Nuo Paryžiaus iki Saporo
Nors gyvename skirtingose pasaulio pusėse, tačiau jautėme tą patį, kai netoli mūsų buvo statomos šventyklos!
Mano vardas yra Reičelė. Gyvenu netoli Paryžiaus šventyklos Prancūzijoje.
Šventykla mano šeimai tikrai svarbi. Prieš tai, kai buvo pastatyta Paryžiaus šventykla, mes su šeima kelis kartus per metus vykdavome į Frankfurto šventyklą Vokietijoje. Kelionė ten ir atgal užtrukdavo 10 valandų!
Mums patiko stebėti, kaip statoma naujoji šventykla. Kas savaitę po bažnyčios mūsų tėvai veždavosi mus pažiūrėti, kaip vyksta statybų darbai. Pirmiausia jie nugriovė senąjį pastatą ir iškasė didelę duobę. Po to jie ėmė statyti šventyklą – vis aukščiau ir aukščiau. Netrukus ten jau stovėjo Viešpaties namai!
Drauge su savo broliais ir seserimis jaudinausi galvodama, kad vieną dieną nuvyksime į šventyklą. Mano vyresnė sesuo Estera galės dalyvauti krikštuose. Visi nekantriai laukiame, kol ten galėsime vykti ir mes. Mums patinka šventyklos ir esame laimingos, kad viena jų yra mūsų mieste!
Mano vardas yra Koši. Aš gyvenu netoli Saporo šventyklos Japonijoje. Labai mėgau namuose sėdėti ant palangės ir stebėti, kaip statoma šventykla.
Į atvirų durų dienas pasikviečiau vieną savo gerą draugą. Jam viskas atrodė labai gražu.
Man patinka šventyklos pašventinimą laikyti jos gimtadieniu. Tą dieną buvo ir mano gimtadienis. Ir prezidento Monsono gimtadienis! Per pašventinimą aš ir mano tėvai turėjome progą būti pačioje šventykloje.
Esu labai dėkingas, kad galiu gyventi šalia šventyklos. Po sunkios dienos mokykloje pakeliui į namus galiu pasivaikščioti po jos teritoriją. Būdamas ten pajuntu Dangiškojo Tėvo meilę. Labai laukiu, kai galėsiu įžengti į vidų ir dalyvauti krikštuose, o vėliau – ten susituokti.