Jei tavo akis bus pašvęsta vien Mano šlovei
Katerina Nelson gyvena Jutos valst., JAV Haidi Makonki gyvena Delavero valst., JAV
Kaip kuklus gyvenimas per kalbą, elgesį ir išvaizdą padeda skleisti šviesą ir šlovinti Dievą?
Dangaus Taryboje, vykusioje prieš mirtingąjį gyvenimą, Jėzus Kristus pasisiūlė būti mūsų Gelbėtoju; Tėvui jis pasakė: „Tebus tavo valia, ir šlovė tebus tavo per amžius“ (Mozės 4:2).
Viešpats visada rodė pavyzdį, kaip šlovinti Tėvą. Gelbėtojas niekada savo žemiškosios tarnystės metu nesistengė atkreipti kitų dėmesio į save, vietoje to Jis nukreipdavo savo pasekėjus pas Tėvą, mokydamas: „Kas mane tiki, tiki ne mane, bet tą, kuris mane siuntė“ (Jono 12:44). Savo nusiteikimu, išvaizda, žodžiu ir darbu Gelbėtojas mokė mus apie kuklumo svarbą.
Jauni suaugusieji, kurių žodžiai cituojami šiame skyriuje, dėl savo pasišventimo sekti Gelbėtoju rodo vidinio ir išorinio kuklumo pavyzdžius ir dalinasi tuo, kaip pasiryžimas šlovinti Dievą keitė jų charakterį ir valdė jų veiksmus.
Šlovinkite Dievą ir skleiskite šviesą
Kai suprantame, kas iš tiesų yra kuklumas, geriau pastebime, kaip kuklus elgesys šlovina Dievą. Ištikimi tikėjimui paaiškina: „Kuklumas yra nuostata paprastai ir padoriai rengtis, atrodyti bei elgtis. Jei esate kuklus, nesistengiate patraukti į save kitų dėmesio. Vietoje to jūs siekiate „šlovinti Dievą savo kūnu ir savo dvasia“ (1 Korintiečiams 6:20).1
Kai išmokstame būti tokie kuklūs kaip Gelbėtojas, į savo gyvenimus pasikviečiame Dvasią, pildančią pažadą, kad „jeigu jūsų akis bus pašvęsta vien [Dievo] šlovei, jūsų visas kūnas bus pripildytas šviesos“ (DS 88:67). Skaitydami, kaip kiti jauni suaugusieji supranta kuklumą, galite pagalvoti, kaip savo pačių dvasinę šviesą padaryti ryškesnę pakoreguojant ir stiprinant vidinį pasiryžimą rodyti išorinio kuklumo pavyzdį.
Būkite kuklūs kalba ir elgesiu
„Jūsų žodžiai ir veiksmai gali daryti labai didelę įtaką ir jums, ir aplinkiniams. Save išreikškite švaria, pozityvia, pakylėjančia kalba ir veiksmais, kurie aplinkiniams atneša laimę. Jūsų pastangos būti kukliems žodžiais ir darbais veda prie geresnio Dvasios vadovavimo ir paguodos.“2
Darija Sergejevna Švydko iš Rusijos Volgogrado miesto paaiškina, kad kukliai kalbame tada, kai rodome kitiems pagarbą ir kalbame „švelniu balsu ramiai reikšdami savo mintis be grubių ir netinkamų žodžių“. Kuklioje kalboje nėra apkalbų, patyčių, užgauliojimo ir sarkazmo. Ji niekada nemenkina kitų ir neskatina egoizmo; ji paprasčiausiai rodo gerumą ir pripažįsta dievišką Dangiškojo Tėvo vaikų prigimtį.
