Keturios minutės
Vyskupas Garis E. Styvensonas
Pirmininkaujantis vyskupas
Apmokėjimo stebuklas gali kompensuoti mūsų pasirodymo netobulumus.
Neseniai vykusios Žiemos Olimpinės žaidynės pavergė pasaulį, 89 šalis atstovaujantiems atletams rungiantis 98 skirtingose rungtyse. Nuostabu, kad 10 iš šių atletų buvo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, o 3 iš jų iškovojo medalius; jie neseniai buvo minimiBažnyčios naujienose:Kristoferis Fogtas, Noelė Pikus-Peis ir Tora Brait. 1 Sveikiname juos ir kitus varžybose dalyvavusius sportininkus. Šaunuoliai!
Šį rytą kalbu savo mintis skirdamas vaikinams, merginoms ir vienišiems suaugusiems – jums, gyvenantiems lemtingus metus, nubrėžiančius jūsų gyvenimo kryptį. Kreipdamasis į jus stipriai jaučiu, kad reikia skubėti.
Kad pajaustumėte tą skubumą, pirma papasakosiu istoriją apie vieną iš šių pastarųjų dienų šventųjų atletų Noelę Pikus-Peis. Noelės rungtyje, skeletone, sportininkai įsibėgėja ir nedidelėmis rogėmis neria galva pirmyn. Veidą laikydami vos kelis centimetrus virš ledo, jie skrieja žemyn vingiuota ledo trasa 140 kilometrų per valandą siekiančiu greičiu.
Pažymėtina, kad per keturis įtemptus 60 sekundžių trunkančius bandymus paaiškėja, ar metai treniruočių bus laikomi sėkmingais ar nuviliančiais.
Noelės ankstesnės 2006 m. Olimpiados svajonės sudužo baisaus nelaimingo įvykio metu lūžus kojai. 2010 m. Olimpiados metu jos svajonės vėl neišsipildė, kai nuo medalio ją skyrė kiek daugiau nei viena dešimtoji sekundės.2
Ar galite įsivaizduoti, kaip ji jaudinosi, laukdama pirmojo važiavimo 2014 metų Olimpiadoje? Kelis metus trukęs pasiruošimas per tą trumpą laiko atkarpėlę pasieks kulminaciją. Iš viso per keturias minutes. Šioms keturioms minutėms ji ruošėsi metų metus, o po to praleis visą gyvenimą apie jas svarstydama.
Finaliniai Noelės važiavimai buvo beveik tobuli! Niekada nepamiršime, kaip, kirtusi finišo liniją, ji šoko į tribūną apkabinti šeimos narių sušukdama: „Mes tai padarėme!“ Treniruočių metai davė rezultatą. Matėme ant jos kaklo kabantį Merginų organizacijos medalioną, kai šalia jo buvo pakabintas sidabro medalis.3
Gali atrodyti, kad tai nesąžininga, jog visos Noelės olimpinės svajonės priklausė nuo to, ką ji padarė per vos keturias trumpas minutes. Bet ji tai žinojo ir dėl to taip stropiai ruošėsi. Ji jautė tų keturių minučių svarbą ir skubumą, ir ką jos reikš visą jos likusį gyvenimą.
