Dvasinis užtemimas
Neleiskite dėmesį blaškantiems dalykams gyvenime užtemdyti dangiškos šviesos.
Šių metų rugpjūčio 21 d. įvyko du reti visame pasaulyje dėmesį patraukę įvykiai. Pirmasis buvo mūsų mylimo pranašo, prezidento Tomo S. Monsono 90-ojo gimtadienio šventimas. Tuo metu vykdydamas pavedimą lankiausi Ramiojo vandenyno krašte ir buvau sujaudintas, kad šventieji Australijoje, Vanuatu, Naujojoje Zelandijoje ir Prancūzų Polinezijoje ne tik žinojo apie šią asmeninę jo šventę, bet taip pat džiaugėsi ją švęsdami. Jaučiausi laimingas, kad galėjau matyti šiltas jų tikėjimo ir meilės šiam didžiam žmogui išraiškas. Mane įkvepia, kai matau, kokį ryšį su savo pranašu jaučia pastarųjų dienų šventieji.
Be abejo, prezidentas Monsonas, žinodamas apie tuos, kurie norėtų pasveikinti jį gimtadienio proga, apibūdino idealią gimtadienio dovaną: „Raskite ką nors, kam sunku, kas serga ar yra vienišas, ir kuo nors jam padėkite. Tai viskas, ko prašau.“1 Mylime ir palaikome jus, prezidente Monsonai.
Saulės užtemimas
Kitas retas ir dangiškas įvykis, nutikęs tą pačią dieną ir pritraukęs milijonų žmonių pasaulyje dėmesį, buvo visiškas saulės užtemimas. Tai buvo pirmas kartas per 99 metus, kai toks užtemimas buvo matomas visose Jungtinėse Valstijose.2 Ar esate kada matę saulės užtemimą? Galbūt galėčiau tai apibūdinti detaliau.
Visiškas saulės užtemimas įvyksta tada, kai mėnulis atsiranda tarp žemės ir saulės, beveik visiškai užstodamas nuo saulės paviršiaus sklindančią šviesą.3 Pats faktas, kad taip gali įvykti, man yra kaip stebuklas. Jei įsivaizduosime saulę paprasto dviračio rato dydžio, tai palyginus su ja mėnulis vargiai būtų mažo akmenėlio dydžio.
Kaip įmanoma, kad patį mūsų šilumos, šviesos ir gyvybės šaltinį taip smarkiai gali užstoti palyginus toks mažas objektas?
Nors saulė yra 400 kartų didesnė už mėnulį, ji taip pat yra 400 kartų toliau nuo žemės.4 Dėl tokio išsidėstymo, žiūrint iš žemės, saulė ir mėnulis atrodo tokio pat dydžio. Kai jie abu reikiamai išsirikiuoja, mėnulis, regis, užstoja visą saulę. Visiško saulės užtemimo zonoje buvę mano draugai ir šeimos nariai papasakojo, kaip šviesą pakeitė tamsa, pasirodė žvaigždės, o paukščiai liovėsi čiulbėję. Oras atvėso, nes temperatūra užtemimo metu gali nukristi daugiau nei 10 laipsnių Celsijaus.5
Jie apibūdino savo pagarbios baimės, nuostabos ir netgi nerimo jausmus, atsiradusius žinant, kad saulės užtemimas neša tam tikrus pavojus. Tačiau visi jie ėmėsi saugumo priemonių, kad akims per saulės užtemimą nebūtų padaryta ilgalaikė žala arba neištiktų „užtemimo apakinimas“. Jie saugiai galėjo stebėti užtemimą, nes naudojosi akiniais, kurių lęšiai yra su specialiais užtamsintais lęšiais, apsaugančiais akis nuo galimos žalos.
Analogija
Panašiai kaip labai mažas mėnulis gali užstoti didingą saulę, nuslopindamas jos šviesą ir šilumą, taip gali įvykti ir dvasinis užtemimas, kai leidžiame smulkiems ir varginantiems kliuviniams, – su kuriais susiduriame kasdieniniame gyvenime, – taip prie mūsų priartėti, kad jie užstoja Jėzaus Kristaus šviesos ir Jo Evangelijos didingumą, skaisčią šviesą ir šilumą.