Taip pat mūsų kalba turėtų rodyti pagarbą Dievybei: „Venkite nešvarios kalbos ir taip šiame pasaulyje paplitusio atsitiktinio ir nepagarbaus Dievo vardo minėjimo. […] Nepagarbus tokios kalbos pobūdis […] kenkia [mūsų] galimybei jausti tylius Šventosios Dvasios raginimus.“3
Kaip nepadori kalba, pavyzdžiui, apkalbos ir užgauliojimai, gali sugadinti santykius, taip kukli kalba ugdo didesnį pasišventimą Dievui ir, kaip paaiškina Keli Prju iš Jutos valst. JAV, „gerina mūsų gebėjimą užmegzti pozityvius santykius su kitais. Kukli kalba padeda mums atrasti tai, kas kituose yra geriausia.“
Kukli kalba ir kuklus elgesys yra neatskiriami. „Svarbu savo kalba ir elgesiu būti kukliems, nes tai parodo, kas esate ir ko esate verti“, – sako Maikas Olsenas iš Jutos. Žmonės pastebi, kai žodžiai nedera su veiksmais. Žodžius, kuriais pakylėjame kitus ir šloviname Dievą, turi lydėti juos atitinkantys veiksmai. Per tarnavimo ir gerumo darbus parodome, kad mūsų pasiryžimas pakylėti kitus ir gerbti Dievą yra daugiau nei žodžiai. Mūsų žodžiais ir darbais pasireiškiančios mokinystės pavyzdžiai gali daryti teigiamą poveikį.
„Labai vertinu elgsenos ir kalbos kuklumą, – sako Keri Karlson iš Kolorado valst. JAV. – Tame, kas yra kuklus ir nedaro nieko vien tik tam, kad sulauktų dėmesio, yra kažkas pasigėrėtino. Tie, kas kalba kukliai, tampa galingais Viešpaties indais.“
Būkite kuklūs apranga ir išvaizda
„Kukli [apranga] padeda atrasti savyje tai, kas yra geriausia, nes padeda sutelkti dėmesį ne į fizinį, bet į dvasinį žmogų“, – sako Polas Keivas iš Jutos. Rengdamiesi kukliai mes skatiname kitus pažinti mus ir vertinti ne mūsų išvaizdą, bet asmenybę ir charakterį.
Tai, kaip rengiamės, ne tik parodo kitiems, kaip jie turėtų elgtis su mumis, bet ir paveikia tai, kaip vertiname save ir elgiamės su savimi. „Evangelija moko mus, kad kūnas yra Dievo dovana, – sako Luisas Dakruzas Jaunesnysis iš Brazilijos. – Kūnai padeda mums tobulėti ir tapti tokiais, kaip mūsų Tėvas. Todėl svarbu rengtis kukliai. Tai darydami parodome Dievui ir kitiems, kad gerbiame šią dovaną ir aplinkinius.“4
Keri paaiškina, kad „nekuklūs drabužiai yra skirti pateikti kūną kaip nuo dvasios su charakteriu ir asmenybe atskirtą fizinį objektą. Nors kartais kuklumas kainuoja man brangiau ir, be abejo, pareikalauja daugiau laiko, jis padėjo man suprasti, kad kūnas tai indas su brangia dvasia, turinčia dievišką potencialą ir paskirtį, gimusia ir augusia pas Dangiškuosius Tėvus. Jis yra vertas kur kas didesnės pagarbos ir rūpesčio, nei jam skiria pasaulis.“
„Ištikimi tikėjimui“ moko: „Be to, kad reikia vengti [nekuklių drabužių], jūs turėtumėte vengti aprangos, išvaizdos ir plaukų kirpimo kraštutinumų. Visada būkite tvarkingi ir švarūs savo rūbais, išvaizda ir manieromis, niekada nebūkite apsileidę ar netinkamai apsirengę.“5 Tuo, kaip rengiamės ir elgiamės, rodome savo pagarbą Dievui, sau patiems ir aplinkiniams.
Laikykitės nuoseklumo
Stengdamiesi sekti Evangelijos duotais kuklumo standartais, savo pasiryžimą rodome būdami nuoseklūs, ne tik tada, kai patogu, bet visada laikydamiesi Viešpaties įsakymų.
