Mato 7:1–5

Savo mokinius Gelbėtojas mokė teisti teisiai

Jėzus Kristus sėdi ant akmens Galilėjos ežero pakrantėje. Aplink Jį susirinkę gausybė žmonių. Žmonės klausosi Kristaus pamokslo. (Morkaus 4:1) (Luko 5:1)

Per Kalno pamokslą Savo mokinius Jėzus Kristus mokė teisti teisiai. Šioje pamokoje turėsite galimybę sužinoti, kaip teisti teisiai.

Mokinių pasiruošimas. Pakvieskite mokinius apmąstyti, ką jie žino apie sprendimus, kuriuos turi priimti, ir sprendimus, kurių turi saugotis ir nedaryti. Paraginkite juos pagalvoti apie klausimus, susijusius su sprendimu apie kitus.

Galimos mokymosi užduotys

Turėtume teisti teisiai

Kartu su klase perskaitykite šiuos pavyzdžius ir pakvieskite mokinius pagalvoti apie tai, ką žmonės gali nuspręsti kiekvienoje situacijoje. Galite pakeisti pavyzdžius, kad jie būtų labiau aktualūs mokiniams.

Kas nors pakviečia jus į vakarėlį, kuriame daugelis paauglių vartos tai, kas pažeidžia Išminties žodį.
Žmogus, kuris gyvena pagal kitokius standartus nei jūs, nori būti jūsų artimas draugas.
Jūsų apylinkės narys šabo dieną užsiima kitokia veikla nei jūsų šeima.
Sužinote, kad draugas turi įprotį žiūrėti pornografiją.

Šios pamokos metu sužinosite apie teisų teisimą. Turėsite galimybę dar kartą peržiūrėti savo mintis dėl šių pavyzdžių ir pritaikyti tai, ką išmokote.

Kokių turite klausimų apie kitų teisimą?

Studijuodami šios dienos pamoką, pagalvokite, ką manote apie kitų teisimą, ir klausykite Šventosios Dvasios raginimų. Užrašykite įspūdžius, kurie pagerina jūsų supratimą apie Gelbėtojo mokymus apie teisimą. Perskaitykite Mato 7:1. Ši eilutė dažnai neteisingai suprantama galvojant, kad Gelbėtojas mokė, jog niekada neturėtume teisti. Dabar perskaitykite šios eilutės Džozefo Smito vertimą (Mato 7:1 Džozefo Smito Vertime).

Kaip Džozefo Smito vertimas pagerina jūsų supratimą apie tai, ko Gelbėtojas mokė apie teisimą?
Ką, jūsų manymu, reiškia „teisti teisiai“?

Perskaitykite šį teiginį:

Galite parodyti šį teiginį, kad mokiniai galėtų sekti, kai jis bus skaitomas garsiai.

Teisimas yra svarbus mūsų valios laisvės panaudojimas ir reikalauja didelio atidumo, ypač kai sprendžiame apie kitus žmones. Visuose savo sprendimuose turime vadovautis teisiais standartais. Tik Dievas, kuris pažįsta kiekvieno širdį, gali priimti galutinius sprendimus apie žmones.

Kartais žmonės supranta, kad išvis nereikia niekaip teisti kitų. Nors tai tiesa, jog neturite smerkti kitų ar neteisingai jų teisti, jums visą gyvenimą reiks priiminėti sprendimus apie idėjas, situacijas ir žmones. […]

Kiek tiktai galite, daugiau spręskite apie žmonių situacijas, negu apie pačius žmones. Kai tik įmanoma, susilaikykite nuo sprendimo, kol neturėsite adekvačių žinių apie faktus. Visada jautriai įsiklausykite į Šventąją Dvasią, kuri gali vadovauti jūsų sprendimams.

(„Ištikimi tikėjimui“, „Sprendimas apie kitus“, p. 155)

Kokie šio teiginio žodžiai ar frazės padeda suprasti teisų teisimą?

Neturėtume susitelkti į kitų kaltes

Rąstas iš nukirsto seno ąžuolo arba stulpas baltame fone.

Perskaitykite Mato 7:2–5, ieškodami kitų mokymų apie teisimą. 3 eilutėje Gelbėtojas medžio atplaišą pavadino krislu, o didelį medžio gabalą rąstu.

Mokiniams galite parodyti pridedamas krislo ir rąsto nuotraukas.

Arba atsineškite medžio atplaišą (ar kitą mažą daiktą) ir didelį medžio gabalą (ar kitą didelį daiktą). Pakvieskite du mokinius nupasakoti šį palyginimą, kiekvienam iš jų rodydami vieną iš šių objektų.

Kodėl tam, kuris turi rąstą savo akyje, būtų sunku pašalinti krislą iš kito akies?
Kaip manote, ko Gelbėtojas moko naudodamas krislo ir rąsto analogiją?

Mokiniai gali nustatyti tokius principus:

Tai, kaip vertiname kitus, turi įtakos tam, kaip būsime įvertinti Gelbėtojo.

Jei stengsimės pastebėti savo pačių nuodėmes bei silpnybes ir atgailauti, būsime linkę rečiau teisti kitus neteisiai.

Kai atgailaujame už savo nuodėmes, mums lengviau padėti kitiems.

Mokiniams įvardijant šiuos ar kitus principus, užrašykite juos lentoje naudodami mokinių žodžius.

Kodėl svarbu prisiminti šiuos mokymus?
Ką iš šių mokymų galite sužinoti apie Jėzų Kristų?

Norėdami pamatyti kitą Gelbėtojo mokytų tiesų pavaizdavimą, peržiūrėkite „Looking through Windows“ (liet. „Žvilgsnis pro langą“, 2:19), esantį ChurchofJesusChrist.org.

