Nesutarimų santuokoje sprendimas
Autorius gyvena Jutos valst., JAV.
Būsite nuostabiai palaiminti, jei nesutarimus spręsite meilės atmosferoje.
Iliustravo Seli Vern Komport
Matas ir Margarita (visi vardai pakeisti) po paskutinės visuotinės konferencijos sesijos išjungė televizorių. Pasisakymai buvo įkvepiantys ir jie mėgavosi pozityvia į jų namus tą savaitgalį prasiskverbusia atmosfera.
Tačiau Mato ir Margaritos nusivylimui, nepraėjus nė 24 valandoms, jiedu karštai susiginčijo dėl to, ar reikia taupyti Mato netikėtai darbe gautą premiją, ar ją reikia išleisti jų vyresnių vaikų mokykliniams drabužiams. Ginčas neišsisprendė, Matas ir Margarita ėmėsi kitų savo darbų ir abu jautėsi nesuprasti.
Kad santuoka būtų tvari ir laiminga, poros turi išmokti nesutarimus spręsti taip, kad kiekvienas asmuo jaustųsi suprastas, o sprendimai virstų priimtinais kompromisais.
Dvasinis įspėjimas ir pagalba
Raštuose, pranašų ir apaštalų žodžiuose gausiai randame įspėjimų apie nesutarimus. 3 Nefio knygoje skaitome: „Tas, kuris turi nesutarimo dvasią, yra ne iš manęs, bet iš velnio, kuris yra nesutarimo tėvas“ (3 Nefio 11:29). Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad Šėtonas „visaip stengiasi, kad tarp tėvo ir motinos atsirastų nesutarimų pleištas. Vaikus jis vilioja neklausyti savo tėvų. […] Šėtonas žino, kad pats patikimiausias ir efektyviausias būdas sutrikdyti Viešpaties darbą yra sumenkinti šeimos efektyvumą ir namų šventumą.“1
Nuomonių išsiskyrimas, įpročiai, skirtingas auklėjimas yra neišvengiami, tačiau turime pakankamai priemonių, padėsiančių susitvarkyti. Gali padėti sekmadieninio garbinimo metu dėstoma doktrina ir kiti mokymai bei Bažnyčios leidiniai, o kai reikia – papildomai galima pasitelkti patikimą profesionalią informaciją. Poros gali mokytis nesutarimų sprendimo metodų. Širdis keičiantis įkvėpimas kiekvieną sutuoktinį gali suminkštinti iš vidaus.
Prezidentas Tomas S. Monsonas įspėjo: „Kai kurios puikiausios progos išreikšti savo meilę pasitaikys mūsų pačių namuose. Meilė turėtų būti pati šeimos gyvenimo šerdis, tačiau dažnai taip nėra. Gali pasitaikyti per daug nekantrumo, ginčų, kovų ir ašarų.“2
Ten, kur nuolatiniai neramumai ima ardyti šeimos gyvenimą, galbūt yra rimtesnių nesutarimo priežasčių, pavyzdžiui, nesubrendimas, savanaudiškumas, noras jėga nugalėti priešinimąsi ir išdidumas. Prezidentas Gordonas B. Hinklis (1910–2008) mokė: „Aš jau seniai pastebėjau, kad svarbiausias laimingos santuokos faktorius yra uolus rūpestis savo bendražygės gerove ir jaukumu. Daugeliu atvejų savanaudiškumas tampa esminiu veiksniu, sukeliančiu ginčus, atsiskyrimą, skyrybas ir širdgėlą.“3
Vyresnysis Marvinas Dž. Eštonas (1915–1994) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pridūrė: „Kai pagalvoji apie nesutarimų metu atsirandančius blogus jausmus ir nemalonumus, neprošal savęs paklausti: „Kodėl aš taip elgiuosi?“ […]
Labai svarbu pripažinti, kad mes renkamės, kaip elgtis. Viso šito šaknys – seniai žinoma problema – išdidumas.“4
Kad ir kokios būtų priežastys, turime išmokti naujų įgūdžių ir būti geraširdiškesni nesiliaunant problemoms.
