Kallim̧ur M̧okta 2022
Ļōmņak ko n̄an Ļōmņak Kaki: M̧ōn Kōppād im Katok


“Ļōmņak ko n̄an Ļōmņak Kaki: M̧ōn Kōppād im Katok,” Itok, Ļoor Eō—N̄an Kajjojo Armej im Baam̧le Ko: Kallim̧ur M̧okta 2022 (2021)

“Ļōmņak ko n̄an Ļōmņak Kaki: M̧ōn Kōppād im Katok,” Itok, Ļoor Eō—N̄an Kajjojo Armej im Baam̧le Ko: 2022

Pija
pija ej bōk jikin kwaļo̧k

Ļōmņak ko n̄an Ļōmņak Kaki

M̧ōn Kōppād im Katok

Ilo ad riit Kalim̧m̧ur M̧okta, jej jet iien lo naan ko raitok kōn men ko me rekar lukkuun alikkar aer aorōk n̄an Irooj ak emaron̄ kajju en̄jake ke raorōk n̄an kōj rainin. Exodus 25–30; 35–40; Livitikōs 1–9; 16–17 rej waanjon̄ak ko. Jepta kein rej kōmeļeļeik ilo lukkun dipdikier ilo mōn kōppād ilo āne jam̧den im katok kōn menin mour n̄an kōm̧m̧ane ijeņ.1 M̧ōn Kōppād eo ekar juon tampeļ eo me remaron̄ tūm̧wi im bar kōļaake, jikin kōppād eo an Irooj ilubwiljin armej ro An.

Tampeļ ko raan kein rej kwaļo̧k kōn m̧ōn kōppād ko an Israel, ak rejjab lukkuun jejjet n̄an kōmeļeļe ko an ilo Exodus. Im jejjab m̧anm̧an menin mour ilo tampeļ ko ad—Pinmuur eo an Rilo̧mo̧o̧r ekar jem̧ļo̧k kōn katok an menin mour elōn̄ļo̧k jān 2,000 iiō ko rem̧ootļo̧k. Jekdo̧o̧n aolep oktak kein, ewōr juon men eļap an aorōk rainin ilo ad riit kōn jekjek in kabun̄jar ko an Israel eo etto, eļaptata eļan̄n̄e jej kalimjōk er āinwōt kar armej ro an Anij ilo Bok in Mormon—āinwōt juon wāween “n̄an kōkajoorļo̧k aer tōmak ilo Kraist” (Alma 25:16; bar lale Jekab 4:5; Jarom 1:11). N̄e jemeļeļe kōkaļļe ko kōn m̧ōn kōppād im katok, jemaron̄ bōk en̄jake an jetōb me enaaj bar kōkajoorļo̧k tōmak eo ad ilo Kraist.

Pija
armej ej bōktok ļaam ko n̄an pris ro ilo m̧ōn kōppād eo

Kōmeļeļe kōn ri Israel ro rej bōktok juon ļaam n̄an m̧ōn kōppād eo, jān Robert T. Barrett

M̧ōn Kōppād eo ej Kōkajoorļo̧k Tōmak ilo Jisōs Kraist

Ke Anij ekar kakien Moses n̄an kalōk m̧ōn kōppād eo ilo kāām eo an ri Israel ro, E ekar ba unin: “bwe In jokwe ippāer” (Exodus 25:8). Ilowaan m̧ōn kōppād eo, an Anij pād kar bōk jikin kōn tōptōp in bujen eo—juon bo̧o̧k kōm̧m̧an jān aļaļ, kabar kōm̧m̧an jān gold, ime ej pād ie rekoot ko em̧ōj jei ippān armej ro An (lale Exodus 25:10–22). Tōptōp eo kar kakoņe ilo juon ruum elukkuun ekwojarjar im epād ilowa, ejeņoļo̧k jān aolepān m̧ōn kōppād eo kōn juon nuknuk ran̄ōl. Nuknuk ran̄ōl in ej kōkaļļein jepelļo̧k eo ad jān ippān Anij kōn wōt Wōtļo̧k eo.

Ijjeļo̧kin Moses, jejeļā kōn juon wōt armej eo emaron̄ deļon̄e “jikin kwōjarjar otem kwōjarja” (Exodus 26:34)—pris eo eutiej. Āinwōt pris ro jet, e ekar aikuj ren kwaļe im kapiti (lale Exodus 40:12–13) im kar ekkanōk kwojarjar me ej kōkaļļein opij eo an (lale Exodus 28). Juon kōttan ilo juon iiō, ilo juon raan eo em̧ōj ņa etan Raan in Pinmuur, pris eo eutiej emaron̄ kōm̧m̧an katk ok ilo etan armej ro m̧okta jān an deļon̄ ilo m̧ōn kōppād eo. Ilo nuknuk ran̄ōl eo, ekkein tūle spais ko re n̄aj (lale Livitikōs 16:12). Baat eo en̄aj ej walōn̄ļo̧k n̄an lan̄ ej bōk jikin jar ko an armej ro me rej walōn̄ļo̧k n̄an ippān Anij (lale Sam Ko 141:2). Innem pris eo eutiej, bōk bōtōktōk jān katok an menin mour, enaaj dōbļo̧ke nuknuk ran̄ōl eo im kwaļo̧k tūro̧o̧n an Anij, kar kōkaļļe kōn tōptōp in bujen eo (lale Livitikōs 16:14–15).

