19 Skyrius
Apreiškimas, duotas per Džozefą Smitą Mančesteryje, Niujorko valst., 1830 m. kovo mėn. (History of the Church, 1:72–74). Pranašas savo parašytoje istorijoje jį pristatė kaip „Dievo, o ne žmogaus, įsakymą Martinui Harisui, duotą to, kuris yra Amžinasis“ (History of the Church, 1:72).
1–3 Kristus turi visą galią; 4–5 Visi žmonės turi atgailauti arba kentėti; 6–12 Amžinoji bausmė yra Dievo bausmė; 13–20 Kristus kentėjo už visus, kad jie nekentėtų, jeigu atgailaus; 21–28 Skelbk atgailos evangeliją; 29–41 Skelbk gerąją naujieną.
1 Aš esu Alfa ir Omega, Viešpats Kristus; taip, būtent aš esu pradžia ir pabaiga, pasaulio Išpirkėjas.
2 Aš atlikau ir išbaigiau man skirtą valią to, kurio aš esu, būtent Tėvo, – padariau tai, kad galėčiau viską pajungti sau, –
3 turiu visą galią, net Šėtonui ir jo darbams sunaikinti pasaulio pabaigoje ir paskutiniąją didžią teismo dieną, kurią siųsiu jo gyventojams, teisiu kiekvieną žmogų pagal jo darbus ir veiksmus, kuriuos jis padarė.
4 Ir iš tikrųjų kiekvienas žmogus turi atgailauti arba kentėti, nes aš, Dievas, esu begalinis.
5 Todėl aš neatšaukiu teismų, kuriuos siųsiu, bet užeis negandos, verksmas, aimanos ir dantų griežimas, taip, tiems, kurie atsidurs mano kairėje.
6 Tačiau neparašyta, kad nebus galo šiam kentėjimui, bet parašyta begalinis kentėjimas.
7 Dar parašyta amžinasis pasmerkimas; taigi, tai yra raiškiau už kitas Raštų vietas, idant tai paveiktų žmonių vaikų širdis vien tik mano vardo šlovei.
8 Todėl aš jums paaiškinsiu šį slėpinį, nes jums dera žinoti, kaip ir mano apaštalams.
9 Kalbu jums, kurie esate tam išrinkti, kaip vienam, idant galėtumėte įeiti į mano atilsį.
10 Nes štai, dieviškumo slėpinys – koks jis didis! Nes štai, aš esu begalinis, ir bausmė, duodama iš mano rankos, yra begalinė bausmė, nes Begalinis – mano vardas. Todėl:
11 amžinoji bausmė yra Dievo bausmė;
12 begalinė bausmė yra Dievo bausmė.
13 Todėl aš tau įsakau atgailauti ir laikytis įsakymų, kuriuos gavai mano tarno Džozefo Smito jaunesniojo ranka, mano vardu;
14 ir juos gavai mano visagale galia;
15 todėl aš tau įsakau atgailauti – atgailauti, kad neištikčiau tavęs savo burnos lazda ir savo rūstybe, ir savo pykčiu ir kad tau netektų skaudžiai kentėti – kaip skaudžiai, tu nežinai, kaip baisiai, tu nežinai, taip, kaip sunkiai pakeliamai, tu nežinai.
16 Nes štai, aš, Dievas, iškentėjau tai už visus, idant jie nekentėtų, jeigu atgailaus.
17 Bet jeigu jie neatgailautų, jie turėtų kentėti taip, kaip aš –
18 kentėjimą, dėl kurio net aš, pats Dievas, didžiausias iš visų, drebėjau iš skausmo ir kraujavau iš kiekvienos poros, ir kentėjau tiek kūnu, tiek ir dvasia – ir aš norėjau negerti tos karčios taurės ir atsitraukti –
19 tačiau, Tėvui tebus šlovė, aš išgėriau ir užbaigiau savo paruošimus žmonių vaikams.
20 Todėl aš vėl įsakau tau atgailauti, kad man netektų tavęs pažeminti savo visagale galia; ir išpažinti savo nuodėmes, kad tau netektų kentėti tų bausmių, apie kurias kalbėjau, kurių mažiausiu laipsniu, taip, būtent pačiu mažiausiu laipsniu tu paragavai tada, kai aš atitraukiau savo Dvasią.
21 Ir aš tau įsakau neskelbti nieko kita, kaip tik atgailą, ir nerodyti šių dalykų pasauliui, kol man tai neatrodys išmintinga.
22 Nes dabar jie negali priimti mėsos; bet jie turi gauti pieno; todėl jie neturi žinoti šitų dalykų, kad kartais nepražūtų.
23 Mokykis iš manęs ir klausyk mano žodžių; vaikščiok mano Dvasios romume ir manyje rasi ramybę.
24 Aš esu Jėzus Kristus; aš atėjau Tėvo valia ir vykdau jo valią.
25 Ir dar aš tau įsakau: negeisk savo artimo žmonos; ir neieškok savo artimo gyvybės.
26 Ir dar aš įsakau tau, kad negailėtum savo paties turto, bet kad dosniai suteiktum jo spausdinimui Mormono Knygos, kurioje yra tiesa ir Dievo žodis, –
27 kuri yra mano žodis kitataučiui, kad netrukus ji galėtų eiti pas žydus, kurių likutis yra lamanitai, kad anie galėtų patikėti evangelija ir nebelauktų ateinant Mesijo, kuris jau atėjo.
28 Ir dar aš įsakau tau melstis tiek balsu, tiek ir širdimi; taip, priešais pasaulį ir slaptoje, viešumoje ir vienumoje.
29 Ir skelbk gerąją naujieną, taip, skelbk ją kalnuose ir kiekvienoje aukštoje vietoje, ir kiekvienoje liaudyje, kurią tau bus leista matyti.
30 Ir daryk tai su visu nuolankumu, pasitikėdamas manimi, nepiktžodžiaudamas piktžodžiautojams.
31 Ir nekalbėk apie dogmas, bet skelbk atgailą ir tikėjimą Gelbėtoju, ir nuodėmių atleidimą krikštu ir ugnimi, taip, būtent Šventąja Dvasia.
32 Štai, tai yra didis ir paskutinis su šiuo reikalu susijęs įsakymas, kurį tau duosiu; nes to pakaks tavo kasdieniniam vaikščiojimui, net iki tavo gyvenimo galo.
33 Ir jei šių patarimų nepaisysi, susilauksi nelaimės, taip būtent savęs paties ir savo turto sunaikinimo.
34 Parduok dalį savo turto, taip, būtent dalį savo žemių ir viską, išskyrus savo šeimos pragyvenimą.
35 Sumokėk skolą, kaip susitarei su spausdintoju. Išsivaduok iš priklausomybės.
36 Palik savo namus ir namų židinį; sugrįžk tik tada, kai norėsi pasimatyti su savo šeima;
37 ir visiems laisvai kalbėk; taip, pamokslauk, ragink, skelbk tiesą, būtent garsiu, džiaugsmingu balsu, šaukdamas: Osana, osana, tebūna palaimintas Viešpaties Dievo vardas!
38 Visada melskis, ir aš ant tavęs išliesiu savo Dvasios, ir didi bus tavo palaima – taip, didesnė už tą, kurią patirtum, įgijęs žemės lobius ir juos atitinkantį sugedimą.
39 Štai, argi gali tai skaityti nesidžiaugdamas ir linksmybės nepakylėta širdimi?
40 Argi gali toliau blaškytis kaip aklas vedlys?
41 Ar gali būti nuolankus ir romus bei išmintingai elgtis priešais mane? Taip, ateik pas mane, savo Gelbėtoją. Amen.