Luko 15
Palyginimai apie paklydėlius
Baigiantis Gelbėtojo žemiškajai tarnystei fariziejai ir Rašto aiškintojai skundėsi dėl Jėzaus bendravimo su muitininkais ir nusidėjėliais. Atsakydamas į jų nusiskundimus, Jėzus mokė palyginimų apie pasiklydusią avį, pamestą monetą ir sūnų palaidūną. Ši pamoka gali padėti jums atpažinti ir pajusti, kaip stipriai Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus myli ir vertina jus ir visus kitus.
Galimos mokymosi užduotys
Ko tai verta?
Skalėje nuo 1 iki 10, kur 1 reiškia mažai, o 10 – labai daug, kiek norėtumėte šių dalykų?
-
Jūsų mėgstamiausias desertas
-
Jūsų mėgstamiausias desertas, jei jis nukristų ant grindų
-
Jūsų mėgstamiausias desertas, jei kas nors ant jo užliptų
-
20 nominalo banknotas
-
20 nominalo banknotas, jei jis nukristų ant grindų
-
20 nominalo banknotas, jei kas nors ant jo užliptų
Akimirką pamąstykite, kaip ši užduotis gali būti susijusi su žmonių verte.
-
Kaip tai galime palyginti su tuo, kaip tiksliai žinome savo vertę?
-
Kodėl kartais jaučiame pagundą galvoti apie save ar kitus ir elgtis taip, tarsi mes ar jie būtų mažiau vertingi?
Pagalvokite, kaip elgiatės su tais, kuriems gali tekti atgailauti ir taisytis, įskaitant save. Studijuodami šią pamoką ieškokite tiesos apie tai, ką Viešpats jaučia tiems, kuriems reikia atgailauti, ir elgesį su jais.
Luko 15 skyriuje Jėzus mokė trijų palyginimų. Perskaitykite Luko 15:1–2 , ieškodami situacijos, kuri paskatino Gelbėtoją mokyti šių palyginimų. Atkreipkite dėmesį, kad muitininkai buvo žydai, kurie rinko mokesčius romėnams, todėl jų nekentė kiti žydai.
-
Ko iš šių eilučių galime pasimokyti apie Gelbėtoją? Kokiais atvejais kartais galime būti panašūs į fariziejus?
Jėzus Kristus į fariziejų ir Rašto aiškintojų skundus atsakė mokymu apie pasiklydusią avį, pamestą monetą ir sūnų palaidūną.
Paklydusi avis ir pamesta moneta
Perskaitykite arba peržiūrėkite palyginimą apie pasiklydusią avį ( Luko 15:4–7) arba palyginimą apie pamestą monetą ( Luko 15:8–10), ieškodami žodžių ar frazių, rodančių, kaip savininkas vertino tai, kas buvo pamesta.
-
Kurie žodžiai ar frazės rodo, kokią vertę savininkas teikė tam, kas buvo prarasta?
-
Kaip ta avis ar moneta šiuose palyginimuose gali reikšti asmenis?
-
Kaip, remiantis šiomis eilutėmis, jaučiasi padedantys surasti dvasiškai paklydusius žmones, kai nusidėjėlis atgailauja? Kaip jaučiasi Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus?
-
Ką iš šių palyginimų sužinote apie Gelbėtoją?
Sūnus palaidūnas
Trečiasis Luko 15 skyriaus palyginimas paprastai vadinamas palyginimu apie sūnų palaidūną (žodis palaidūnas reiškia švaistūną arba lengvabūdį). Tačiau šiame palyginime pasakojama apie du sūnus, kuriems reikėjo tėvo pagalbos. Studijuodami ieškokite tiesų, atskleidžiančių, ką Dangiškasis Tėvas jaučia dėl kokių nors priežasčių dvasiškai pasiklydusiems vaikams ir kaip su jais elgiasi.