Ilo ad jeļā ta eo kwoj jeļā kōn Jisōs Kraist im eddo eo An ilo karōk eo an Jemedwōj Ilan̄, kwomaron̄ lo wāween an M̧ōn Kōppād eo jitōn̄ļo̧k kōj n̄an Rilo̧mo̧o̧r? Āinwōt m̧ōn kōppād eo, im ilowaan tōptōp eo, ej bōk jikin an Anij pād ilubwiljin armej ro An, Jisōs Kraist ekar bōk jikin an Anij pād ilubwiljin armej ro An (lale Jon 1:14). Āinwōt pris eo eutiej, Jisōs Kraist ej “Ijeļā bwe Jisōs Kraist ej Make Wōt Nejin Anij Jemān Indeeo. E ekar dōbļo̧ke nuknuk ran̄ōl eo n̄an kōm̧m̧an jar kōn kōj kōn erreo in bōtōktōk in katok eo An make (lale Hibru 8–10).

Jet m̧ōttan m̧ōn kōppād eo an Israel emaron̄ kar m̧ōj am̧ ron̄, eļaptata eļan̄n̄e em̧ōj am̧ kar etal n̄an tampeļ n̄an bōk kain̄i ko am̧ make. Āinwōt jikin eo eļap an ekwojarjar ilo m̧ōn kōppād eo, celestial ruum eo ilo tampeļ ej bōk jikin Ijo jikin Anij. N̄an deļo̧n̄, rej aikuj m̧okta kwaļ im kapit kōj. Jej ekkanōk nuknuk ko rekwojarjar. Jej ajr ilo turin juon lokatok ijo jar ko rej walōn̄ļo̧k n̄an Anij. Im jej dōbļo̧ke juon nuknuk rōn̄ōl ilo ijo jikin Anij.

Bolen eļap an aorōk men ko rej āinļo̧k juon ikōtaan tampeļ ko rekāāl im im̧ōn kōppād ko etto ej bwe jim̧or, eļan̄n̄e meļeļe kake ilo jim̧we, kōkajoorļo̧k tōmak ko ad ilo Jisōs Kraist im kobrak kōj kōn kam̧m̧oolol kōn Pinmuur eo An. Anij ekōņaan bwe aolep ajri ro Nejin ren deļon̄e ijo Jikin; E ekōņaan “juon aelōn̄ in pris ro” im kōrā ro me rej pris (Exodus 19:6). Ak jerawiwi ko ad rej bōbraeik kōj jān kōjeraam̧m̧an eo, bwe “ejjeļo̧k juon men ettoon emaron̄ pād ippān Anij” (1 Nipai 10:21). Kōn menin Anij ekar jilkinļo̧k Jisōs Kraist, ad “Pris eļap n̄an men ko rem̧m̧an renaaj itok” (Hibru 9:11). Ekar kekōl nuknuk ran̄ōl eo im kōkajoorļo̧k aolep armej ro an Anij n̄an “kepaak n̄an tūroon in jouj, bwe jen bōk tūriam̧okake” (Hibru 4:16).

Rainin, un ko na tampeļ eļapļo̧k jān bōk mour ijo eutiejtata n̄an kōj make. Ālkin ad bōk kain̄i ko ad make, jej jutak ilo etan ro jibūd im jim̧aad, bōk kain̄i ko ilo etaer. Ilo juon wāween, jemaron̄ erom̧ āinwōt pris eo eutiej etto—im Pris eo Eļap im Eutiej—kōpelļo̧k iaļ eo n̄an ippān Anij n̄an ro jet.

Katok ej Kōkajoorļo̧k Tōmak ilo Jisōs Kraist

Pedped in pinmuur eo im kajim̧we rej katakin ilo kajoor iminenen eo etto ikkijeen katok kōn menin mour ko, eo me ekar waļo̧k etto m̧okta jān kien eo an Moses. Kōn gospel eo em̧ōj an jepļaaktok, jejeļā bwe Adam im Iv rekar katok, meļeļe kōn kōkaļļein eoon ko kōn pinmuur eo an Rilo̧mo̧o̧r, im kar katakin menin n̄an ajri ro nejier (lale Moses 5:4–12; bar lale Jenesis 4:4).