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas šią analogiją dar išplėtė, pareikšdamas: „Netgi toks mažas daiktas, kaip žmogaus nykštys, laikomas prie pat akies, gali neleisti matyti labai didelės saulės. Tačiau saulė vis dar šviečia. Tik žmogus neleidžia sau jos matyti. Kai priartiname kitus dalykus per daug arti savęs ir pastatome juos į pirmą vietą, užstojame sau vaizdą į dangų.“6
Aišku, niekas iš mūsų tyčia nenori užstoti sau vaizdo į dangų arba leisti dvasiniam užtemimui įvykti mūsų gyvenime. Leiskite man pasiūlyti kelis būdus, galinčius padėti mums apsisaugoti nuo dvasinių užtemimų padaromos ilgalaikės dvasinės žalos.
Evangelijos akiniai: žiūrėkime iš Evangelijos perspektyvos
Ar atsimenate mano paminėtus akinius, naudojamus, kad apsaugotų stebinčius saulės užtemimą nuo žalos akims ar net nuo apakinimo? Žiūrėjimas į dvasinį užtemimą pro apsauginius ir švelninančius Dvasios lęšius leidžia matyti iš Evangelijos perspektyvos ir taip apsaugo mus nuo dvasinio apakimo.
Apsvarstykime kelis pavyzdžius. Su pranašų žodžiais širdyje ir Šventąja Dvasia kaip patarėja, galime į iš dalies užtemdytą dangišką šviesą stebėti pro „Evangelijos akinius“ ir išvengti dvasinio užtemimo pavojų.
Tad kaip užsidedame Evangelijos akinius? Štai keli pavyzdžiai: tie Evangelijos akiniai mums praneša, jog Viešpats nori, kad kas savaitę priimtume sakramentą, kad studijuotume Raštus ir kasdien melstumės. Jie taip pat praneša, kad Šėtonas gundys mus to nedaryti. Žinome, kad jo tikslas yra atimti mūsų valios laisvę per dėmesį blaškančius dalykus ir pasaulietiškas pagundas. Net Jobo dienomis kai kurie galbūt patyrė dvasinį užtemimą, kaip aprašyta: „Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidurdienį vaikšto apgraibomis kaip naktį.“7.
Broliai ir seserys, kai kalbu apie žiūrėjimą pro Evangelijos akinius, prašyčiau suprasti, kad nesiūlau nekreipti dėmesio į ištikusius sunkumus, jų neaptarinėti ir gyventi palaimingoje nežinioje apie priešo mums paspęstus spąstus bei paruoštas blogybes. Kalbu ne apie akidangčių užsidėjimą, o kaip tik apie priešingą dalyką. Siūlau į sunkumus žiūrėti pro Evangelijos lęšius. Vyresnysis Dalinas H. Ouksas pastebėjo, kad „perspektyvus požiūris – tai gebėjimas visą reikšmingą informaciją matyti prasmingai tarpusavyje susijusią“8. Žiūrėjimas iš Evangelijos perspektyvos praplečia mūsų matomą vaizdą iki amžinybės akiračio.
Užsidėję Evangelijos akinius galite detaliau matyti, labiau susitelkti ir geriau įžvelgti savo prioritetus, problemas, pagundas ir net klaidas. Pamatysite ryškesnę šviesą, kurios be jų negalėtumėte matyti.
Ironiška, bet dvasinius užtemimus mūsų gyvenime gali sukelti ne tik neigiami dalykai. Dažnai puikius ir teigiamus užsiėmimus, kuriems atsidedame, galime prisitraukti taip arti, kad jie uždengia Evangelijos šviesą ir atneša tamsą. Tarp šių pavojų, arba dėmesį blaškančių dalykų, gali būti išsilavinimas ir klestėjimas, galia ir įtaka, ambicijos, netgi talentai ir dovanos.
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas mokė, kad „bet kokia vertybė, dėl kurios persistengta, gali tapti yda. […] Galiausiai atsitiks taip, kad mūsų pasiekimai taps kliūtimis, o ambicijos – akmeniu po kaklu.“9
Leiskite man pateikti daugiau pavyzdžių to, kas gali tapti mūsų dvasinių užtemimų priežastimi.
Socialinė žiniasklaida
Prieš keletą mėnesių kalbėjau BJU moterų konferencijoje.10 Apibūdinau, kaip technologijos, taip pat socialinė žiniasklaida padeda skleisti „[pažinimą] apie Gelbėtoją […] kiekvienoje tautoje, giminėje, liežuvyje ir liaudyje.“11 Šios technologijos apima tokias Bažnyčios svetaines kaip LDS.org ir Mormon.org; tokias mobiliąsias programėles kaip Gospel Library, Mormon Channel, LDS Tools ir Family Tree; ir tokias socialinės žiniasklaidos platformas kaip Facebook, Instagram, Twitter ir Pinterest. Šiose socialinės žiniasklaidos platformose buvo parašyta šimtai milijonų žinučių ir jos tapo veiksminga priemone dalinantis Evangelija su šeima, draugais ir pažįstamais.
