Brangi drauge!
Labas iš Meksikos! Džiaugiausi gavusi tavo laišką ir sužinojusi apie artėjantį tavo gimtadienį. Jaučiu, kad truputį jaudiniesi dėl išėjimo iš Pradinukų organizacijos. Ar galiu papasakoti, kaip aš atėjau į Merginų organizaciją?
Aš irgi jaudinausi dėl išėjimo iš Pradinukų organizacijos. Nerimavau, kad nerasiu draugių. Bijojau, kad būsiu viena iš jauniausių, o ne iš vyriausių merginų.
Tačiau viskas puikiai susitvarkė. Prieš gimtadienį pasikalbėjau su vyskupu, ir jis pasakė, kad tie pokyčiai bus geras dalykas. Sekmadienį aš vis dar jaučiausi nedrąsiai, tad pasilikau Pradinukų organizacijoje. Laimei, viena Merginų organizacijos vadovių mane susirado. Ji tarė: „Taip ir maniau, kad tave čia rasiu! Eikš, laikas į pamoką.“
Sesuo Diaz per įžanginę dalį mane pristatė ir įteikė tris knygeles, kurias labai pamilau: Jaunimo stiprybės vardan, Merginų asmeninis tobulėjimas ir dienoraštį. Pasidairiusi po klasę, išvydau keletą pažįstamų mergaičių iš Pradinukų organizacijos. Kelios nepažįstamos mergaitės man pasakė labas. Labai greitai vietoj baimės pajutau ramybę.
Po to viskas ėjo tik geryn. Bendros veiklos man labai patinka, nes jose mokausi, kaip gyventi pagal Evangeliją ir kaip padėti savo šeimai bei draugams. Kasmet vykstame į stovyklas – tai labai linksma! Kadangi esu laurė, viliuosi greitai užbaigti savo Asmeninio tobulėjimo programą. Nekantrauju užsidėti Merginų organizacijos medalioną, priminsiantį, kaip per šiuos metus priartėjau prie Dangiškojo Tėvo.
Taigi, mano drauge, nebijok. Išskleisk sparnus ir skrisk į Merginų organizaciją. Pažadu, kad tikrai nesigailėsi.
Su meile,
Maribelė
Bredo Klarko iliustracija