„Žemiškoji Jėzaus Kristaus tarnystė“, Temos ir klausimai (2023)
Evangelijos studijavimo vadovas
Žemiškoji Jėzaus Kristaus tarnystė
„Jis bus vadinamas Jėzumi Kristumi, Dievo Sūnumi“ (Mozijo 3:8)
Didingiausias Dangiškojo Tėvo dvasinis vaikas yra Jo Pirmagimis Sūnus, Jėzus Kristus. Prieš gimdamas žemėje Jėzus buvo žinomas daugybe titulų, tokių kaip Didysis Jehova ir Viešpats Visagalis. Dievas Tėvas siuntė savo Sūnų gyventi į žemę ir paaukoti save kaip begalinę apmokančiąją auką, kad išpirkimas būtų įmanomas visiems Dievo vaikams. Savo žemiškosios tarnystės metu Jėzus Kristus mokė savo evangelijos, atliko galingus stebuklus ir įkūrė savo bažnyčią. Iš Raštuose pateiktų pasakojimų apie Jo gyvenimą sužinome, kad Jis tobulai pakluso savo Tėvui. Jėzus Kristus gydė sergančius ir prislėgtus, teikė viltį kenčiantiems, mokė atgailos svarbos ir padarė, kad atleidimas būtų įmanomas. Jo žemiškasis gyvenimas buvo tobulas sektinas pavyzdys visiems Dievo vaikams.
1 skyrius
Jėzus Kristus visada vykdė savo Tėvo valią
Su Jėzaus Kristaus gimimu susiję stebuklingi įvykiai yra gerai aprašyti Raštuose (žr. pvz. Luko 2:1–19). Apie Jo vaikystę Raštuose sakoma tik tiek, kad „vaikelis augo, stiprėjo dvasia, buvo pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo“ ir kad „Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse“ (Luko 2:40, 52).
Būdamas 12 metų Jėzus kartu su savo šeima nukeliavo į Jeruzalę paminėti Paschos šventės. Keliaudami namo į Nazaretą Marija su Juozapu suvokė, kad Jėzaus nebuvo tarp su jais keliaujančių šeimos narių. Galiausiai jie rado Jį Jeruzalės šventykloje, mokantį žmones ir atsakinėjantį į jų klausimus (žr. Džozefo Smito Vertimo Luko 2:46). Kai Marija išsakė savo nerimą dėl Jo dingimo, Jėzus atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ (Luko 2:49). Dar būdamas berniukas, Jėzus visą dėmesį skyrė savo Tėvo darbui.
Per visą savo žemiškąjį gyvenimą Jėzus mylėjo Dievą Tėvą ir jam tarnavo. Jis sakė: „Nes aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė“ (Jono 6:38). Jėzus Kristus nori, kad visi darytume tą patį. Jis pažadėjo, kad „tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje“, yra tas, kuris įeis į Dievo karalystę (Mato 7:21).
Apmąstymams
-
Perskaitykite Jono 8:25–30, kur Jėzus Kristus paaiškino: „visuomet darau, kas [Tėvui] patinka“ (29 eilutė). Ką galite padaryti, kad geriau suprastumėte ir laikytumėtės Tėvo valios savo gyvenime?
Mokymosi kartu su kitais veikla
-
Paprašykite savo grupės narių perskaityti ir apmąstyti prezidento Raselo M. Nelsono užduotus klausimus:
„Ar tu esi pasiryžęs leisti Dievui nugalėti tavo gyvenime? Ar tu esi pasiryžęs leisti Dievui būti svarbiausiu veiksniu tavo gyvenime? Ar tu leisi Jo žodžiams, Jo įsakymams ir Jo sandoroms veikti tai, ką darai kiekvieną dieną? Ar Jo balsui suteiksi pirmenybę visų kitų balsų atžvilgiu? Ar esi pasiryžęs Jo pavedimams suteikti pirmenybę visų kitų siekių atžvilgiu? Ar esi pasiryžęs savo valia pasiduoti Jo valiai?“
Kaip jūsų atsakymai į šiuos klausimus gali jums padėti sekti Gelbėtojo pavyzdžiu visada vykdyti Tėvo valią?