Nepaisant visų šių technologijų ir tinkamo jų panaudojimo privalumų, su jomis susiję tam tikri pavojai, kurie, jei prisitraukiami per arti, gali įvesti mus į dvasinį užtemimą ir užstoti Evangelijos skaisčią šviesą bei šilumą.
Socialinė žiniasklaida, mobiliosios programėlės ir žaidimai gali užimti pernelyg daug laiko ir sumažinti „gyvą“ bendravimą su žmonėmis. Toks asmeninio bendravimo su kitais praradimas gali paveikti santuoką, užimti vertingų dvasinių praktikų vietą ir sutrukdyti vystytis socialiniams įgūdžiams, ypač jaunimui.
Dar dvi su socialine žiniasklaida susijusios grėsmės yra idealizuojama ribota tikrovė ir silpninantis lyginimasis su kitais.
Daugelis įkeltų į socialinę žiniasklaidą nuotraukų (jei ne visos) linkusios gyvenimą parodyti iš pačios geriausios pusės, dažnai nerealistiškai. Visi esame matę puikių namų dekoracijų, nuostabių atostogų vietų, besišypsančių asmenukių, įmantraus maisto ruošimo ir, regis, nepasiekiamų kūno formų vaizdus.
Štai, pavyzdžiui, nuotrauka, kurią galėtumėte pamatyti kieno nors socialinės žiniasklaidos paskyroje. Tačiau ji neatskleidžia viso vaizdo, kas iš tikrųjų vyksta realiame gyvenime.
Lygindami savo, regis, vidutinišką egzistavimą su kitų gerai „suredaguotais“, tobulai sukurtais gyvenimais, kaip jie pateikiami socialinėje žiniasklaidoje, kartais pajuntame nusiminimą, pavydą ar netgi nesėkmės jausmą.
Viena moteriškė, pasidalijusi gausybe savo nuotraukų, galbūt tik iš dalies juokaudama pasakė: „Kokia prasmė būti laimingai, jei to neįkelsi visiems pamatyti?“12
Kaip šį rytą mums priminė sesuo Bonė L. Oskarson, laimė gyvenime nepriklauso nuo to, kiek sulaukiame spustelėjimų „patinka“ ar kiek socialinės žiniasklaidos draugų ar „sekėjų“ turime. Tačiau ji kažkiek priklauso nuo to, kaip prasmingai bendraujame su kitais ir kiek į jų gyvenimus įnešame šviesos.
Tikiuosi, galime išmokti realiau žvelgti į pasaulį, rasti daugiau humoro ir mažiau nusiminti pamatę nuotraukas, vaizduojančias galbūt idealizuotą ribotą tikrovę ir pernelyg dažnai skatinančias pradėti lyginti save su kitais.
Akivaizdu, kad lyginimas būdingas ne tik mūsų, bet ir ankstesniems laikams. Apaštalas Paulius savo laikų žmones įspėjo, kad „jie, matuodami save pagal save pačius ir lygindami save su savimi, elgiasi neprotingai“13.
Kai yra tiek daug būdų tinkamai ir įkvėptai panaudoti technologijas, naudokime jas mokydami, įkvėpdami ir pakylėdami save bei skatindami kitus tapti kiek įmanoma geriausiais žmonėmis, užuot naudoję jas vaizduoti savo idealizuotas virtualias asmenybes. Taip pat mokykime augančiąją kartą ir rodykime jai, kaip teisingai naudoti technologijas, ir perspėkime dėl su jomis susijusių pavojų bei žalingo naudojimo. Į socialinę žiniasklaidą žvelgdami pro Evangelijos lęšius galime apsisaugoti, kad ji mūsų gyvenime netaptų dvasiniu užtemimu.