Kodėl kartais sunku gyventi pagal Kristaus mokymus apie teisimą?
Kaip per Jėzų Kristų galite paprašyti Dangiškojo Tėvo pagalbos taikyti šį principą savo gyvenime?

Mokykitės taikyti teisaus teisimo principus gyvenime

Pasirinkite vieną iš pamokos pradžioje pateiktų pavyzdžių arba pagalvokite apie panašų.

Galite suskirstyti mokinius poromis arba nedidelėmis grupelėmis. Trumpam stabtelėkite prie kiekvienos grupelės ir prisijunkite prie jų diskusijos.

Kurį pavyzdį pasirinkote?
Kokius teisius sprendimus turėtumėte padaryti apie šią situaciją?
Kokių sprendimų turėtumėte nedaryti?
Kaip, atsižvelgiant į Gelbėtojo pamokymus, priimdami sprendimus galėtumėte būti teisingi ir gailestingi?
Kaip prisiminimas apie savo silpnybes ir nuodėmes gali padėti tokioje situacijoje?

Pakvieskite savanorius pakomentuoti. Atidžiai išklausykite mokinių atsakymus, kad galėtumėte įvertinti, ką jie išmoko.

Kartais žmonės daro prielaidą, kad Mato 7:1–5 užrašyti Gelbėtojo mokymai reiškia, jog iš viso neturėtume teisti. Prezidentas Dalinas H. Ouksas iš Pirmosios Prezidentūros paaiškino, kad yra keletas teisimo būdų, kuriuos esame raginami naudoti:

Galimi du teisimo tipai: galutiniai teisimai, kurie mums uždrausti, ir tarpiniai teisimai, kuriuos esame mokomi daryti, tačiau tai turi būti daroma pagal teisumo principus. […]

Apsvarstykime keletą principų ar sudedamųjų dalių, kurios lemia „teisingą teisimą“.

Pirmiausia, teisus teisimas, kaip tai nurodo jo apibrėžimas, yra tarpinis teisimas. Jo metu nebus paskelbta, kad žmogus užsitikrino sau išaukštinimą arba kad jis bus neatšaukiamai pasmerktas pragaro ugniai. […]

Antra, teisiant teisiai, mus lydės Viešpaties Dvasia, nebus jokio pykčio, polinkio kerštauti, pavydėti ar pasipelnyti. […]

Trečia, kad būtume teisingi, tarpinis teisimas turi būti mūsų prievaizdavimo ribose. Neturėtume manyti, kad turime priimti sprendimus, kurie yra už mūsų atsakomybės ribų, arba pagal juos veikti. […]

Ketvirta, turėtume, jei įmanoma, susilaikyti nuo teisimo, kol neturime pakankamai žinių apie faktus. […]

Penktasis teisaus tarpinio teisimo principas yra tas, kad, kai tik įmanoma, susilaikytume nuo žmonių teisimo ir spręstume tik apie situacijas.

(Dallin H. Oaks, “‘Judge Not’ and Judging,” Ensign, Aug. 1999, 7, 9–11)

Pakvieskite mokinius apmąstyti savo atsakymus į pirmąjį klausimą. Kiti klausimai galėtų būti aptarti kartu su klase arba mokiniai galėtų atsakyti į šiuos klausimus studijavimo žurnale.

Kokius sprendimus turėčiau priimti ir dėl kurių turėčiau būti atsargus ir jų nepriimti?

Ką šioje pamokoje sužinojote apie teisų teisimą? Kaip tai, ką sužinojote, gali padėti pamatyti kitus ir save taip, kaip tai daro Gelbėtojas?
Kaip buvo atsakyti jūsų klausimai apie teismą? Jei liko neatsakytų klausimų, įsipareigokite tęsti studijas ir siekti atsakymų iš Šventosios Dvasios.
Kas gali padėti jums mažiau teisti kitus jūsų gyvenime?

Galite paliudyti apie teisų teisimą.

Komentarai ir kontekstas

Koks Dievo požiūris į savo vaikus?

Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė, kad Dangiškojo Tėvo akyse visi esame lygūs:

Kiekvienas iš mūsų turime dievišką potencialą, nes kiekvienas esame Dievo vaikas. Jo akyse visi esame lygūs. Šios tiesos padariniai yra rimti. Broliai ir seserys, prašau atidžiai klausyti, ką ketinu pasakyti. Dievas visas rases myli vienodai. Jo doktrina šiuo klausimu aiški. Jis kviečia visus ateiti pas Jį, neatstumia „juodo ar balto, vergo ar laisvojo, vyro ar moters“ [2 Nefio 26:33].

(Raselas M. Nelsonas, „Tenugali Dievas“, 2020 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)

Kokią įtaką krikščioniškų savybių ugdymas turi tam, kaip teisiame kitus?

Vyresnysis Deilas G. Renlandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie krikščioniškas savybes, kurios gali padėti mums teisti teisiai.

Žmogus, kuris nori būti panašus į Kristų, yra gailestingas. Gailestingi žmonės neteisia kitų; jie gailestingi kitiems, ypač tiems, kuriems sunkiau sekasi; jie yra maloningi, geri ir garbingi. Tokie žmonės su visais elgiasi meilingai ir supratingai, nepaisydami tokių savybių kaip rasė, lytis, išpažįstama religija, seksualinė orientacija, visuomeninė ir ekonominė padėtis, gimininiai, gentiniai ar tautiniai skirtumai. Tai pergali Kristaus meilė.

(Deilas G. Renlandas, „Teisingai elkis, būk gailestingas ir vaikščiok nuolankiai su Dievu“, 2020 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)