Nesutarimų priežastys
Nesutarimų priežasčių yra daug – nuo paviršutiniškų asmeninių įsitikinimų iki giliau įsišaknijusios bendravimo manieros. Poros turi įveikti ne vien savanaudiškumą ir nebrandumą, bet ir susitvarkyti su tokiais nesutarimų faktoriais kaip:
-
Jaunavedžių mokymasis prisitaikyti vienam prie kito
-
Natūralūs skirtumai tarp vyrų ir moterų
-
Nuovargio iššaukiamas irzlumas
-
Skirtingos nuomonės dėl to, kaip geriausiai auklėti vaikus ar tvarkyti finansus
-
Valios laisve besimokantys naudotis vaikai
-
Skirtingi mėgstami ir nemėgstami dalykai
-
Perdėtos reakcijos į stresą
-
Supratimo ar nesutarimų sprendimo įgūdžių stoka
Įspėjimai dėl pykčio
Daug nesutarimų santuokoje ar šeimoje kyla dėl nekontroliuojamo pykčio. Jei nebūsime atsargūs, piktas kivirčas gali virsti į nuolatinį galvojimą apie tai, kaip negerai buvo su mumis pasielgta. Kuo daugiau apie tai galvosime, tuo daugiau pateisinimų prigalvosime savo požiūriui pateisinti. Toks slogulys gali mums trukdyti nusiraminti ir, jei antra pykčio banga kyla neišsprendus pirmojo nesutarimo, hormoninės reakcijos gali iššaukti papildomų protrūkių.
Pavyzdžiui, per vieną konsultaciją Merlina papasakojo, kaip nemalonu gulėti lovoje su vyru po to, kai jie vienas ant kito šaukė. Ji pasakojo: „Žinojau, kad esu teisi. Žinojau, kad jis uždegs šviesą ir atsiprašys, tačiau to nepadarė. Kuo daugiau apie tai galvojau, tuo piktesnė dariausi. O kai išgirdau jį knarkiant, neiškenčiau – šokau iš lovos, apšaukiau jį ir nuskuodžiau laiptais žemyn. Ar galite patikėti, jis vis dar neatsiprašė?“ Merlinos atvejis yra geras pavyzdys, kaip nereikia elgtis apėmus pykčiui.
Įpročius, netgi trumpalaikius, gali būti sunku palikti. Tačiau poros gali išmokti sau padėti. Štai keletas naudingų patarimų:
7 patarimai, kaip nusiraminti
Nedelsiant ištirkite savo mintis. Merlina iš mūsų pavyzdžio galėjo sau pasakyti: „Atrodo, kad esu teisi, bet aš per stipriai reaguoju. Mano santykiai su vyru man yra svarbesni nei ginčo tema.“
Prieš imdamiesi spręsti nesutarimą, leiskite sau nusiraminti. Tenurimsta galbūt įsiplieskusi cheminė reakcija.
Prasiblaškykite. Galvokite apie ką kitą ar eikite pasivaikščioti.
Surašykite savo mintis. Kai kuriems tai ugdo savimonę.
Reikškitės produktyviai. Jausmų liejimas riksmais nepadės „jų pašalinti iš jūsų sistemos“. Kuo pikčiau reikšite savo jausmus, tuo piktesni patys darysitės.
Pasiklausykite raminančios muzikos arba paskaitykite pakylėjančios literatūros.
Pradėkite iš naujo. Nutverkite save nesutarimo pradžioje. Tyrimai rodo, kad jau pirmosios trys penkios pokalbio minutės apsprendžia, kas bus po to. Sakykite: „Geruoju šitai nesibaigs. Pradėkime iš naujo.“
Nesutarimų sprendimo žingsniai
PDŠ šeimos tarnybos vadovėlyje Santuokų stiprinimas rekomenduojami trys nesutarimų sprendimo žingsniai: 1) nuomonių išsakymas, 2) nuogąstavimų išnagrinėjimas ir 3) abi puses tenkinančio sprendimo parinkimas.5 Šie žingsniai pagrįsti bendradarbiavimą skatinančiu bendravimo ir dalinimosi modeliu, atsižvelgiančiu į visų suinteresuotųjų problemas.
