Pelnyti Viešpaties ir šeimos pasitikėjimą
Širdies dorumą turintys žmonės – tai žmonės, kuriais galima pasitikėti, nes pasitikėjimas pagrįstas dorumu.
Broliai, turbūt didžiausias komplimentas, kokį galime gauti iš Viešpaties, – tai sužinoti, kad Jis pasitiki mumis, kaip vertais kunigystės nešiotojais ir puikiais vyrais bei tėvais.
Dėl vieno dalyko galime būti tikri: Viešpaties pasitikėjimas yra palaiminimas, pasiekiamas per dideles mūsų pastangas. Pasitikėjimas yra palaiminimas, pagrįstas paklusnumu Dievo įstatymams. Viešpaties pasitikėjimas įgyjamas per ištikimybę sandoroms, kurias sudarėme krikšto vandenyse ir šventoje šventykloje. Kai vykdome savo pažadus Viešpačiui, Jo pasitikėjimas mumis auga.
Man patinka tiek senovinės, tiek ir šiuolaikinės Raštų ištraukos, kuriose yra frazės „neklastinga širdis“ arba „širdies dorumas“, apibūdinančios žmogaus charakterį.1 Dorumas ar dorumo trūkumas yra esminis žmogaus charakterio bruožas. Širdies dorumą turintys žmonės – tai žmonės, kuriais galima pasitikėti, nes pasitikėjimas pagrįstas dorumu.
Paprastai kalbant, žmogaus dorumas reiškia, kad jo ketinimai ir poelgiai yra tyri ir teisūs visais atžvilgiais tiek viešumoje, tiek kitiems nematant. Kiekvienu savo sprendimu mes arba pelnome daugiau Dievo pasitikėjimo arba sumažiname Jo pasitikėjimą mumis. Šis principas bene ryškiausiai pasireiškia Dievo paskirtose mūsų, kaip vyrų ir tėvų, pareigose.
Kaip vyrai ir tėvai per šiuolaikinius pranašus, regėtojus ir apreiškėjus gavome dievišką įpareigojimą, aprašytą dokumente „Šeima. Pareiškimas pasauliui“. Šiame dokumente mokoma, kad: 1) „tėvai turi pirmininkauti savo šeimoms su meile ir teisumu“, 2) tėvai turi „būti atsakingi už aprūpinimą viskuo, kas būtina pragyvenimui“ ir 3) tėvai yra atsakingi už „savo šeimų apsaugą“2.
Kad pelnytume Dievo pasitikėjimą, turime Viešpaties būdu vykdyti šias tris Dievo paskirtas pareigas savo šeimoms. Toliau pareiškime apie šeimą sakoma, jog Viešpaties būdas reiškia, kad vyras turi vykdyti šias pareigas kartu su savo žmona „kaip lygūs partneriai“3. Man tai reiškia, kad jokio svarbaus sprendimo, susijusio su šiomis trimis pareigomis, neturėtume priimti be vieningo sutarimo su savo žmona.
Pirmas mūsų žingsnis siekiant pelnyti Viešpaties pasitikėjimą – tai imti pasitikėti Juo. Tokio įsipareigojimo pavyzdį parodė Nefis melsdamasis: „O Viešpatie, aš pasitikėjau tavimi ir pasitikėsiu tavimi per amžius. Aš nepasitikėsiu kūno ranka.“4 Nefis buvo pasišventęs vykdyti Viešpaties valią. Be to, kad sakė darysiąs tai, ką Viešpats įsakė, Nefis buvo tvirtai apsisprendęs įvykdyti savo užduotį; tai iliustruoja toks teiginys: „Kaip Viešpats gyvas ir kaip mes gyvi, neisime pas savo tėvą į tyrus, kol neatliksime to, ką Viešpats mums įsakė.“5
Kadangi Nefis pirmiausia pasitikėjo Dievu, Dievas labai pasitikėjo Nefiu. Viešpats palaimino jį gausiai išliedamas Dvasios, kuri palaimino jo, jo šeimos ir jo liaudies gyvenimą. Kadangi Nefis pirmininkavo su meile ir teisumu, aprūpino ir gynė savo šeimą bei liaudį, jis rašė: „Mes gyvenome laimingą gyvenimą“6.
