Tarnystė Bažnyčioje
Sekmadieninės mokyklos atsakymai
Esu linkusi savo iššūkiams ieškoti svarių paaiškinimų – prašyti Viešpaties padėti man surasti tą vienintelį sprendimą, kuris viską sustatytų į savo vietas. Supratau, kad tokia mano nuostata gali dar labiau apsunkinti padėtį.
Savo apylinkėje mokydama Evangelijos doktrinos klasę, nusprendžiau uždavinėti gilius klausimus, kuriems prireiktų apmąstymo ir svarių, naujų ir įžvalgių atsakymų. Kitaip tariant, norėjau išvengti pasikartojančių, nuvalkiotų „sekmadieninės mokyklos atsakymų“, kuriuos apylinkės nariai pateikdavo kiekvieną savaitę.
Pasiruošimo metu benagrinėdama Naująjį Testamentą, apstulbau pamačiusi, kad žodis likti kartojasi daug kartų. Pavyzdžiui, Jono 15:10 rašoma: „Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje“ (kursyvas pridėtas).
Savo didingoje užtarimo maldoje Gelbėtojas meldžiasi, kad Jo mokiniai „[būtų] viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse“ ir „aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę“ (Jono 17:21, 23).
Labiausiai ieškojau, kaip išlikti vienybėje su Viešpačiu, kaip galiu išlikti Jo meilėje ir kaip dėl jos galėčiau įgyti daugiau kantrybės – tokios kantrybės, kurios man labiausiai reikėjo, kad mane sekinančius dalykus paversčiau man jėgų teikiančiais ir pašventinančiais.
Ironiška, tačiau, ieškodama atsakymų tiek dėl žodžio likti, tiek dėl mane kasdien varginančių sunkių iššūkių, galiausiai sugrįždavau prie tų pačių sekmadieninės mokyklos atsakymų, kurių taip stengiausi išvengti. Atsakymus į savo iššūkius suradau skaitydama Raštus, kasdien melsdamasi, tarnaudama savo šeimai ir kitiems žmonėms, lankydamasi šventykloje ir sekmadieniniuose susirinkimuose. Supratau, kad šie paprasti dalykai tikrai parodo skirtumą tarp paprasto ištvėrimo ir gero bei kantraus ištvėrimo.
Sekmadieninės mokyklos atsakymai tikrai yra patys geriausi atsakymai.