Šiandien kam nors padėkime

Prezidentas Tomas S. Monsonas

Iš kalbos „Ką šiandien padariau dėl kito žmogaus?“, 2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

Esame Viešpaties rankos. Jis kliaunasi mumis.

Esu tikras, kad kiekvienas Bažnyčios narys nori tarnauti ir padėti vargstantiems. Krikšto metu pasižadėjome „nešti vienas kito naštas, kad jos būtų lengvos“ [Mozijo 18:8]. Kiek kartų jūsų širdis buvo paliesta, matydama kito žmogaus bėdą? Kaip dažnai norėjote būti tuo, kuris padėtų? Tačiau kaip dažnai įsikišdavo kasdienis gyvenimas ir suteikti pagalbą jūs palikdavote kitiems, manydami, kad „tikrai kažkas pasirūpins ta bėda“.

Mes pernelyg įsitraukiame į savo gyvenimo reikalus. Tačiau jei atsitrauktume žingsnį atgal ir gerai įsižiūrėtume į tai, ką darome, pastebėtume, kad […] per dažnai didesnę dalį laiko skiriame rūpinimuisi tuo, kas nėra svarbu didžiajame gyvenimo plane, ir apleidžiame daug svarbesnius dalykus. […]

Aplink mus yra tų, kuriems reikia mūsų dėmesio, mūsų padrąsinimo, mūsų palaikymo, mūsų paguodos, gerumo, – ar jie būtų šeimos nariai, draugai, pažįstami ar svetimi žmonės. Čia, žemėje, esame Viešpaties rankos, turime pavedimą tarnauti ir pakylėti Jo vaikus. Jis pasikliauna kiekvienu iš mūsų. […]

Tegul mūsų sielų gelmes perskrodžia šie žinomos giesmės žodžiai […]:

Ar šiandieną ką gero kam padariau?
Ar padėjau kam bėdoje?
Ar pradžiuginau tą, kam nemiela gyvent?
Jei ne, tai diena tuščia.
Ar naštą kam nešt dabar jau lengviau
dėl to, kad skubėjau padėt?
Ar ligonis ir vargšas jau jaučias geriau,
kad spėjau jiems ranką ištiest?

„Ar šiandieną ką gero kam padariau?“, Giesmės, 125 giesmė.

[…] Iškelkime sau tą patį klausimą […]: „Ar šiandieną ką gero kam padariau?“ Nariams visame pasaulyje noriu patarti surasti tokį žmogų, kuriam šiuo metu yra sunku, serga ar yra vienišas, ir jau šiandien ką nors dėl jo padaryti.