Kad pateikčiau moterų požiūrį šia tema, paprašiau man padėti savo dvi ištekėjusias dukteris. Paprašiau, kad jos vienu ar dviem sakiniais atsakytų, kaip vertina pasitikėjimo svarbą savo santuokiniame ir šeimos gyvenime. Štai Laros Haris ir Kristinos Hensen mintys.
Pirma, Lara: „Man vienas iš svarbiausių dalykų yra žinoti, kad mano vyras tvarkydamas kasdienius reikalus priima sprendimus, kurie rodo pagarbą ir meilę man. Kai galime taip pasitikėti vienas kitu, tai atneša ramybę į mūsų šeimą, kur galime mėgaudamiesi auginti savo vaikus drauge.“
Dabar Kristinos mintys: „Pasitikėjimas kažkuo yra panašus į tikėjimą kažkuo. Nesant to pasitikėjimo ir tikėjimo atsiranda baimė ir abejonė. Man viena iš didžiausių palaimų, kylanti iš to, kad galiu visiškai pasitikėti savo vyru, yra ramybė – dvasios ramybė žinant, kad jis iš tikrųjų darys tai, ką sako darysiąs. Pasitikėjimas kuria ramybę, meilę ir aplinką, kurioje meilė gali augti.
Lara ir Kristina niekada nematė viena kitos atsakymų. Man labai įdomu, kad jos abi mano, jog ramybės palaima namuose yra tiesioginė pasekmė to, kad jos turi vyrą, kuriuo gali pasitikėti. Kaip parodė mano dukrų pavyzdžiai, pasitikėjimo principas yra labai svarbus kuriant krisčioniškus namus.
Aš taip pat galėjau džiaugtis tokia krisčioniška kultūra augdamas namuose, kur mano tėvas gerbė savo kunigystę ir pelnė visos šeimos pasitikėjimą už savo „širdies dorumą“7. Leiskite jums papasakoti apie savo jaunystės patyrimą, kuris iliustruoja ilgalaikį teigiamą poveikį, kurį savo šeimai daro tėvas, suprantantis dorumu pagrįsto pasitikėjimo principą ir gyvenantis pagal jį.
Kai buvau labai jaunas, mano tėvas įsteigė gamyklų automatizavimo įmonę. Ta įmonė kūrė, gamino ir diegė automatines gamybos linijas visame pasaulyje.
Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, mano tėvas norėjo, kad mokyčiausi dirbti. Jis taip pat norėjo, kad verslo mokyčiausi nuo pagrindų. Mano pirmas darbas buvo susijęs su plačiajai publikai nematomo objekto žolynų priežiūra ir paviršių dažymu.
Vyresnėse klasėse buvau paskatintas dirbti gamykloje. Pradėjau mokytis skaityti brėžinius ir valdyti galingas metalo apdirbimo stakles. Baigęs mokyklą, įstojau į universitetą ir išvykau į misiją. Po misijos grįžęs namo, iš karto grįžau į darbą. Turėjau užsidirbti pinigų kitų mokslo metų išlaidoms.
Vieną dieną, kai grįžęs iš misijos dirbau fabrike, mano tėvas pasikvietė mane į savo biurą ir paklausė, ar norėčiau su juo vykti verslo kelionėn į Los Andželą. Tai buvo pirmas kartas, kai tėvas pakvietė mane lydėti jį verslo kelionėje. Iš tikrųjų, jis leido man pasirodyti viešumoje – padėti pristatyti kompaniją.
Prieš mums išvykstant į kelionę, jis šiek tiek papasakojo man apie šį potencialų klientą. Pirmiausia, klientas buvo tarptautinė korporacija. Antra, jie ketino atnaujinti savo gamybos linijas visame pasaulyje naujausia automatine technika. Trečia, mūsų kompanija iki tol niekada netiekė jiems inžinerinių paslaugų ar technikos. Ir galiausiai, aukščiausias jų korporacijos vadovas, atsakingas už pirkimus, surengė šį susitikimą, kad sužinotų, kokią kainą siūlysime už naujo projekto įgyvendinimą. Šis susitikimas buvo nauja ir svarbi galimybė mūsų kompanijai.