Taip pat prisimename Kristoferį Fogtą, komandos, laimėjusios bronzos medalį keturviečio bobslėjaus rungtyje, narį. Nors galėjo ir pasiduoti po sunkios 2010 m. Olimpiadoje įvykusios avarijos, jis nutarė parodyti ištvermę. Po fantastiško, jį išgelbėjusio važiavimo jis pelnė apdovanojimą, kurio taip stropiai siekė.4
Dabar pagalvokite, kuo jūsų kelias amžinojo gyvenimo link panašus į šių sportininkų „keturių minučių pasirodymus“. Jūs esate amžinoji esybė. Prieš gimstant jūs egzistavote kaip dvasia. Mylinčio Dangiškojo Tėvo akivaizdoje treniravotės ir ruošėtės ateiti į žemę ir, beje, dalyvauti pasirodyme. Šis gyvenimas – tai jūsų keturios minutės. Kol esate čia, jūsų veiksmai nulems, ar pelnysite amžinojo gyvenimo apdovanojimą. Pranašas Amulekas tai apibūdino taip: „Šitas gyvenimas yra laikas […] pasiruošti susitikti su Dievu; taip, štai šito gyvenimo diena yra diena žmonėms atlikti savo darbus.“5
Tam tikra prasme, jūsų keturios minutės jau prasidėjo. Laikrodis tiksi. Čia taip tinka apaštalo Pauliaus žodžiai – bėkite lenktynėse, kad laimėtumėte apdovanojimą.6
Kaip kai kurie veiksmai yra būtini tuose trumpuose Olimpiados sportininkų pasirodymuose – čiuožėjų ir snieglentininkų šuoliai ir judesiai, bobslėjaus posūkių įveikimas, laviravimas tarp vėliavėlių kalnų slalomo trasoje – taip pat ir mūsų gyvenime, kur absoliučiai būtini kai kurie dalykai – kontroliniai ženklai, vedantys mus per dvasinį gyvenimą žemėje. Šios dvasinės žymės tai būtinos Dievo duõtos Evangelijos apeigos: krikštas, Šventosios Dvasios dovanos gavimas, įšventinimas į kunigystę, šventyklinės apeigos ir sakramento priėmimas kiekvieną savaitę.
„[Šiose] apeigose apsireiškia dieviškumo galia.“7
Kaip per discipliną treniruotėse sportininkas pasiruošia savo sporto šakoje geriausiai atlikti užduotis, taip laikydamiesi įsakymų pasiruošiate atlikti šias išgelbėjimo apeigas.
Ar jaučiate tą skubumą?
Mano jaunieji draugai, kur bebūtumėte savo „keturių minučių pasirodyme“, raginu jus pamąstyti: „Ką toliau turiu daryti, kad garantuotai gaučiau medalį?“ Galbūt šios konferencijos metu Dvasia pašnibždėjo jums, kas tai galėtų būti: dėmesingiau ruoštis ateityje jūsų laukiančioms apeigoms arba gauti apeigas, kurias turėjote gauti seniai. Kas tai bebūtų, priimkite tai. Nedelskite. Keturios minutės greitai prabėgs, o jums liks amžinybė galvoti apie tai, ką padarėte šiame gyvenime.8
Prireiks savidrausmės. Kasdienė malda, Raštų studijavimas ir lankymasis bažnyčioje turėtų būti jūsų treniruočių pagrindas. Prireiks nuoseklaus paklusimo įsakymams, jūsų sudarytų sandorų laikymosi ir gyvenimo pagal Viešpaties standartus, surašytus knygelėje „Jaunimo stiprybės vardan“.
Galbūt numanote, kokie dalykai jūsų gyvenime gali lėtinti arba sustabdyti jūsų dvasinę pažangą. Jei taip, sekite Pauliaus patarimu: „Nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse.“9
Dar nevėlu atgailauti. Bet tuoj gali būti, nes niekas iš tikrųjų nežino, kada baigsis jūsų keturios minutės.
O gal galvojate: „Aš jau susimoviau. Mano keturios minutės jau katastrofiškos. Iš aš galiu pasiduoti.“ Jei taip yra, vykite šalin tokias mintis ir niekada daugiau taip nebegalvokite. Apmokėjimo stebuklas gali kompensuoti mūsų pasirodymo netobulumus. Kaip mokė vyresnysis Džefris R. Holandas:
„Tie iš jūsų […] kurie galbūt vis dar neturi noro prisijungti, […] aš liudiju apie atnaujinančią Dievo meilės galią ir Jo malonės stebuklą.
„Niekada ne per vėlu, jei […] Šeimininkas sako, kad dar yra laiko.“10
Atminkite, kad esate ne vieni. Gelbėtojas pažadėjo, kad nepaliks jus našlaičiais.11 Jus taip pat palaiko šeimos nariai, draugai ir vadovai.
