Jaunimas
Konferencija ir aš
Autorė gyvena Toronte, Kanadoje.
Seniau manydavau, kad visuotinės konferencijos savaitgaliai ilgi ir nuobodūs, tačiau bėgant laikui man jie ėmė patikti ir jų laukdavau. Visuotinės konferencijos savaitgalis gali dvasiškai praturtinti, tačiau pirmadienį sugrįžta įprastas gyvenimas ir tie jausmai gali lengvai išblėsti. Toliau pateikiu kelias man padėjusias idėjas, kaip iš konferencijos gauti kuo daugiau naudos.
Konferencijai ruošiuosi surašydama klausimus, o išgirdusi atsakymus į juos – užsirašau. Konferencijai pasibaigus aš mėgstu iš LDS.org atsisiųsti kalbas ir muziką ir įsikelti viską į savo MP3 grotuvą, kad dirbdama savo kasdieninius darbus galėčiau klausytis kurios nors kalbos ar giesmės. Taip pat mėgstu studijuoti konferencijai skirtą Liahoną. Savojo egzemplioriaus paraštėse žymiuosi ir rašausi pastabas. Atėjus kitai konferencijai mano žurnalas atrodo gerokai nutrintas. Kartais su šeima per šeimos vakarą studijuojame konferencijos žinias.
Per konferenciją jaustos dvasios išsaugojimas ir nuolatinis mokymasis iš jos kalbų reikalauja pastangų, tačiau tai man atnešė didelių palaiminimų. Kadangi studijuoju visuotinės konferencijos žinias, tai atėjus sunkiai minutei gaunu daug stiprybės ir pagalbos; ir žinau, kad tos žinios yra įkvėptos.