Atvykę į Los Andželą, mudu su tėvu nuvažiavome į susitikimo dalyviams skirtą viešbutį. Pirmas darbotvarkės punktas buvo aptarti ir išanalizuoti projekto inžinerinių sprendimų specifikacijas. Antras aptarimo objektas buvo detalus įvykdymo planas, įskaitant logistiką ir pristatymo datas. Paskutinis darbotvarkės punktas buvo susijęs su kainomis, terminais ir sąlygomis. Čia prasidėjo įdomūs dalykai.
Korporacijos pareigūnas mums paaiškino, kad mūsų pasiūlyta kaina buvo žemiausia iš visų, kurie pateikė kainos pasiūlymus dėl šio projekto. Tada jis pasakė mums kito pigiausio pasiūlymo kainą, kas yra neįprasta. Po to jis paklausė mūsų, ar nenorėtume atsiimti savo pasiūlymo ir pateikti jo iš naujo. Jis pasakė, kad mūsų nauja kaina turėtų būti vos žemesnė už brangesnį pasiūlymą. Tada jis paaiškino, kad mes su juo galėtume pasidalinti pusiau tuos pridėtus dolerius. Jis tai pateisino sakydamas, kad taip laimės visi. Mūsų kompanija laimėtų, nes mes gautume žymiai daugiau pinigų nei pirmo pasiūlymo atveju. Jo kompanija laimėtų, nes jie vis tiek dirbtų su žemiausią kainą pasiūliusiu asmeniu. Ir, žinoma, laimėtų jis pasiimdamas savo dalį už tai, kad suorganizavo šį puikų sandorį.
Tada jis davė mums pašto sąskaitos numerį, kur galėtume siųsti jo prašomus pinigus. Po viso to jis pažvelgė į mano tėvą ir paklausė: „Tai ar sutariame?“ Didžiai mano nuostabai, mano tėvas atsistojo, paspaudė jam ranką ir pasakė, kad su juo susisieksime.
Kai išėjome iš susitikimo ir įsėdome į išsinuomotą automobilį, mano tėvas atsisuko į mane ir paklausė: „Na, ką, tavo manymu, turėtume daryti?“
Aš atsakiau nemanąs, kad turėtume priimti jo pasiūlymą.
Tada mano tėvas paklausė: „Ar nemanai, kad esame atsakingi prieš visus savo darbuotojus, kad užtikrintume gerą darbų rezervą?“
Kol mąsčiau apie jo klausimą ir dar negalėjau atsakyti, jis pats atsakė į savo klausimą. Jis tarė: „Klausyk, Rikai, kartą paėmus kyšį ar padarius kompromisą su savo dorumu, bus labai sunku tai ištaisyti. Niekada to nedaryk, nė kartelio.“
Tai, kad pasakoju apie šį patyrimą, reiškia, kad niekada neužmiršau savo tėvo pamokymo per tą pirmą verslo kelionę su juo. Pasakoju apie tai, kad iliustruočiau, kokią ilgalaikę įtaką darome mes kaip tėvai. Galite įsivaizduoti, kaip pasitikėjau savo tėvu dėl jo širdies dorumo. Tokių pačių principų jis laikėsi savo asmeniniame gyvenime su mano mama, savo vaikais ir visais, su kuriais bendravo.
Broliai, šį vakarą meldžiu, kad pirmiausia visi pasitikėtume Viešpačiu, kaip tai paaiškino Nefis, o tada dėl savo širdies dorumo pelnytume Viešpaties pasitikėjimą bei savo žmonos ir vaikų pasitikėjimą. Suprasdami ir taikydami šį šventą dorumu pagrįsto pasitikėjimo principą, liksime ištikimi savo šventoms sandoroms. Taip pat mums pavyks pirmininkauti savo šeimoje su meile ir teisumu, aprūpinti jas būtinais pragyvenimo dalykais ir apsaugoti jas nuo pasaulio blogio. Apie šias tiesas nuolankiai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.