Nors mano pastabos buvo skirtos Bažnyčios jaunimui, tėvams ir seneliams siūlau štai ką:
Neseniai vyresnysis Deividas A. Bednaris nurodė paprastą būdą pagal svarbiausias apeigas patikrinti šeimos pažangą sandorų kelyje. Viskas, ko reikia, tai popieriaus lapas su dviem stulpeliais: „vardas“ ir „planas kitoms reikalingoms apeigoms.“ Neseniai tai padariau, išvardindamas kiekvieną šeimos narį. Tarp jų pažymėjau kūdikį anūką, kurį turėjo palaiminti sūnus; šešiametį anūką, kurio pasiruošimas krikštui buvo labai svarbus; ir sūnų, kuriam artėja 18-ka ir kuris artimiausiu metu turėjo pasiruošti priimti kunigystę ir šventyklos endaumentą. Ši paprasta užduotis padėjo mudviem su Lisa atlikti savo vaidmenį – padėti kiekvienam mūsų šeimos nariui eiti sandorų keliu, turint kiekvienam skirtą veiksmų planą. Galbūt tai gera idėja jums, kuri paskatins diskutuoti su šeima, vesti šeimos namų vakarų pamokas, ruoštis ar net kviesti būtinoms apeigoms jūsų šeimoje.12
Man, kaip slidininkui ir snieglentininkui, didelį įspūdį padarė Bažnyčios narės iš Australijos Toros Brait sidabro medalį pelnęs „keturių minučių“ pasirodymas pusvamzdžio rungtyje. Ji pritrenkė pasaulį savo beveik tobulą važiavimą užbaigdama 720 laipsnių atbulu „rodeo“. Pasauliui dar didesnį įspūdį padarė ir nustebino tai, kaip ji padėjo savo varžovėms ir parodė joms Kristaus meilę. Ji pastebėjo, kad amerikietė snieglentininkė Kelė Klark, kurios pirmasis finalinio etapo pasirodymas buvo blogas, jaudinasi prieš antrąjį pasirodymą. „Ji mane apkabino“, – prisimena Klark. – Ji tiesiog laikė mane tol, kol iš tikrųjų pakankamai apsiraminau ir sulėtinau kvėpavimą. Buvo gera būti apkabintai draugės.“ Kelė Klark vėliau prisijungė prie Toros ant nugalėtojų pakylos kaip laimėjusioji bronzą.
Paklausta apie šį jos neįprastą gerumą priešininkei, galėjusį nulemti sidabro medalio laimėjimą, Tora paprasčiausiai atsakė: „Esu kovotoja – stengiuosi daryti viską, ką galiu – bet taip pat noriu, kad mano priešininkai irgi darytų viską, ką gali.“13
Kai turite tai omenyje, ar matote, kam reikia jūsų palaikymo? Šeimos nariui? Draugui? Bendraklasiui arba kvorumo nariui? Kai galite padėti per jų keturias minutes?
Brangūs draugai, jūs esate nuostabioje trasoje. Tam tikra prasme jūs sliuogiate pusvamzdžiu ar rogių trasa, ir kelyje gali būti sunku atlikti kiekvieną veiksmą ir įveikti kiekvieną posūkį. Bet atminkite, tam jūs rengėtės tūkstantmečius. Dabar jūsų pasirodymo metas. Tai jūsų keturios minutės! Dabar ta proga!
Išreiškiu savo didžiausią pasitikėjimą jūsų sugebėjimais. Jūsų pusėje yra pasaulio Gelbėtojas. Jeigu ieškote Jo pagalbos ir sekate jo nurodymais, ar galite pralaimėti?
Baigiu liudydamas apie palaimą, kurią turime per gyvąjį pranašą Prezidentą Tomą S. Monsoną ir per Jėzų Kristų, ir Jo, kaip mūsų Gelbėtojo ir Atpirkėjo vaidmenį, Jo šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.