Kunigijos vyras
Prezidentas Henris B. Airingas
Pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje
Galite būti nuostabiu sektinu pavyzdžiu, vidutiniu sektinu pavyzdžiu arba blogu sektinu pavyzdžiu. Galbūt jums tai nesvarbu, tačiau tai svarbu Viešpačiui.
Visi turime sektinų didvyrių, ypač kai esame jauni. Aš gimiau ir augau Prinstone, Jungtinių Valstijų Niudžersio valstijoje. Pačios populiariausios, netoli mūsų buvusios sporto komandos buvo įsikūrusios Niujorko mieste. Tomis tolimomis dienomis ten buvo namai trijų profesionalių beisbolo komandų: „Bruklino Dodžers“, „Niujorko Džiajants“ ir „Niujorko Jankių“. Filadelfija, kurioje buvo „Atletiks“ ir „Filys“ beisbolo komandų namai, buvo net arčiau mūsų namų. Mano manymu, tose komandose buvo daug perspektyvių beisbolo didvyrių.
Mano didvyriu tapo Džo Dimadžijo, žaidęs „Niujorko Jankių“ komandoje. Kai netoli mūsų namų esančioje mokyklos aikštėje su savo broliais ir draugais žaisdavome beisbolą, aš stengiausi beisbolo lazda moti taip, kaip, mano manymu, tai darytų Džo Dimadžijo. Tomis dienomis dar nebuvo televizijos (tikrai tai sena istorija), tad jo judesius galėjau mėgdžioti pagal laikraščiuose išspausdintas fotografijas.
Kai paūgėjau, tėvas mane nusivežė į „Jankių“ stadioną. Tai buvo vienintelis kartas, kai mačiau žaidžiantį Džo Dimadžijo. Mintyse aš vis dar matau jį, mojantį lazda, ir tiesiai į centrinę tribūną skrendantį baltą kamuoliuką.
Mano beisbolo įgūdžiai niekada nebuvo tokie geri, kaip mano vaikystės didvyrio. Bet tuos kelis gerai pasisekusius kartus kiek įmanoma tiksliau mėgdžiojau jo galingą mostą.
Pasirinkę savo didvyrį, imame sąmoningai ar nesąmoningai mėgdžioti tai, kas mums labiausiai jame patinka.
Laimei, kai buvau dar berniukas, mano išmintingi tėvai parodė kitų didžių didvyrių. Tėtis į „Jankių“ stadioną stebėti beisbolo didvyrio mane buvo nusivežęs tik kartą, bet kiekvieną sekmadienį jis leido man stebėti vieną kunigijos vyrą, vėliau tapusį mano didvyriu. Tas didvyris pakeitė mano gyvenimą. Mano tėvas buvo vieno mažo skyriaus, kuris rinkosi mūsų namuose, prezidentas. Jeigu sekmadienį ateitumėte į pirmą mūsų namų aukštą, atsidurtumėte bažnyčioje. Mūsų skyriuje niekada nesilankė daugiau nei 30 žmonių.
Buvo toks vienas jaunuolis, kuris į mūsų namuose vykstančius susirinkimus atveždavo savo mamą, bet pats niekada neužeidavo. Jis nebuvo narys. Mano tėvui pasisekė išeiti prie jo stovinčio automobilio ir pakviesti jį į mūsų namus. Jis buvo pakrikštytas ir tapo mano pirmuoju ir vieninteliu Aarono kunigystės vadovu. Man jis tapo kunigijos didvyriu. Vis dar prisimenu, kaip jis man įteikė medinę statulėlę už tai, kad kartu vienai našlei prikirtome malkų. Tai buvo mūsų projektas. Kai Dievo tarnui duodavau pelnytą pagyrimą – stengiausi būti toks, kaip jis.
Tame nedideliame Bažnyčios skyriuje išsirinkau dar vieną didvyrį. Tai buvo Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkas, į mūsų susirinkimus atvykdavęs vilkėdamas žalią jūrų pėstininko uniformą. Vyko karas, tad vien dėl to jis buvo mano didvyris. Kaip jūrų pėstininkas, jis buvo pasiųstas studijuoti Prinstono universitete. Tačiau mane labiau žavėjo ne jo karinė uniforma, o tai, kaip jis, komandos kapitonas, Palmerio stadione žaidė už Prinstono universiteto futbolo komandą. Stebėjau jį žaidžiantį tiek universiteto krepšinio komandoje, tiek universiteto beisbolo komandoje, kurioje jis buvo gaudytojas žvaigždė.
O geriausia buvo tai, kad vidury savaitės jis atvyko į mano namus tam, kad parodytų, kaip abiem rankomis mesti krepšinio kamuolį. Jis pasakė, kad tokių įgūdžių man prireiks, kai vieną dieną žaisiu krepšinį gerose komandose. Tuomet to nesuvokiau, bet daugelį metų jis man buvo tikru sektinu kunigijos pavyzdžiu.