Išdidumas
Dabar pakalbėkite apie labai seną suklupimo kliūtį – išdidumą. Išdidumas – tai priešingybė nuolankumui, kuris reiškia „norą paklusti Viešpaties valiai“.14 Būdami išdidūs, esame linkę garbę prisiimti sau užuot atidavę ją kitiems ir Viešpačiui. Išdidumas dažnai skatina konkurenciją; tai polinkis siekti gauti daugiau ir manyti, kad esame geresni už kitus. Išdidumas dažnai sukelia pyktį ir neapykantą; jis skatina širdyje puoselėti pagiežą ar neatleisti. Tačiau išdidumą gali užgesinti Kristaus savybė – nuolankumas.
Santykiai net su šeimos artimaisiais, ypač su šeimos artimaisiais, – netgi tarp vyro ir žmonos – ugdomi nuolankumu, o trikdomi – išdidumu.
Prieš daugelį metų didelės prekybos įmonės direktorius paskambino man, kad pakalbėtų apie savo įmonę, kurią ruošėsi pirkti vienas iš jos konkurentų. Jis kartu su daugybe kitų valdybos darbuotojų labai baiminosi, kad gali prarasti darbą. Žinodamas, kad gerai pažįstų tos perkančiosios įmonės vyriausiuosius vadovus, jis pasiteiravo, ar galėčiau jiems jį pristatyti bei gerai rekomenduoti, ar net suorganizuoti susitikimą su juo. Jis užbaigė tokiu teiginiu: „Juk žinote, kaip sakoma? „Romieji pražus!“
Supratau, kad šie jo žodžiai greičiausiai turėjo reikšti pajuokavimą. Aš suvokiau sąmojį. Bet jame glūdėjo svarbus principas, kuris, kaip pajutau, galiausiai jam būtų naudingas. Atsakiau: „Iš tikrųjų, taip nesakoma. Iš tiesų, viskas kaip tik priešingai. „Romieji […] paveldės žemę“15, – štai kaip sakoma.“
Iš patirties Bažnyčioje bei per savo profesinę karjerą pastebėjau, kad kai kurie man žinomi iškiliausi ir veiksmingiausi žmonės yra vieni romiausių ir nuolankiausių.
Nuolankumas ir romumas vienas kitam tinka, kaip pirštinė rankai. Tad atminkime, kad „niekas kitas nėra priimtinas Dievui, kaip tik romus ir nusižeminęs širdimi“16.
Meldžiu, kad išdidumo sukelto dvasinio užtemimo stengtumėmės išvengti priimdami nuolankumo dorybę.
Pabaiga
Apibendrindamas sakau, kad saulės užtemimas iš tiesų yra nuostabus gamtos reiškinys, kurio metu saulės grožį, šilumą ir šviesą gali visiškai užstoti ir tamsą bei vėsą sukelti palyginus mažas objektas.
Panašus reiškinys gali pasikartoti dvasine prasme, kai visais atžvilgiais maži ir nesvarbūs dalykai priartėja per daug arti ir užstoja Jėzaus Kristaus Evangelijos grožį, šilumą ir dangišką šviesą, visa tai pakeisdami šalta tamsa.
Visiško saulės užtemimo zonoje esančiųjų akims apsaugoti skirti akiniai gali užkirsti kelią ilgalaikei žalai ar netgi apakinimui.17 Evangelijos akiniai, kuriuos sudaro Evangelijos principų ir apeigų pažinimas ir liudijimas apie juos, suteikia Evangelijos perspektyvą, kuri panašiai gali geriau dvasiškai apsaugoti į dvasinio užtemimo pavojus patekusį žmogų ir suteikti jam dvasinio aiškumo.
Jei manote, kad jūsų gyvenime kažkas užstoja Evangelijos šviesą ir džiaugsmą, kviečiu jus į tą dalyką pažvelgti iš Evangelijos perspektyvos. Pažvelkite pro Evangelijos lęšius ir būkite budrūs – neleiskite, kad maži ir nesvarbūs dalykai gyvenime užstotų jums amžinąjį didžiojo laimės plano vaizdą. Trumpai tariant, neleiskite dėmesį blaškantiems dalykams gyvenime užtemdyti dangiškos šviesos.
Liudijimas
Liudiju, kad, nepaisant mums Evangelijos šviesos vaizdą užstojančių kliuvinių, šviesa sklinda. Tas šilumos, tiesos ir ryškumo šaltinis yra Jėzaus Kristaus Evangelija. Liudiju apie mylintį Dangiškąjį Tėvą, apie Jo Sūnų Jėzų Kristų ir apie Sūnaus, kaip mūsų Gelbėtojo ir Išpirkėjo svarbą. Jėzaus Kristaus vardu, amen.