Na veiyalayalati cava au a cakava ena papitaiso?

Ena gauna ni noda papitaiso, eda a vakayacora e dua na veiyalayalati vata kei na Kalou. Eda a yalataka meda taura na yaca i Jisu Karisito, muria na Nona ivakaro, ka qaravi Koya me yacova na ivakataotioti. A yalataka vei keda na Tamada Vakalomalagi na bokoci ni noda ivalavala ca ka, mai na cakacaka vakalotu ni veivakadeitaki, na isolisoli ni Yalo Tabu.Eda vakavouia na veiyalayalati oqo ena gauna vakayadua eda vakayagataka kina na sakaramede.

Mo vakarautaki iko vakayalo

Na cava o se nanuma tiko baleta na nomu papitaiso? E sa veivakauqeti vakacava na nomu veiyalayalati ni papitaiso ki na nomu bula?

O na vukei ira rawa vakacava na cauravou mera kila deivaki cake na nodra veiyalayalati ni papitaiso? O na vukei ira vakacava mera vaqaqacotaka na nodra rawa ni maroroya tikoga na veiyalayalati oqo?

Na ivolanikalou kei na ivurevure cava ena rawa ni vukei ira na cauravou mera nanuma tiko ka maroroya tikoga na nodra veiyalayalati ni papitaiso?

Joni 3:5; 2 Nifai 31:4–13, 17 (Sa ka yaga sara na papitaiso ki na veivakabulai tawamudu)

Mosaia 18:8–10; V&V 20:37 (Na yalayala eda sa cakava ena gauna eda sa papitaiso kina)

Hugo Montoya, “Vakatovolei ka Temaki —ia Eda Vukei,” Ensign se Liahona, Nove. 2015, 53–55

Robert D. Hales, “The Covenant of Baptism: To Be in the Kingdom and of the Kingdom,” ” Ensign, Nove. 2000, 6–9

Carole M. Stephens, “Sa Kena iNaki Meda Reki Vakalevu,” Ensign se Liaona, Nove. 2013

“ Nomu Veiyalayalati ni Papitaiso,” “ Na Veivakalougatataki Yalataki ni Papitaiso,” Tudei ena Vakabauta (2004), 99–101

Vidio:“Same Jersey”

Veivakavulici ena ivakarau ni iVakabula

A vakarautaki koya na iVakabula me veivakavulici ena nona dau tiko duadua voli ena masumasu kei na lolo. Ena Nona gauna taudua, a kerea kina na veidusimaki nei Tamana (raica na 3 Nifai 19:19–23). O na muria vakacava beka na ivakaraitaki ni iVakabula ena nomu vakavakarau mo vakavulici ira na cauravou?

Raica mera veiliutaki na cauravou

Me liutaka na bose ni kuoramu e dua na lewe ni mataveiliutaki ni kuoramu (se ivukevuke vua na bisopi ena kuoramu ni bete). Ena liutaki ira na cauravou okoya ena veivakasalataki vakaiira me baleta na bisinisi ni kuoramu, vakatavulici ira ena nodra itavi vakamatabete (mai na ivolanikalou kei na ivola iTavi Vua na Kalou ), vakayaloqaqataki ira ni wasea na veika era sotakaya ena vakayacori ni itavi vua na Kalou, ka sureta e dua na daunivakasala se dua tale na lewe ni kuoramu me vakatavulica e dua na lesoni vakosipeli. Ena rawa me vakavakarau o koya ena nona vola e dua na ituvatuva ni soqoni ni kuoramu ena gauna ni bose ni mataveiliutaki.

Tekivuna na gauna ni vuli-ka

Digidigi mai na veivakanananu oqo se vakasamataka ga vakaiiko na nomu mo raicalesu kina na lesoni ni macawa sa oti ka vakatakila na lesoni ni macawa oqo:

Mera qai vakacavara na lewe yadua ni kuoramu na yatuvosa oqo: E a bibi sara vei au na veika au a vulica mai na lesoni sa oti baleta ________. Era a vakayagataka vakacava na veika era sa vulica mai?
Vakaraitaka e dua na iyaloyalo ni papitaiso (me vakataka na Gospel Art Book,103–4). Wasea na veika divi eso ni siga o a papitaiso kina, oka kina na veika o a vakila. Sureti ira na cauravou mera wasea na veika era a sotava ena nodra a vakaitavi se vakadinadinataka kina e dua na papitaiso. Kerei ira mera vola ena vava na veiyalayalati era a vakayacora ena gauna era a papitaiso kina. Sureti ira mera vakuria ki na lisi ena loma taucoko ni lesoni ena nodra sa vulica tiko e vuqa tale na veika e baleta na veiyalayalati ni papitaiso.

