58 Skyrius
Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Sionėje, Džeksono apygardoje, Misūrio valst., 1831 m. rugpjūčio 1 d. (History of the Church, 1:190–195). Per pirmąjį šabą po pranašo ir jo bendrakeleivių atvykimo į Džeksono apygardą, Misūrio valst., buvo surengta religinė sueiga ir krikštu priimti du nariai. Per tą savaitę atvyko kai kurie Kolzvilio šventieji iš Tompsono skyriaus ir kiti (žr. DS 54 skyrių). Daugelis troško sužinoti Viešpaties valią jiems naujojoje surinkimo vietoje.
1–5 Tie, kurie ištvers suspaudimą, bus apvainikuoti šlove; 6–12 Šventieji turi pasiruošti Avinėlio vestuvėms ir Viešpaties vakarienei; 13–18 Vyskupai yra Izraelio teisėjai; 19–23 Šventieji turi paklusti šalies įstatymams; 24–29 Žmonės savo valios laisvę turėtų naudoti geradarystei; 30–33 Viešpats įsako ir atšaukia įsakymą; 34–43 Kad atgaila būtų tikra, žmonės privalo išpažinti ir palikti savo nuodėmes; 44–58 Šventieji turi nupirkti savo paveldą ir susirinkti Misūrio valst.; 59–65 Evangelija turi būti skelbiama kiekvienam kūriniui.
1 Įsiklausykite o jūs, mano bažnyčios vyresnieji, ir atsukite ausį mano žodžiui, ir sužinokite iš manęs, kokia yra mano valia jums ir taip pat šitai žemei, į kurią jus atsiunčiau.
2 Nes iš tiesų sakau jums: palaimintas tas, kuris laikosi mano įsakymų, ar gyvenime, ar mirtyje; ir tas, kuris ištikimas suspaudimuose, – jo atlygis didesnis dangaus karalystėje.
3 Dabartiniu metu savo prigimtinėmis akimis jūs negalite matyti jūsų Dievo sumanymo apie tai, kas įvyks vėliau, ir šlovės, kuri ateis po daugelio suspaudimų.
4 Nes po daugelio suspaudimų ateina palaimos. Todėl ateina diena, kai būsite apvainikuoti didele šlove; valanda dar neatėjo, bet jau čia pat.
5 Atminkite tai, ką pasakau jums iš anksto, kad įsidėtumėte tai į širdį, ir priimtumėte tai, kas ateis paskui.
6 Štai, iš tiesų sakau jums: aš jus pasiunčiau tam, kad būtumėte paklusnūs ir kad jūsų širdys būtų paruoštos liudyti apie tai, kas įvyks;
7 ir taip pat, kad jums tektų garbė padėti pamatus ir liudyti apie žemę, kurioje stovės Dievo Sionė;
8 ir taip pat kad riebių valgių puota būtų suruošta vargšams; taip, puota riebių valgių, gerai nusistovėjusio vyno, idant žemė sužinotų, kad pranašų burnos neapvils;
9 taip, gerai suruošta Viešpaties namų vakarienė, į kurią bus pakviestos visos tautos.
10 Pirmiausia turtingi ir mokyti, išmintingi ir kilnūs;
11 ir po to ateina mano galios diena; tada vargšai, luošieji ir aklieji, ir kurtieji ateis į Avinėlio vestuves ir valgys Viešpaties vakarienę, paruoštą didžiai dienai, kuri ateis.
12 Štai, aš, Viešpats, tai pasakiau.
13 Ir kad iš Sionės išeitų liudijimas, taip, iš Dievo paveldo miesto burnos –
14 taip, tam aš atsiunčiau jus čia ir išrinkau savo tarną Edvardą Partridžą, ir paskyriau jam jo misiją šioje žemėje.
15 Bet jeigu jis neatgailauja dėl savo nuodėmių, kurios yra netikėjimas ir širdies aklumas, težiūri, kad negriūtų.
16 Štai jam paskirta jo misija ir pakartotinai nebus skiriama.
17 Ir tas, kuris vykdo šią misiją, yra paskirtas būti Izraelio teisėju, lygiai kaip tai buvo senovės dienomis, kad paskirstytų Dievo paveldo žemes jo vaikams;
18 ir kad teistų jo žmones pagal teisiųjų liudijimą ir padedamas savo patarėjų, pagal karalystės įstatymus, duotus Dievo pranašų.
