvėpimą iš Šventosios Dvasios.

Mokinių pasiruošimas. Pakvieskite mokinius pagalvoti apie Jėzų Kristų kaip simbolinę duoną ir pasiruošti pasidalyti savo įžvalgomis.

Galimos mokymosi užduotys

„Aš esu gyvenimo duona!“

Galite atnešti mokiniams valgyti duonos (ir, jei reikia, paruoškite alternatyvą mokiniams, kurie netoleruoja glitimo). Surašykite šiuos klausimus lentoje, kad mokiniai pamatytų juos atvykę. Pakvieskite juos pasinaudoti savo mintimis iš mokinių pasirengimo veiklos, kurios padėtų šios pamokos metu.

• Kaip manote, kiek duonos galėtumėte suvalgyti?

• Nepriklausomai nuo to, kiek jūs duonos šiuo metu suvalgėte, kas anksčiau ar vėliau atsitiks?

Kai Gelbėtojas pamaitino daugiau nei penkis tūkstančius žmonių, turėdamas tik penkis duonos kepalus ir dvi žuvis, kai kurie sureagavo į šį stebuklą prašydami Jo kito valgio, o ne dėl dvasinių priežasčių (žr. Jono 6:5–14). Jėzus pataisė tuos, kurie ieško Jo, kad gautų daugiau duonos, užuot ieškoję Jo dėl amžinojo gyvenimo. Jie suabejojo Jo tapatybe ir gebėjimu suteikti jiems amžinąjį gyvenimą (žr. Jono 6:30, 41–42).

Perskaitykite Jono 6:32, 35 ir sužinokite, kaip Gelbėtojas pataisė žmones. Savo Raštuose galite pasižymėti Gelbėtojo titulus: tikroji duona iš dangaus ir „gyvenimo duona“. Šiuos titulus galite pridėti prie žurnalo įrašo, pavadinto „Jėzaus Kristaus titulai ir vaidmenys“. (Galbūt pradėjote šį įrašą per pamoką apie Jono 1:1–51.)

• Kaip manote, kodėl Gelbėtojas save vadintų tikrąja duona iš dangaus arba „gyvenimo duona“?

• Ko jūs išmokote iš Jėzaus Kristaus 35 eilutėje ?

Jono 6:35 mokoma, kad jei ateiname pas Jėzų Kristų ir tikime Juo, Jis gali patenkinti mūsų dvasinį alkį ir troškulį.

Galite lentoje pakabinti arba užrašyti toliau pateiktus klausimus.

Savo studijavimo žurnale atsakykite į toliau pateiktus klausimus:

• Dėl kokių priežasčių jums kasdien reikia Jėzaus Kristaus? Kaip šiuo metu esate dvasiškai „alkanas“?

• Ką jūs šiuo metu darote, kad ieškotumėte Gelbėtojo pagalbos šiam alkiui numalšinti? Kas sekasi gerai? Kas nesiseka?

Tęsdami studijas, siekite Šventosios Dvasios įtakos, kad padėtų jums nustatyti būdus, kaip galite ateiti pas Gelbėtoją, kad Jis numalšintų jūsų dvasinį alkį.Perskaitykite Jono 6:47–58 , ieškodami, ką mus kviečia daryti Gelbėtojas ir ką Jis žada mainais. Pagalvokite, kaip šie kvietimai ir pažadai padeda jums geriau suprasti, kaip priimti Gelbėtojo dovaną numalšinti savo dvasinį alkį ir troškulį. Taip pat galite peržiūrėti filmuką „Aš esu gyvenimo duona“, esantį ChurchofJesusChrist.org, nuo 3:20 iki 5:08, ir tuo pačiu sekti savo Raštus. Galite sukurti tokią lentelę, kuri padėtų jums.

Galite pateikti šią lentelę lentoje ir užpildyti ją su visa klase. Keletas Gelbėtojo kvietimų yra tikėti Juo ( Jono 6:47) ir valgyti gyvenimo duoną ( 51 eilutė). Keletas pažadų apima amžinąjį gyvenimą ( 50 eilutė) ir Jo apsigyvenimą mumyse ( 56 eilutė).

Gelbėtojo kvietimai	Gelbėtojo pažadai

• Ko Jo kvietimai ir pažadai jus moko apie Jį?