Perskaitykite Luko 15:11–32, įsivaizduodami, kad tėvas šiame pasakojime yra Dangiškasis Tėvas. Pažymėkite žodžius ar frazes, atskleidžiančias, kaip Jis jaučiasi savo vaikų atžvilgiu. Sekdami Raštus, taip pat galite peržiūrėti vaizdo įrašą “The Prodigal Son” (liet. „Sūnus palaidūnas“) (5:33), kurį galima rasti svetainėje ChurchofJesusChrist.org.
Prisiminkite, kaip fariziejai kritikavo Gelbėtoją už tai, kad Jis priima nusidėjėlius ir valgo su jais.
-
Kaip manote, ko Gelbėtojas tikėjosi, kad fariziejai išmoks iš šio palyginimo?
-
Kaip manote, ką šiame palyginime jums svarbiausia suprasti ir prisiminti? Kodėl?
Iš šio palyginimo sužinome vieną tiesą: Dangiškasis Tėvas vertina ir myli visus savo vaikus ir laukia išskėstomis rankomis, kad priimtų tuos, kurie kreipiasi į Jį.
-
Kaip Luko 15 skyriaus palyginimai gali būti taikomi tiems, kurie yra dvasiškai pražuvę dėl nuodėmės, ir tiems, kurie gali jaustis kitokie, neįvertinti ar nepastebėti?
Mano asmeninės vertės pripažinimas
Savo studijavimo žurnalo puslapyje nupieškite paprastą piešinį, vaizduojantį piemenį, laikantį avį, arba tėvą, apkabinusį sūnų. Aplink šį piešinį užrašykite:
-
Žodžius ar frazes (įskaitant Luko 15 skyriaus), kurie primintų jums, kaip Dangiškasis Tėvas myli jus net tada, kai jums ir kitiems reikia atgailauti.
-
Būdus, kaip galite gailestingai elgtis su tais, kuriems reikia atgailauti, įskaitant save.
-
Galvodami apie tai, kaip elgiatės su savimi ir aplinkiniais, kaip norite pritaikyti tai, ko šiandien išmokote?
Komentarai ir pagalbinė informacija
Luko 15:7 . Ką Viešpats turėjo omenyje sakydamas „devyniasdešimt devyni teisieji, kuriems nereikia atgailos“?
Džozefas Smitas mokė, kad vienas iš būdų aiškinti palyginimą apie paklydusią avį yra palyginti devyniasdešimt devynias avis su fariziejais ir sadukiejais, kurie nemanė, kad jiems reikia ateiti pas Jėzų Kristų ir atgailauti (žr. History, 1838–1856 [Manuscript History of the Church], volume D-1, 1459, josephsmithpapers.org).
Kodėl taip svarbu ieškoti pasiklydusių, juos rasti ir globoti?
M. Raselas Balardas, Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas, mokė:
Kiekviena siela yra labai brangi mūsų Dangiškajam Tėvui. Niekada neturime pamiršti, kad per Apmokėjimą Viešpats Jėzus Kristus sumokėjo didelę kainą už kiekvieno iš mūsų atpirkimą. Jo kančia neturi būti veltui dėl to, kad nesugebame globoti ir mokyti tų, kurie stengiasi būti aktyvūs Bažnyčioje.
(M. Russell Ballard, “Are We Keeping Pace?”, Ensign, Nov. 1998, 8)
Luko 15:12–13 . Ką turėjo omenyje sūnus sakydamas: „Atiduok man priklausančią palikimo dalį“?
Pagal Gelbėtojo laikų papročius sūnus gaudavo palikimą tik po tėvo mirties. Sūnui reikalauti palikimo prieš tėvo mirtį (žr. Luko 15:12–13) būtų buvęs didžiulis nusižengimas. Sūnaus prašymas būtų buvęs suprastas kaip tėvo, namų, auklėjimo ir net visos bendruomenės atmetimas.
(New Testament Student Manual [2018], ChurchofJesusChrist.org)