Sužinokite daugiau
-
„24 skyrius. Pamąstymai apie Jėzaus Kristaus misiją“, Bažnyčios prezidentų mokymai. Lorencas Snou (2012), p. 261–268
2 skyrius
Tobulas Jėzaus Kristaus gyvenimas – pavyzdys mums visiems
Prieš pat savo viešą tarnystę Jėzus atėjo pas Joną Krikštytoją ir buvo pakrikštytas Jordano upėje. Nors Jėzus niekada nebuvo nusidėjęs, Jis paaiškino, kad turėjo būti pakrikštytas, kad „įvykdyt[ų] visą teisumą“. Jėzui išėjus iš vandens, pasigirdo Dievo Tėvo balsas, sakantis: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“ Šventoji Dvasia nusileido ant Jėzaus, kaip parodė balandžio ženklas. (Žr. Mato 3:13–17.)
Jėzus Kristus gyveno tobulą gyvenimą. Po krikšto Jis pasninkavo 40 dienų ir 40 naktų, kad galėtų bendrauti su Dievu (žr. Joseph Smith Translation, Matthew 4:2). Paskui atėjo Šėtonas Jo gundyti. Tačiau Jėzus Kristus tvirtai atsispyrė pagundoms. Jėzaus Kristaus gyvenimas be nuodėmės paruošė Jį pasiaukoti už visas Dievo vaikų nuodėmes. Būdamas vienintelė tobula esybė tarp Dievo vaikų, Jėzus Kristus yra didžiausias pavyzdys kiekvienam iš mūsų, kai stengiamės sekti Dievu (žr. 1 Petro 2:21–22).
Apmąstymams
-
Perskaitykite Mato 4:1–11, taip pat Džozefo Smito Vertimo ištraukas, paaiškinančias, kas nutiko, kai Šėtonas mėgino gundyti Jėzų. Ko galite pasimokyti iš Kristaus pavyzdžio, kaip įveikti pagundą? Kaip pasninkas, malda ir Raštų pažinimas gali paruošti jus atsispirti pagundai?
-
Prisikėlęs Jėzus Kristus mokė dvylika mokinių nefitų apie jų, kaip žmonių teisėjų, vaidmenį. Perskaitykite 3 Nefio 27:27 ir sužinokite, kokį įsakymą Jėzus Kristus davė savo mokiniams. Kodėl Jėzaus Kristaus mokiniams svarbu būti tokiems, koks yra Jis?
Mokymosi kartu su kitais veikla
-
Paprašykite grupės narių pagalvoti, kodėl Jėzui Kristui reikėjo patirti pagundą. Paprašykite jų atsakymų ieškoti Hebrajams 2:17–18; 4:15–16. Kodėl mums svarbu suvokti, kad Jėzus Kristus patyrė pagundas, kaip ir mes dabar?
Sužinokite daugiau
-
„1 skyrius. Jėzus Kristus – vienintelis mūsų kelias į viltį ir džiaugsmą“, Bažnyčios prezidentų mokymai. Hovardas V. Hanteris (2015), p. 37–47
3 skyrius
Jėzus mus mokė mylėti kitus ir jiems tarnauti
Jėzus Kristus mokė, kad yra du didžiausi įsakymai. Vienas iš tų įsakymų yra mylėti Dievą visa širdimi, siela ir protu. Antras – mylėti kitus taip, kaip mylime save. (Žr. Mato 22:36–39.) Jėzus šių tiesų dažnai mokė pamoksluose ir palyginimuose (pvz., žr. Mato 25:31–46; Luko 10:25–37).
Jėzus Kristus visada rodė pavyzdį, kaip sekti Dievu ir mylėti kitus. Tarnaudamas su didele galia tarp Dievo vaikų, gydydamas ligonius ir atlikdamas daug galingų stebuklų, Jis asmeniškai rodė savo meilę ir užuojautą kitiems (žr. Mato 11:4–5; Mozijo 3:5–6).
