Pažadas suteikė vilties
Džiulijana Fajahan, Lagosas, Nigerija
Netrukus po to, kai mudu su vyru susituokėme, buvome palaiminti sūnumi. Kai pamačiau jo šypseną ir pažvelgiau jam į akis, pasijutau skolinga Dangiškajam Tėvui. Mūsų sūnus man atrodė tobulas. Mudu su vyru kasdien dėkojome Viešpačiui už tokią brangią dovaną.
2009 m. vasario 19 dieną pakavau daiktus, ruošdamasi grįžti į mokyklą paskutiniems mokslo metams. Nei aš, nei vyras nežinojome, kad kitą dieną mūsų mylimas sūnus ims karščiuoti ir paliks šį mirtingąjį gyvenimą.
Man tai buvo sunkiai pakeliamas išgyvenimas. Apylinkės nariai užėjo į mūsų namus norėdami paguosti mus Raštais ir giesmėmis ir drauge su mumis pasimelsti. Jų jautrumas ir užuojauta man buvo brangūs, bet sielvartas dėl sūnaus nesitraukė. Tik pagalvojus apie jį akys pritvinkdavo ašarų.
Praėjus keturioms dienoms po jo mirties pajutau įkvėpimą perskaityti knygą Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas. Kai paėmiau knygą į rankas, ji atsivertė ties skyriumi, kuris vadinasi „Vilties ir paguodos žodžiai mirties valandą“. Ėmiau skaityti ir buvau giliai paveikta tragiškų netekčių, kurias Džozefas ir Ema patyrė kurdami šeimą. Kai perskaičiau pranašo kalbos, pasakytos dvejų metukų mergaitės laidotuvėse, ištrauką, pasijutau tarsi apipilta šaltu vandeniu, vėsinančiu sielvarto nualintas mintis.
Pasikviečiau vyrą. Kartu skaitėme: „Klausiau, kodėl taip yra, kad kūdikiai, nekalti vaikai, paimami iš mūsų. […] Viešpats daugelį pasiima net kūdikystėje, kad jie galėtų išvengti žmonių pavydo ir šio dabartinio pasaulio sielvartų bei piktenybių; jie per daug tyri ir per daug mieli, kad gyventų žemėje; todėl gerai pagalvoję, užuot gedėję, turėtume džiaugtis dėl to, kad jie išgelbėjami nuo blogio ir greitai vėl juos atgausime.“
Pranašas pridūrė: „Kas nors gali paklausti: „Ar amžinybėje mamos atgaus savo vaikus?“ Taip! Taip! Mamos, jūs atgausite savo vaikus; nes jie turės amžinąjį gyvenimą, nes jų skola apmokėta.“1
Nuo tos akimirkos, kai perskaitėme šiuos gražius žodžius, mūsų šeimos maldos tapo pilnos padėkos už pažadą, kad dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo vėl būsime kartu su savo sūnumi.
Šiandien turime tris nuostabius vaikus – mus palikusio sūnaus brolius ir seserį. Mokome juos tikrosios ir amžinosios Evangelijos, kuri nuves juos atgal pas jų Dangiškąjį Tėvą ir jų Gelbėtoją Jėzų Kristų.
Žinau, kad pranašo Džozefo Smito žinia apie gyvenimą po mirties yra tikra. Amžinai būsiu dėkinga už jos mūsų šeimai, esančiai abiejose uždangos pusėse, atneštą viltį, ramybę, džiaugsmą ir laimę.