19 Nes iš tiesų sakau jums, kad šioje žemėje bus laikomasi mano įstatymo.
20 Tegul nė vienas nemano esąs valdovas; bet tegul Dievas valdo tą, kuris teisia, pagal savo valios patarimą, arba, kitais žodžiais, tą, kuris patarinėja, arba sėdi teismo krasėje.
21 Niekas tenepažeidinėja šalies įstatymų, nes tam, kuris laikosi Dievo įstatymų, nėra reikalo pažeidinėti šalies įstatymus.
22 Todėl būkite klusnūs esančioms valdžioms, kol ims viešpatauti tas, kuris turi teisę viešpatauti, ir visus priešus pajungs po savo kojomis.
23 Štai, įstatymai, kuriuos gavote iš mano rankos, yra bažnyčios įstatymai, ir būtent šitoje šviesoje juos pateiksite. Štai, čia išmintis.
24 Ir dabar, kaip aš kalbėjau dėl savo tarno Edvardo Partridžo, ši žemė yra žemė, kur gyvens jis ir tie, kuriuos jis paskyrė savo patarėjais; ir taip pat žemė, kur gyvens tas, kurį paskyriau prižiūrėti mano sandėlį;
25 todėl tegul jie atsigabena į šią žemę savo šeimas, pagal tai, kaip jie sutars tarp savęs ir manęs.
26 Nes štai, nedera, kad aš visame įsakinėčiau; nes tas, kurį visame reikia versti, yra tingus ir neišmintingas tarnas; todėl jis negauna atlygio.
27 Iš tiesų sakau: žmonės turėtų būti uoliai užsiėmę daryti gera ir daug ką daryti savo laisva valia, ir įgyvendinti daug teisumo;
28 nes juose yra galia, kuria jie gali veikti savo nuožiūra. Ir jei žmonės daro gera, jie jokiu būdu nepraras savo atlygio.
29 Bet tas, kuris nieko nedaro, kol jam neįsakyta, ir įsakymą priima abejojančia širdimi, ir vykdo jį vangiai, yra pasmerktas.
30 Kas aš toks, kuris sutvėriau žmogų, – sako Viešpats, – kad laikyčiau nekaltu tą, kuris nepaklūsta mano įsakymams?
31 Kas aš toks, – sako Viešpats, – kuris pažadėjau ir neįvykdžiau?
32 Aš įsakau, o žmonės nepaklūsta; aš atšaukiu, ir jie negauna palaiminimo.
33 Tada jie sako savo širdyse: Tai ne Viešpaties darbas, nes jo pažadai neišsipildė. Bet vargas tokiems, nes jų atlygis tyko apačioje, o ne iš aukštybių.
34 Ir dabar aš jums duodu tolimesnius nurodymus dėl šitos žemės.
35 Tai mano išmintis, kad mano tarnas Martinas Harisas būtų pavyzdys bažnyčiai, padėdamas savo pinigus priešais bažnyčios vyskupą.
36 Ir taip pat, tai yra įstatymas kiekvienam žmogui, atvykstančiam į šią žemę gauti paveldo; ir jis elgsis su savo pinigais taip, kaip nurodo įstatymas.
37 Ir taip pat išmintis – nupirkti žemes Independense sandėliui ir taip pat spaustuvei.
38 Ir kiti nurodymai dėl mano tarno Martino Hariso bus jam duoti Dvasia, idant jis galėtų gauti savo paveldą, kaip jam atrodo tinkama;
39 ir tegul jis atgailauja dėl savo nuodėmių, nes jis siekia pasaulio gyriaus.
40 Ir taip pat tegul mano tarnas Viljamas V. Felpsas stovi pareigybėje, į kurią jį paskyriau, ir gauna savo paveldą šioje žemėje;
41 ir jam taip pat reikia atgailauti, nes aš, Viešpats, nesu juo labai patenkintas, nes jis stengiasi iškilti ir nėra pakankamai romus priešais mane.
42 Štai, tam, kuris atgailavo dėl savo nuodėmių, yra atleidžiama, ir aš, Viešpats, jų daugiau nebeprisimenu.