Norite to, ar ne, visi jūs būsite sektinu kunigijos pavyzdžiu. Jūsų žvakė užsidegė tuomet, kai priėmėte kunigystę. Viešpats įstatė jus į žvakidę tam, kad apšviestumėte kelią visiems jus supantiems žmonėms. Tai ypač pasakytina apie tuos vyrus, kurie yra kunigijos kvorume. Galite būti nuostabiu sektinu pavyzdžiu, vidutiniu sektinu pavyzdžiu arba blogu sektinu pavyzdžiu. Galbūt jums tai nesvarbu, tačiau tai svarbu Viešpačiui. Jis tai išsakė taip:
„Jūs – pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno.
Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose.
Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.“1
Buvau labai palaimintas, nes turėjau didžių kunigystę turinčių brolių pavyzdžių kvorumuose, kuriuose man pasisekė tarnauti. Jūs galite padaryti tą patį, ką jie darė dėl manęs – būti kieno nors sektinu pavyzdžiu.
Pastebėjau tris bendras savybes, kurias turėjo mano kunigijos didvyriai. Pirma jų – įprotis melstis, antra – įprotis tarnauti ir trečia – nepalaužiamas apsisprendimas būti sąžiningam.
Visi meldžiamės, tačiau toks kunigystės turėtojas, kokiu norite būti, meldžiasi dažnai ir su tikru ketinimu. Vakarais jums reikės klauptis ant kelių ir dėkoti Dievui už dienos palaimas. Dėkosite Jam už tėvus, mokytojus ir už didžius sektinus pavyzdžius. Savo maldose konkrečiai išvardinsite, kas ir kaip tą dieną jus palaimino. Tam prireiks daugiau nei kelių minučių ir didesnių pamąstymų. Tai jus nustebins ir pakeis.
Jei melsite atleidimo, pastebėsite, kad sugebate atleisti ir kitiems. Dėkodami Dievui už Jo gerumą, omenyje turėsite vardus tų žmonių, kuriems reikia jūsų gerumo. Kartoju, kad tokia patirtis stebins jus diena iš dienos, o po kurio laiko ir pakeis.
Vienas iš būdų, kaip tokia karšta malda, jus pakeis, yra tai, kad tikrai pasijusite Dievo vaiku. Pažadu tai. Supratę, kad esate Dievo vaikas, suprasite, kad Jis daug ko iš jūsų tikisi. Kadangi esate Jo vaikas, Jis tikisi, kad seksite Jo mokymais ir Jo brangaus Sūnaus Jėzaus Kristaus mokymais. Jis tikisi, kad kitiems būsite dosnūs ir malonūs. Jis nusivils jumis, jei būsite išdidūs ir egoistiški. Jis palaimins jus troškimu kitų siekius laikyti svarbesniais už savuosius.
Kai kurie jūsų jau esate sektini nesavanaudiškos tarnystės kunigystėje pavyzdžiai. Viso pasaulio šventyklose kunigija ima rinktis dar prieš aušrą. O kai kurie ilgai tarnauja ir nusileidus saulei. Pasaulyje už tokio pobūdžio laiko ir darbo aukas niekas nepelno pripažinimo ar viešo pagyrimo. Kartą su jaunimu tarnavome tiems dvasių pasaulyje esantiems žmonėms, kurie patys negalėjo gauti šventyklos palaiminimų.
Kadangi ten anksti ryte ir vėlai vakare tarnaujančių žmonių akyse regiu laimę, o ne nuovargį, tai žinau, kad šiame gyvenime už tokią nesavanaudišką tarnystę kunigystėje laukia didelis atlygis; ir tai tik dalelė to džiaugsmo, kurį jie jaus kartu su tais dvasių pasaulio žmonėmis, kuriems tarnavo.
Tą pačią laimę matau veiduose tų žmonių, kurie su kitais kalba apie priklausymo Dievo karalystei palaiminimus. Pažįstu vieną skyriaus prezidentą, kuris beveik kiekvieną dieną suranda žmonių misionieriams. O vos prieš kelis mėnesius jis net nebuvo Bažnyčios narys. Jo dėka ten dabar yra mokantys misionieriai, o skyrius auga skaičiumi ir stiprybe. Bet dar svarbiau yra tai, kad jis yra pavyzdys tiems, kurie atvers savo burnas ir taip spartins Viešpaties darbą surenkant Dangiškojo Tėvo vaikus.
Meldžiantis ir tarnaujant kitiems, jūsų suvokimas ir pojūčiai apie tai, kad esate Dievo vaikas, stiprės. Jūs labiau jausite Jo liūdesį dėl to, kad kažkaip nesąžiningai pasielgėte. Būsite labiau pasiryžę laikytis savo žodžio Dievui ir kitiems. Labiau jausite, kad nereikia imti to, kas jums nepriklauso. Su savo darbdaviais būsite sąžiningesni. Būsite labiau pasiryžę nevėluoti ir iki galo atlikti visas iš Viešpaties prisiimtas užduotis.