Tikras pasiryžimas visada remiasi Evangelijos principais. Antonis Robertsas iš Jutos paaiškina: „Kuklumas – tai dvasinė būsena, troškimas kiekvieną dieną nugyventi suprantant Evangeliją ir išgelbėjimo planą.“ Kai pasineriame į Evangeliją, mūsų atsivertimas gali stiprėti ir didinti troškimą gyventi laikantis Evangelijos principų.
Supraskite savo dievišką prigimtį
Nuoseklus kuklus gyvenimas padeda suprasti ir vertinti mūsų prigimtinę teisę, o žinios apie dievišką prigimtį gali mus įkvėpti būti kuklesniems. Rafaela Ferini iš Italijos Florencijos miesto paaiškina: „Kuklumas laimina mano gyvenimą, nes padeda jaustis ypatinga Dangiškojo Tėvo dukra, o šis žinojimas savo ruožtu suteikia noro būti kukliai.“
Jei leidžiame pasauliui mus charakterizuoti, tai gali sugriauti mūsų savigarbą. Julijana Auna iš Jutos taip apibūdina savo patirtį: „Prieš gaudama liudijimą apie kuklumo principą buvau nelaiminga ir dvasiškai nesaugi. Leidusi pasauliui charakterizuoti save, pasijutau prislėgta ir dvasiškai žalojama, nes visuotinis polinkis į laikinus fizinius dalykus yra žiaurus ir negailestingas. Kai tik nusprendžiau neklausyti pasaulio ir leisti, kad mane apibūdintų mano santykiai su Dievu, gyvenimas tapo lengvesnis, laisvesnis ir laimingesnis.“ Kai sieksime ne pasaulio, o Dangiškojo Tėvo palankumo, gyvenime rasime daugiau laimės ir būsime labiau motyvuoti būti kuklūs.
Gyvenkite kukliai
„Kuklumą rodo viskas, ką darome: kalba, išvaizda, elgesys ir net vietos, kuriose lankomės“, – sako Galina Viktorovna Savčiuk ir Rusijos Novosibirsko miesto. Kukli gyvensena glaudžiai susieta su mūsų pasišventimu Evangelijai ir mūsų santykiais su Dievu.
Tikras kuklumas yra elgesio ir nusiteikimo derinys. Pastangos gerinti vien elgesį padės pagerinti mąstyseną, ir atvirkščiai. Kuklus elgesys ir išvaizda be visą gyvenimą trunkančio įsipareigojimo neleidžia mums gauti visų kuklaus gyvenimo palaiminimų. Vien tikėjimas, kad esame nuolankūs, jei jo nelydi veiksmai, yra savęs apgaudinėjimas.6
Kuklumą nusakantis posakis, kad mūsų akys yra pašvęstos vien Dievo šlovei, reiškia, kad tiek vidumi, tiek išore esame pasišventę kukliam gyvenimui. Kaip akis turi būti nukreipta į Dievą, taip ir mūsų išvaizda bei veiksmai neturėtų atsilikti nuo kuklumo principų. Bet vien į Dievą nukreipta akis nepadaro jos pasišventusios Dievo šlovei; ji turi būti sutelkusi dėmesį į Jį. Be to, kuklius drabužius bei šukuoseną turi lydėti amžinųjų principų vizija.
Atgręžę akis į Dievą, į Jį galėsime lengviau koncentruoti savo svajones. Taip pat, kai savo svajones koncentruosime į Dievą, mūsų akys savaime kryps į Jo pusę.
Stengdamiesi gyventi kukliai jausime, kaip mūsų gyvenime didėja Dvasios įtaka. Dvylikos Apaštalų Kvorumo narys vyresnysis Robertas D. Heilsas mokė: „Vertumui jausti Dvasią yra būtinas kuklumas. Būti kukliam reiškia būti nuolankiam, o nuolankumas kviečia Dvasią būti su mumis.“7 Kai Dvasia vadovauja mūsų mintims ir darbams, mūsų akys bus pašvęstos vien tik Dievo šlovei, o mes prisipildysime šviesos.