„Nustatydami savo protėvius ir atlikdami už juos išgelbėjimo apeigas, kurių jie patys negalėjo atlikti, mes liudijame apie begalinį Jėzaus Kristaus Apmokėjimo mastą“ (D. Todd Christofferson, „The Redemption of the Dead and the Testimony of Jesus“, Liahona, 2001, sausis, p. 11).
„Jėzaus Kristaus vardo priėmimo procesas, kuris prasideda krikšto vandenyse, tęsiasi bei plečiasi Viešpaties namuose. Apeigų šventoje šventykloje metu mes giliau priimame Jėzaus Kristaus vardą“ (žr. Deividas A. Bednaris, „Garbingai išlaikyk vardą ir padėtį“, 2009 m. balandžio visuotinė konferencija).
„Būdama šlovės atspindys, šventykla tarsi moja kiekvienam, kuris suvokia jos didybę: „Ateikite, ateikite į Viešpaties namus. Čia pavargęs ras atilsį ir ramybę sielai.“ [Šventykla] visus jon įėjusius paruošia sugrįžti namo – namo į dangų, namo pas šeimą, namo pas Dievą“ (Thomas S. Monson, „Days Never to Be Forgotten“, Ensign, 1990, lapkritis, p. 67, 70).
Vašingtono šventykla. Pašventinta 1974 m. lapkričio 19 d.
Fontanas, Nešvilio šventykla Tenesyje.
Vitražas, Palmyros šventykla Niujorko valst. (kairiame krašte).
Honkongo šventykla Kinijoje. Pašventinta 1996 m. gegužės 26 d.
Arkos, Bauntiful šventykla Jutoje.
Kočabambos šventykla Bolivijoje. Pašventinta 2000 m. balandžio 30 d.
Mūro fragmentas, Kardstono šventykla Albertoje.
Tvora, Sakramento šventykla Kalifornijoje.
Akros šventykla Ganoje. Pašventinta 2004 m. sausio 11d.