Jūsų namų mokymo šeimų vaikai neklausinės ar pas juos ateis namų mokytojas ar ne, bet nekantriai jūsų lauks. Mano vaikai buvo tuo palaiminti. Jiems augant, jų kunigijos didvyriai padėjo nusistatyti tarnavimo Viešpačiui tikslus. Toks palaimingas pavyzdys tęsiasi jau trečioje kartoje.
Šia žinia taip pat noriu išreikšti padėką.
Dėkoju jums už jūsų maldas. Dėkoju jums, kad net pripažindami, jog neturite visų atsakymų, vis tiek klaupiatės ant kelių. Dangaus Dievui meldžiatės norėdami išreikšti savo dėkingumą ir paprašyti palaiminimų sau ir savo šeimoms. Dėkoju jums už jūsų tarnystę kitiems ir už tuos kartus, kai tarnavote visai ne dėl pripažinimo už savo tarnystę.
Viešpats yra mus įspėjęs, kad jei šiame pasaulyje už savo tarnystę siekiame pripažinimo, tai galime netekti didesnių palaiminimų. Prisiminkite šiuos žodžius:
„Venkite daryti savo teisumo darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, antraip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje.
Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį.
Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė,
kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.“2
Mano sektini kunigystės turėtojų pavyzdžiai lengvai nepripažino, kad turi didvyriškų savybių. Tiesą pasakius, jiems buvo sunku pamatyti tas savybes, kuriomis taip žavėjausi juose. Minėjau, kad mano tėvas buvo ištikimas mažo Bažnyčios skyriaus Niudžersyje prezidentas. Vėliau jis buvo Bažnyčios Sekmadieninės mokyklos visuotinės valdybos narys. Tačiau šiandien kalbėdamas apie jo tarnystę kunigystėje turiu būti kuklus, nes jis buvo. kuklus
Tą patį pasakyčiau apie tą savo vaikystės didvyrį jūrų pėstininką. Jis niekada su manimi nekalbėjo apie savo tarnystę kunigystėje ar apie savo pasiekimus. Jis tiesiog tarnavo. Apie jo ištikimą tarnystę sužinodavau iš kitų. Negaliu net pasakyti, ar jis savyje matydavo tas savybes, kuriomis aš žavėjausi.
Taigi, mano patarimas tiems, kurie norite per savo tarnystę kunigystėje laiminti kitų žmonių gyvenimus, yra susijęs su jūsų gyvenimu, kuris yra privatus, bet ne Dievui.
Melskitės Jam. Dėkokite Jam už visą gėrį savo gyvenime. Teiraukitės Jo, kuriuos žmones Jis pasiuntė pas jus, kad jiems tarnautumėte. Melskite, kad Jis padėtų jums toje tarnystėje. Melskitės, kad galėtumėte atleisti ir patys gauti atleidimą. Tada tarnaukite jiems, mylėkite juos ir atleiskite jiems.
O pirmiausia, atminkite, kad visoje jūsų tarnystėje svarbiausia yra padėti žmonėms pasiruošti amžinajam gyvenimui. Dievas ši visą apimantį nurodymą mums davė tam, kad žinotume, kaip naudoti turimą kunigystę. Jis yra tobulas to pavyzdys. Štai mažytis pavyzdys apie Jo geriausius tarnus žemėje:
„Ir Viešpats Dievas kalbėjo Mozei, sakydamas: Dangūs – jų yra daug, ir žmogui jie nesuskaičiuojami; bet man jie suskaičiuoti, nes jie yra mano.
Ir kaip praeis viena žemė ir jos dangūs, lygiai taip ateis kita; ir nėra galo mano darbams, nei mano žodžiams.
Nes tai yra mano darbas ir mano šlovė, įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą.“3
Turime padėti tame darbe. Kiekvienas iš mūsų galime padaryti gerą įtaką. Buvome paruošti šiam mūsų laikui ir vietai paskutinėms šio švento darbo dienoms. Kiekvienas buvome palaimintas pavyzdžiu tų žmonių, kurie tą darbą laikė pačiu svarbiausiu savo gyvenimo žemėje tikslu.
Meldžiu, kad vienas kitam padėtumėme išnaudoti šią progą.
Dievas Tėvas yra gyvas ir atsakys į jūsų maldas padėti jums gerai Jam tarnauti. Jėzus Kristus yra prisikėlęs Viešpats. Tai yra Jo Bažnyčia. Jūsų turima kunigystė yra galia veikti Jo vardu Jo darbe tarnaujant Dievo vaikams. Jei šiam darbui atiduosite visą savo širdį, tai Jis jus išaukštins. Tai pažadu mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus vardu, amen.