Svarbi Kristaus žemiškosios tarnystės dalis buvo savo Bažnyčios įkūrimas. Tai darydamas Jis pašaukė dvylika mokinių, įgaliojo juos skelbti evangeliją ir suteikė jiems galią gydyti ligonius (žr. Mato 10:1–8). Tie mokiniai tęsė Viešpaties darbą po Jo mirties ir prisikėlimo, mokydami atgailos ir kviesdami kitus priimti krikštą ir Šventosios Dvasios dovaną (žr. Apaštalų darbų 2:22–24, 37–47). Naudodamiesi kunigystės galia, kad išgydytų, jie tarnavo kitiems ir sukūrė progų skelbti Jėzaus Kristaus evangeliją (žr. Apaštalų darbų 3:1–11).
Apmąstymams
-
Antrasis didysis įsakymas – mylėti savo artimą. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė: „Būdami Jėzaus Kristaus mokiniai, privalome būti pavyzdžiai to, kaip bendrauti su kitais – ypač kai mūsų nuomonės nesutampa. Vienas lengviausių būdų atpažinti tikrąjį Jėzaus Kristaus pasekėją, tai pažiūrėti, kaip užjaučiamai tas žmogus elgiasi su kitais žmonėmis.“ Kaip Jėzaus Kristaus pavyzdžio prisiminimas gali padėti jums, kai sunku mylėti kitus?
Mokymosi kartu su kitais veikla
-
Drauge perskaitykite toliau pateiktą vyresniojo Nylo L. Anderseno teiginį:
„Niekada nepasiduokite, kad ir kokios gilios būtų jūsų sielos žaizdos, kad ir koks būtų jų šaltinis, kad ir kur ar kada jos atsirastų, kad ir kiek ilgai ar trumpai jos gytų, jums nebūtina dėl jų dvasiškai žūti. Turite dvasiškai atsilaikyti ir sužydėti tikėjimu bei pasikliauti Dievu.
Dievas mūsų dvasių nesukūrė tam, kad jos būtų nepriklausomos nuo Jo. Mūsų Viešpats ir Gelbėtojas Jėzus Kristus per neįkainojamą Savo Apmokėjimo dovaną mus ne tik išgelbsti iš mirties, ne tik per atgailą atleidžia mūsų nuodėmes, bet ir yra pasiruošęs mus išgelbėti iš mūsų sužeistų sielų sielvarto ir skausmo.“
Aptarkite galią, mums prieinamą dėl Gelbėtojo gebėjimo išgydyti. Paprašykite grupės narių, jei tinkama, papasakoti, kada savo gyvenime jautė gydančią Jėzaus Kristaus galią.
Sužinokite daugiau
-
Nylas L. Andersenas, „Sužeistieji“, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga
-
“The Greatest Commandment” (vaizdo įrašas), Gospel Library
4 skyrius
Jėzus Kristus atidavė savo gyvybę, kad išpirktų Dievo vaikus
Mormono Knygos pranašas Abinadis pranašavo, kad Jėzus Kristus nužengs iš dangaus ir bus išjuoktas, nuplaktas, išmestas lauk, nukryžiuotas ir nužudytas – tam, kad galėtų išpirkti savo žmones (žr. Mozijo 15:1–7). Didžiausias poreikis šiandienos pasaulyje yra sužinoti apie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žemiškąją misiją ir ją suprasti: kaip Jis kentėjo ir sumokėjo už mūsų nuodėmes, kad galėtume būti išgelbėti.
Vieni svarbiausių įvykių žemės istorijoje įvyko paskutinėmis Viešpaties gyvenimo valandomis. Artėjant žydų Paschos metui, Jėzus nusivedė savo mokinius į Getsemanę, alyvmedžių sodą, buvusį už Jeruzalės sienų Alyvų kalne ar netoli jo. Būtent čia Jėzus Kristus meldėsi ir pradėjo imti ant savęs viską, ko buvo pareikalauta mūsų išpirkimui. Karalius Benjaminas pranašavo, kad Jėzus Kristus jaus „kūno skausmą, alkį, troškulį ir nuovargį“ ir „kanči[ą] dėl jo žmonių nelabumo ir bjaurumų“ (Mozijo 3:7). Negalime suvokti Jo kančios Getsemanėje intensyvumo ir apimties, bet dėl tos agonijos Jėzus prakaitavo „tarsi tiršt[ais] kraujo lašai[s], varvan[čiais] žemėn“ (žr. Luko 22:44, taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 19:18).