Enoso pasakojimas Mormono Knygoje iliustruoja, kaip Gelbėtojas gali patenkinti mūsų dvasinį alkį. Pakvieskite mokinius perskaityti Enoso 1:1–8 ir pasidalyti tuo, ką atranda. Mokiniai galėtų aptarti, ką Enosas padarė, kad numalšintų alkį, ir kaip Viešpats palaimino Enosą. Mokiniai taip pat galėtų apmąstyti, kaip Enoso pavyzdys gali padėti jiems gauti dvasinio maisto iš Gyvenimo Duonos.

Gelbėtojo kūno ir kraujo valgymas

Daugelis žmonių, girdėję Gelbėtojo pamokslą, turėjo klausimų, ką reiškia valgyti Gelbėtojo kūną ir gerti Jo kraują (žr. Jono 6:52, 60).

Perskaitykite toliau pateiktus vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo žodžius, kad geriau suprastumėte, ką reiškia Gelbėtojo žodžiai ir kaip galime priimti Jo kvietimą.

Valgyti Jo kūną ir gerti Jo kraują – tai įspūdingas apibūdinimas to, kaip visapusiškai į savo gyvenimą – net į savo esybę – turime įsileisti Gelbėtoją, kad taptume viena. […]

Jo kūno ir Jo kraujo ragaujame tuomet, kai iš Jo gauname Apmokėjimo galią ir palaiminimus.

Kristaus doktrinoje paaiškinama, ką turime daryti, kad pelnytume apmokančiąją malonę. Reikia įtikėti ir tikėti Kristumi, atgailauti ir pasikrikštyti bei priimti Šventąją Dvasią, „ir tada ateina jūsų nuodėmių atleidimas ugnimi ir Šventąja Dvasia“ [ 2 Nefio 31:17 ]. […]

Kalbėjau apie Gelbėtojo apmokančios malonės priėmimą mūsų nuodėmėms ir tų nuodėmių dėmėms mumyse pašalinti. Tačiau perkeltine prasme Jo kūno valgymas ir Jo kraujo gėrimas turi platesnę reikšmę – įsisavinti Kristaus ypatybes ir savybes, nusivilkti prigimtinį žmogų ir tapti šventaisiais „per Viešpaties Kristaus apmokėjimą“ [ Mozijo 3:19 ]. […]

Valgyti Kristaus kūną ir gerti Jo kraują reiškia siekti šventumo.

(D. Todas Kristofersonas, „Gyvoji duona, nužengusi iš dangaus”, 2017 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)

• Kaip paaiškintumėte, ką reiškia valgyti Dievo Sūnaus kūną ir gerti Jo kraują?

• Kada jūs ar kiti laikėtės vyresniojo Kristofersono patarimo ir pajutote, kad Gelbėtojas numalšina dvasinį alkį? Ką tuo metu darėte tokio, kas, jūsų nuomone, pakvietė Gelbėtoją numalšinti jūsų alkį?

Įsivaizduokite, kad dalyvavote per Gelbėtojo pamokslą Jono 6:22–58 . Parašykite žurnalo įrašą, lyg jūs būtumėte patys ten buvę. Į savo įrašą įtraukite tokius dalykus:

1. ką sužinojote apie Gelbėtoją ir ką iš Jo išmokote;

2. bet kokie patyrimai, kuriuos turėjote, kai Jėzus Kristus pasirūpino jūsų dvasiniais poreikiais (ar bet kokie patyrimai, kuriuos turėjo kiti);

3. veiksmai, kuriuos jus įkvėpė padaryti Šventoji Dvasia ir kodėl.

Jei yra laiko, paskatinkite mokinius pasidalyti savo įrašais su klase, porose ar mažose grupėse. Galite užbaigti liudijimu apie Gelbėtoją kaip gyvenimo duoną ir pakviesti mokinius liudyti.

Komentarai ir pagalbinė informacija

Kodėl Jėzus galėjo sutelkti žmones į jų dvasinius, o ne į fizinius poreikius?

Vyresnysis Karlosas H. Amado, tarnaudamas Septyniasdešimties nariu, mokė:

Kaip Bažnyčia mes turime pamaitinti alkaną, palengvinti ligonio kančias, aprengti nuogą ir suteikti pastogę beturčiui. Pasninko atnašomis mes palengviname būtiniausias ir skubiausias narių reikmes, o gerovės planais padedame patenkinti ilgalaikius poreikius. Kilus stichinėms nelaimėms, per humanitarines tarnybas teikiame pagalbą mūsų broliams ir seserims, kurie nėra mūsų tikėjimo.