Vulica vata

Na itaviqaravi yadua e ra ena vukei ira na lewe ni kuoramu mera kila vakavinaka na veiyalayalati era a vakayacora ena papitaiso. Mai na veivakauqeti ni Yalotabu, digitaka e dua se sivia ena ganita vinaka na nomu kuoramu:

Sureti ira na cauravou mera wilika na Mosaia 18:8–10. Na cava era vulica ena sala eda yalataka meda qaravi ira eso tale ena gauna eda papitaiso kina? Me vukei ira na cauravou ena nodra vulica na sala ni noda veivukevukei ena colati ni noda icolacola, wasei ira vakailawalawa ka lesia na ilawalawa yadua mera vulica na tiki yadua ni vosa nei Elder Hugo Montoya “Vakatovolei ka Temaki —ia Eda Vukei.” Sureti ira na iwasewase mera wasea ki na kalasi na veika era sa vulica. Na ilawalawa yadua sa rawa mera cakava e dua na posita ni ka era sa vulica, wasea na veika era sotava yadua ena gauna e veiganiti, se wasea eso na italanoa ena ivolanikalou ka na vukea na vakavulici ni ivakavuvuli vata oya.
Sureta e dua na lewe ni kuoramu me vakavulica e dua na tiki ni lesoni oqo. Sa rawa me cakava oqo o koya me tiki tiko ni nona ituvatuva ni iTavi Vua na Kalou me vulica ka vakavulica kina na veika me baleta na veiyalayalati kei na cakacaka tabu vakalotu (raica na “Kila na iVunau” draunipepa 18, 42, se 66).
Sureti ira na cauravou mera vakasaqara na ivolanikalou era vakaturi tiko ena ituvatuva oqo. Kerei ira mera makataka na yalayala eso eda a vakayacora ena papitaiso ka vola ena vava ni volavola na veika era sa raica rawa. Eda na maroroya vakacava na yalayala oqo? Kerei ira na cauravou mera wasea na nodra ivakaraitaki eso na tamata era sa cakava tiko na yalayala era sa volai tiko ena vava (oka kina o ira ena ivolanikalou). Esa vakalougatataki ira tiko vakacava na cauravou na maroroi ni yalayala oqo?
Sureti ira na cauravou mera wilika na “ Nomu Veiyalayalati ni Papitaiso” ena Tudei ena Vakabauta ka raica na yalayala eda a vakayacora ena gauna eda a papitaiso kina. Sureti ira na cauravou mera sarava na vidio “Same Jersey” se wilika na italanoa ena itekivu ni vosa nei Carole M. Stephens “Sa Kena iNaki me da Reki Vakalevu.” Kerei ira mera vakaraica na ivakaraitaki eso ni tamata ka ra doka na nodra veiyalayalati ni papitaiso. Solia na gauna vei ira na lewe ni kuoramu mera wasea na veika era sa vulica rawa. Sureti peresitedi ni kuoramu me liutaka na kena veivosakitaki na sala mera maroroya vagumatua cake kina na nodra veiyalayalati ni papitaiso ena veigauna kecega kei na veivanua kecega.
Vakaraitaka e dua na iyaloyalo ni nona papitaiso na iVakabula (raica na Gospel Art Book,35), ka kerea e dua na lewe ni kuoramu me wilika na 2 Nifai 31:4–10. Sureti ira na cauravou mera wasea na ivakaraitaki eso mai na ivolanikalou e vakaraitaka na Nona maroroya tiko o Jisu Karisito na Nona veiyalayalati kei Tamana (sa rawa mera raica na iyaloyalo era tiko ena Gospel Art Book,36–48, me baleta na vakasama eso). Kerei ira mera wasea na veika era sa sotava ka ra a segata kina mera muria na ivakaraitaki ni iVakabula.
Sureti ira na cauravou mera wilika e tolu na parakaravu mai na vosa nei Elder Robert D. Hales “ Na Veiyalayalati ni Papitaiso: Meda Tiko ena Matanitu ka Lewe ni Matanitu,” vakatekivu ena “Eda cakava na noda veiyalayalati kei na Tamada Vakalomalagi ni da sa papitaisotaki.” Kerei ira mera raica mada na veiyalayalati eda sa vakayacora ena gauna eda sa papitaiso kina, ka sureti ira mera vola ena vava ni volavolana veika era sa raica rawa. Ena sala cava me na veisautaka kina na noda bula na noda sa mai papitaiso? Esa veisautaka vakacava na nodra bula na cauravou?

Kerei ira na cauravou mera wasea na veika era sa vulica nikua. Era sa kila deivaki cake li na nodra veiyalayalati ni papitaiso? Na cava era sa bau vakila se vakanananu kina? E tiko beka eso tale nodra vakatataro? Ena yaga beka me na tauri vakalevu na gauna ena ivunau oqo?

Veisureti me caka

Me na tinia na soqoni na cauravou ka veiliutaki tiko. Sa rawa vua me:

Wasea na veika e vakila ena nona a vukei mai na nona maroroya tiko na veiyalayalati ni papitaiso me rokova kina na matabete.
Sureti ira na lewe ni kuoramu mera vakadikeva mada na nodra bula mera raica ke tiko eso na ka mera sa kakua ni cakava se tekivu vakayacora me rawa ni ra yalodina tikoga ki na nodra veiyalayalati ni papitaiso.