Tada Jėzų išdavė vienas iš Jo mokinių, Jis buvo suimtas, išjuoktas ir melagingai apkaltintas žydų religinių vadovų. Romėnai jį suėmė, apklausė ir sumušė. (Žr. Mato 26:47–68; 27:1–31.) Kareiviai nusivedė Jėzų Kristų ir Jį nukryžiavo, t. y. Jo rankos ir kojos buvo prikaltos prie kryžiaus (žr. Luko 23:33–38). Kai Jis buvo iškeltas ir pakabintas ant kryžiaus, skausmas ir kančia už mūsų nuodėmes tęsėsi. Jėzaus Kristaus Apmokėjimas apima Jo Getsemanėje ir ant kryžiaus atliktą mokėjimą, įveikiantį nuodėmės padarinius visiems atgailaujantiems dėl savo nuodėmių (žr. Almos 5:48; 3 Nefio 9:22; Doktrinos ir Sandorų 19:17).
Jam mirus, Jo kūnas buvo paguldytas į kapą (žr. Jono 19:38–42). Trečią dieną po nukryžiavimo Kristus vėl paėmė savo kūną ir tapo pirmuoju prisikėlusiu asmeniu (žr. Mato 28:1–8). Daug žmonių matė prisikėlusį Viešpatį ir liudijo apie tą šlovingą naujieną. Kadangi Jėzus Kristus prisikėlė, visų Dievo vaikų dvasios bus sujungtos su jų kūnais ir jie gaus nemirtingumo palaiminimą (žr. 1 Korintiečiams 15:21–22; Almos 11:44–45). Visa, ką Jėzus Kristus iškentė savo mirtingojo gyvenimo metu, Jis tai padarė iš meilės visiems Dangiškojo Tėvo vaikams (žr. 1 Nefio 19:9; Doktrinos ir Sandorų 34:3).
Apmąstymams
-
Prieš eidamas į Getsemanę, Jėzus Kristus savo mokiniams pristatė sakramento apeigas. Perskaitykite Mato 26:26–30. Kaip galėtumėte labiau apmąstyti Jėzaus Kristaus gyvenimą ir Apmokėjimą, kai priimate sakramentą? Kaip sakramento priėmimas gali sustiprinti jūsų meilę Jėzui Kristui?
Mokymosi kartu su kitais veikla
-
Drauge perskaitykite šį prezidento Raselo M. Nelsono teiginį:
„Malonėjęs ateiti į žemę kaip Tėvo Viengimis kūne, Jis buvo brutaliai išniekintas, išjuoktas, apspjaudytas ir nuplaktas. Getsemanės sode mūsų Gelbėtojas paėmė ant savęs visus skausmus, visas nuodėmes ir visus sielvartus bei kančias, kokias jūs ar aš, ar bet kuris kada nors gyvenęs ar gyvensiantis žmogus patyrė ar patirs. Dėl tos didžiulės naštos Jis kraujavo iš kiekvienos poros. Jo kančia buvo dar padidinta, kai Jis buvo žiauriai nukryžiuotas ant Kalvarijos kryžiaus.
Per šias nepakeliamas kančias ir prisikėlimą iš mirusiųjų – begalinį apmokėjimą – Jis suteikė nemirtingumą visiems ir išpirko visus mus iš nuodėmės pasekmių, su mūsų atgailos sąlyga.“
Su grupe aptarkite, kodėl svarbu mokytis apie Jėzaus Kristaus kančias Getsemanėje ir ant kryžiaus, Jo mirtį ir prisikėlimą. Kaip geresnis supratimas to, ką patyrė Jėzus Kristus, gali jus prie Jo priartinti?
Sužinokite daugiau
-
Jono 6:51; 1 Nefio 11:14–23; Almos 34:7–14; Doktrinos ir Sandorų 88:6
-
Džefris R. Holandas, „Iškeltas ant kryžiaus“, 2022 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga
-
Ronaldas A. Resbandas, „Osana Aukščiausiajam Dievui“, 2023 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga
-
“Why We Need a Savior” (vaizdo įrašas), Gospel Library