43 Iš to jūs galite pažinti, ar žmogus atgailauja dėl savo nuodėmių, – štai, jis išpažins ir paliks jas.
44 Ir dabar, iš tiesų sakau dėl likusiųjų savo bažnyčios vyresniųjų: dar ne laikas, daugelį metų, jiems gauti savo paveldą šioje žemėje, nebent jie to norėtų per tikėjimo maldą, tik kaip tai jiems bus paskirta Viešpaties.
45 Nes, štai, jie suragins žmones iš žemės pakraščių.
46 Todėl susirinkite drauge; ir tie, kurie nepaskirti pasilikti šioje žemėje, tegul skelbia evangeliją aplinkinėse srityse; ir po to tegul sugrįžta į savo namus.
47 Tegul pakeliui skelbia ir visur liudija apie tiesą, ir šaukia atgailauti turtingus, aukštus ir žemus bei vargšus.
48 Ir kiek žemės gyventojai atgailaus, tiek tegul stato bažnyčias.
49 Ir tegul bažnyčios balsu Ohajo bažnyčiai bus paskirtas įgaliotinis, kad priimtų pinigus žemėms Sionėje pirkti.
50 Ir aš duodu savo tarnui Sidniui Rigdonui įsakymą rašyti Sionės žemės aprašymą ir Dievo valios, kaip ją atskleis jam Dvasia, pareiškimą;
51 ir visoms bažnyčioms turi būti pristatytas laiškas ir rinkliavos lapas pinigams rinkti, kad šie būtų įteikiami į vyskupo rankas – jo paties ar įgaliotinio, kaip jam atrodo tinkama, arba kaip jis nurodys, – kad pirktų žemės Dievo vaikų paveldui.
52 Nes štai, iš tiesų sakau jums: Viešpats nori, kad mokiniai ir žmonių vaikai atvertų savo širdis, būtent nupirkti visą šią šalies sritį, kaip galima greičiau.
53 Štai, čia išmintis. Tegul jie tai padaro, arba kitaip negaus paveldo, nebent per kraujo praliejimą.
54 Ir dar, jei tik bus įgijama žemė, tegul į šią žemę bus siunčiami įvairūs darbininkai, kad dirbtų Dievo šventiesiems.
55 Tegul visa tai bus daroma tvarkingai; ir tegul vyskupas arba bažnyčios įgaliotinis laikas nuo laiko informuoja apie žemių paskyrimus.
56 Ir surinkimo darbas tenebus vykdomas paskubomis ar bėgte; bet tegul jis bus daromas taip, kaip patars bažnyčios vyresnieji per konferencijas, pagal žinojimą, kurį jie laikas nuo laiko gauna.
57 Ir tegul mano tarnas Sidnis Rigdonas pašventina ir paskiria šią žemę ir šventyklos vietą Viešpačiui.
58 Ir tebus sušaukta konferencija; ir po to tegul mano tarnai Sidnis Rigdonas ir Džozefas Smitas jaunesnysis sugrįžta, ir su jais taip pat Oliveris Kauderis, kad atliktų likusį darbą, kurį jiems paskyriau jų žemėje, o kita – kaip nurodys konferencijos.
59 Ir tegul nė vienas iš šios žemės negrįžta neliudydamas pakeliui apie tai, ką jis žino ir kuo tvirčiausiai tiki.
60 Tegul tai, kas buvo suteikta Zibai Petersonui bus iš jo paimta; ir tegul jis stovi kaip bažnyčios narys ir darbuojasi savo rankomis su broliais, kol bus pakankamai sudrausmintas dėl visų savo nuodėmių; nes jis jų neišpažįsta ir mano jas nuslėpti.
61 Tegul likusieji šios bažnyčios vyresnieji, atvykstantys į šią žemę, iš kurių kai kurie yra nepaprastai, netgi be saiko, palaiminti, taip pat surengia konferenciją šioje žemėje.
62 Ir tegul mano tarnas Edvardas Partridžas vadovauja konferencijai, kurią jie surengs.
63 Ir tegul jie taip pat grįžta, pakeliui skelbdami evangeliją, liudydami apie tai, kas jiems apreikšta.
64 Nes iš tiesų, iš šios vietos turi pasklisti garsas po visą pasaulį ir į tolimiausias žemės dalis – evangelija turi būti skelbiama kiekvienam kūriniui, su ženklais, lydinčiais tuos, kurie tiki.
65 Ir štai ateina Žmogaus Sūnus. Amen.