1) Nuomonių išsakymas
Kiekvienas asmuo nuomonę išsako atvirai, bet neužsipuldamas. Atidus pamąstymas problemą kartais išsprendžia taip, jog paaiškėja, kad nesutarimas tebuvo nesusipratimas. Pavyzdžiui, žmona, mananti, kad jos vyras savanaudiškai iš jos reikalauja kartu su juo vykti į mokyklos krepšinio rungtynes, o ne į pasimatymo vakarienę, gali suprasti, kad jam rūpi ne krepšinis, o jo sekmadieninės mokyklos pamokose nebesilankantis žaidėjas.
2) Nuogąstavimų išnagrinėjimas
Nuogąstavimus poros nagrinėja detaliau. Susitelkiama į supratimą ir kito nuogąstavimų priėmimą. Tęsiant krepšinio pavyzdį, žmona, suprasdama savo vyro susirūpinimą mokiniu, gali manyti, kad jis pradeda kitų žmonių poreikius laikyti svarbesniais už jų santuoką. Šiuo atveju reikia surengti dėmesingesnę diskusiją, per kurią kiekvienas švelniai išreikštų savo jausmus ir pasipriešinimas virstų bendradarbiavimu.
3) Abi puses tenkinančio sprendimo parinkimas
„Minčių lietaus“ principu poros sugalvoja ir priima abi puses tenkinantį sprendimą. Susitelkiama į tai, kaip kiekvienas asmeniškai galėtų spręsti iškilusius nuogąstavimus, o ne į tai, ką jų sutuoktinis turėtų daryti. Tokios derybos išbandys brandą ir kantrybę, tačiau su laiku ves į įsitikinimą, kad naudingiau yra reikšti jausmus, ir žinojimą, kad atsižvelgiama į kiekvieno asmens troškimus. Mūsų pora gali susitarti, kad vieną penktadienį į krepšinio rungtynes jiedu vyks kartu, kitą penktadienį į rungtynes vyras vyks vienas, o likusius du penktadienius jiedu praleis kartu. Svarbu, ne kaip pora renkasi praleisti penktadienio vakarą, o tai, ar sprendimų priėmimo proceso kokybė tenkina abi puses.
Nesutarimų sprendimo rezultatai
Būsite nuostabiai palaiminti, jei nesutarimus spręsite meilės atmosferoje. Būsite saugesni; asmeniškai tobulėdami jausite vidinę ramybę; išaugs tikėjimas; sustiprės jūsų charakteris ir asmeninis teisumas.
Išspręstų nesutarimų vietą gali užimti nauji elgesio modeliai. Tuomet atsiveria durys sutuoktiniams reikšti pozityvias mintis ir rodyti paramą. Sesuo Džina B. Bingam, visuotinė Paramos bendrijos prezidentė, pasakė: „Žodžiuose glūdi įspūdinga galia tiek pakylėti, tiek ir sunaikinti. Tikriausiai visos galime prisiminti piktus mus nusmukdžiusius žodžius ir kitus, tartus iš meilės, pakylėjusius mūsų dvasią lyg ant sparnų. Kai renkamės apie žmones – ir žmonėms – sakyti vien tai, kas teigiama, tai pakylėja ir stiprina aplinkinius, padeda jiems sekti Gelbėtojo pavyzdžiu.“6
Ilgalaikį nesutarimų sprendimo progresą padariusios poros raško trokštamus vaisius. Vyras, kurio santykiai praeityje buvo pašliję, sakė: „Man sunku patikėti, kad iš tiesų visa tai vyko. Kaip su savo žmona galėjau taip elgtis? Esu dėkingas, kad Dvasia atkreipė į tai mano dėmesį ir už žmonos man parodytą kantrybę.“
Išvada
Konfliktų sprendimas reikalauja sąmoningų pastangų, nesustoti pusiaukelėje. Jūsų žodžiai ar veiksmai iškart po įvykusio konflikto gali padėti pagrindus pozityvesnio bendravimo modeliams. Jūs, kaip ir nefitai, galite imti raškyti Dvasios vaisius: „Dėl Dievo meilės, kuri gyvavo žmonių širdyse, nebuvo jokių nesutarimų toje žemėje.
Ir nebuvo jokių pavyduliavimų nei vaidų, nei sambrūzdžių […] ir tikrai negalėjo būti laimingesnių žmonių tarp visų žmonių, kuriuos sukūrė Dievo ranka“ (4 Nefio 1:15–16).