Neapleisdama šių laikinųjų poreikių, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia, pagal Viešpaties įsakymą, vykdo kilniausią ir didingiausią tarnystę – laimina visą žmoniją mokydama juos Kristaus doktrinos ir kviesdama juos priimti gelbstinčias apeigas, kad jie galėtų įgyti „nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“ ( Mozės 1:39).

(Karlosas H. Amado, „Tarnavimas – dieviška ypatybė”, 2008 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

Jono 6:56 . Ką turėjo omenyje Gelbėtojas, mokydamas, kad apsigyvens mumyse?

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

Viena yra žinoti, kad Jėzus Kristus atėjo į žemę mirti už mus – tai yra fundamentali ir pamatinė Kristaus doktrinos dalis. Tačiau mes taip pat turime įvertinti, kad Viešpats trokšta per Šventosios Dvasios galią gyventi mumyse – ne tik vesti mus, bet ir teikti mums galios.

(David A. Bednar, “The Atonement and the Journey of Mortality,” Ensign, April 2012, 42)

Papildomos mokymosi užduotys

Tėvas nori, kad visi ateitų pas Jo Sūnų ir būtų išgelbėti

Galite pakviesti mokinius studijuoti Jono 6:39–40 ir susieti šias eilutes su Mozės 1:39 ir Jono 3:16–17 . Pakvieskite juos pamąstyti, kaip šios eilutės padeda jiems geriau suprasti Dangiškojo Tėvo troškimą išgelbėti visus Jo vaikus. Jie galėtų sutelkti dėmesį į tai, ko šios eilutės ir jose esantys pažadai moko apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzaus Kristaus, kaip gyvenimo duonos, misiją.

Jono 6:24–27, 48–50 . Rinktis tai, kas dvasiška arba amžina, vietoj to, kas pasaulietiška arba laikina

Pakvieskite mokinius ieškoti šių eilučių ir apsvarstyti priežastis, kodėl renkamės pasaulietiškus ar laikinus, o ne dvasinius dalykus. Jie galėtų susieti šias eilutes su tokiomis Raštų ištraukomis, kaip 2 Korintiečiams 4:18 , Mozijo 2:41 , Doktrinos ir Sandorų 25:10 ir kitomis. Galite paprašyti jų išanalizuoti savo kasdienius sprendimus. Pakvieskite juos apmąstyti, ką jie žino apie Gelbėtoją ir išgelbėjimo planą, kuris galėtų padėti jiems daugiau susitelkti į dvasinius dalykus. Jie galėtų nustatyti būdus, kaip dvasiniams dalykams suteikti didesnį prioritetą nei iki šiol.

Jono 5:1–16 . „Ar nori pasveikti?“

Jei mokiniams praverstų mokytis apie Jėzų Kristų, išgydantį žmogų prie Betezdos tvenkinio, galite pasinaudoti šia mokymosi patirtimi vietoje vienos iš kitų pamokų.

Pakvieskite mokinius perskaityti Jono 5:2–9 , ieškant, kaip panaudotas žodis „pasveikti“ ar panaši frazė. Paklauskite, ką, jų manymu, reiškia šis žodis. Taip pat galite peržiūrėti vaizdo įrašą „Jėzus išgydo luošą žmogų šabo dieną“ (2:23), esantį ChurchofJesusChrist.org. Su mokiniais aptarkite, ką jie gali sužinoti ir ko išmokti apie Gelbėtoją, remdamiesi tuo, kaip Jis bendravo su šiuo žmogumi.

Perskaitykite 14 eilutę ir paklauskite, kaip ji papildo jų supratimą apie tai, ką reiškia „pasveikti“. Kuo neišpažintos per atgailą nuodėmės padariniai yra blogiau už žmogaus alinančią fizinę būklę 38 metus? Padėkite mokiniams suprasti, kad Jėzus Kristus, pagal savo išmintį, ne visada iš karto išgydo visas fizines negalias, kaip ir tą dieną išgydė ne visus (žr. 3 eilutę). Nepaisant to, mūsų mylintis Gelbėtojas gali ir padarys viską, kad išgydytų iš nuodėmės padarinių, jei atgailausite ir tikėsite Juo.