Kōkaļļein katok an menin mour emaron̄ kaburom̧ōjm̧ōj ilo Raan in Pinmuur an Israel eo etto (“Yom Kippur” in Hebrew). Aikuj eo ilo iien jar an iiō in ilo Livitikōs 16:30: “Ilo raan eo renaaj kōm̧m̧an kōllaajrak n̄an kom̧, im karreoik kom̧ jān jerawiwi otemjej ami, kom̧ naaj erreo im̧aan Irooj.” Kōn menin an Anij pād emaron̄ pād wōt ilubwiljin armej ro. Pinmuur in ekar dedeļo̧k kōn juon iien jar ilo elōn̄ wāween ko. Ilo juon iaan men kein, rekar m̧an juon goat āinwōt juon menin joortak kōn jerawiwi ko an armej ro, im pris eo eutiej ekar bōk bōtōktōk in goal eo ilo jikin eo ekwojarjar otem ekwojarjar. Tokālik, pris eo eutiej ekar likūt pein ioon goat eo emour im kwaļo̧k jerawiwi ko an ajri ro nejin Israel—kōkaļļein bōk jerawiwi ko n̄an goat eo. Innem ekar kadiwōjļo̧k ko̧o̧t eo (goat) jān kāām eo an Israel.

Ilo iien jar in ekwojarjar, goat ko rekar kōkaļļein Jisōs Kraist, bōk jikin armej ro rejerawiwi. Jerawiwi ko ejjab maron̄ deļo̧n̄e ijo Anij ej pād ie. Ak ijjeļo̧kin kakkure ak jutokļo̧k rijerawiwi ro, Anij ekar bar leļo̧k juon wāween—naaj m̧an juon ko̧o̧t (goat) ak joļo̧ke. “Im ko̧o̧t (goat) eo enaaj inekļo̧k jero̧wiwi ko aer otemjej” (Livitikōs 16:22).

Kōkaļļein iien jar kein rekwojarjar ej kalikkar wāween an Anij ekar letok bwe jen maron̄ bar roolļo̧k n̄an Ippān—Jisōs Kraist im Pinmuur eo An. Rilo̧mo̧o̧r ekar “ineek en̄taan ko ad, im bōkļo̧k būrom̧ōj ko ad,” em̧ool “jerawiwi ko ad otemjej” (Aiseia 53:4, 6). E ekar jutak ilo jikin ko ad, ekar leļo̧k mour eo An n̄an kōļļā wōņāān jerawiwi, innem ekar anjo̧ ioon mej kōn An Jerkakpeje (lale Mosaia 15:8–9). Katok eo an Jisōs Kraist ekar “katok eļap im āliktata; aaet, jab juon katok an armej, im jab kōn mennin mour ko” ak ijjeļo̧kin “juon katok indeeo im ejjeļo̧k jem̧ļo̧kin” (Alma 34:10). E eo kar kūrm̧ool in men otemjej me katak ko etto rekar jitļo̧k n̄an e.

Kōn un in, ālkin katok eo An ekar dedeļo̧k, E ekar ba, “Im kom̧ naaj jab ajetok n̄an Eō kōto̧o̧rļo̧k bōtōktōk; aaet, katok ko ami … naaj kōjjem̧ļo̧k i. … Im kom̧ naaj ajetok āinwōt juon katok n̄an Eō bōro e rup im jetōb ettā” (3 Nipai 9:19–20).

Kōn menin kwomaron̄ lo eoon ko ilo Kallim̧ur M̧okta kōn katok ko im m̧ōn kōppād eo (ak tokālik, tampeļ eo)—im kwonaaj lo aolepeer—keememej bwe un ko m̧oktata an aolep ej n̄an kōkajoorļo̧k tōmak eo am̧ ilo Messaia, Jisōs Kraist. Kōtļo̧k bwe buruōm̧ im kōļmenļo̧kjeņ eo am̧ en n̄an E. Kejo̧kļo̧kjeņ kōn ta eo E ekar kōm̧m̧ane n̄an kōjepļaakļo̧k eo n̄an im̧aan mejān Anij—im ta eo kwonaaj kōm̧m̧ane n̄an ļoor E.

Kakeememej Ko

  1. Exodus 33:7–11 ej kwaļo̧k juon “m̧ōn kōppād an jarlepju eo,” ijo Moses ekar kōnono ippān Irooj, ak menin ekar jab juon jekjek in katok ko me kar kōmeļeļe ilo Exodus im Livitikōs. Katok ko rekar kōm̧m̧an ilo im̧ōn kōppād eo kar kōmeļeļeiki ilo Exodus 25–30, eo me Anij ekar kakien Moses n̄an kalōk eo im ajri ro nejin Israel rekar kalōke (lale Exodus 35–40). Mōn Kōppād in, ijo Aron im ļōmaro nejin rekar kōm̧m̧an katok kōn menin mour ko, ekar ekkā an kōjerbal ilo an ba āinwōt “m̧ōn kōppād an jarlepju eo” (lale, n̄an waanjon̄ak, Exodus 28:43; 38:30; Livitikōs 1:3).

Būriin